Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi.

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Mitybos Papildai Nėštumo Metu

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“.

Vaistų Vartojimas Nėštumo Metu

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingi Įpročiai Nėštumo Metu

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Pasak V. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.

Kelionės Nėštumo Metu

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.

V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

Saulės Vonios ir Perkaitimas Nėštumo Metu

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.

Miego Sutrikimai Nėštumo Metu

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu.

Emociniai Pokyčiai Nėštumo Metu

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.

Svorio Prieaugis Nėštumo Metu

Uždavus klausimą, kiek moteris priaugo per nėštumą, galima išgirsti pačių įvairiausių atsakymų. Vienos nepriauga ir 10 kilogramų, tuo tarpu kitos viršija ir 20, ir net 30 kilogramų. Moters amžius, KMI (kūno masės indeksas prieš pastojant), kūno konstitucija, savijauta nėštumo metu, hormoniniai kūno išsiderinimas ir vaisiaus svoris turi įtakos, kiek moteris pasunkės per nėštumą. Per didelis ir netolygus svorio prieaugis gali būti vėlyvosios toksikozės požymis, gali padidėti kraujo spaudimas. Trečiojo nėštumo trimestro metu priaugama apie 4-5 kg.

Nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, kiek svorio priaugti nėštumo metu. Laikytis griežto režimo tikrai nereikėtų, bet prieš dedant kiekvieną kąsnį į burną reikėtų pagalvoti, ar jis yra vertingas. Reikėtų labiau kreipti dėmesį į tai, ką valgai, kaip valgai ir kada valgai. Juk jumyse auga nauja gyvybė. Nėra minimalaus rekomenduotino svorio prieaugio. Nes jei moters kraujo, šlapimo tyrimai geri, vaikas vystosi gerai, atitinka savo gestacinį amžių, nieko blogo, jei svoris neauga. Reikia pabrėžti, kad iki 20 savaitės moterys gali nepriaugti nė kilogramo ir tai normalu. Po to vidutiniškai iki 500 g per savaitę, bet griežtų ribų nėra. Moteris, kuri neturėjo viršsvorio prieš nėštumą, kurios kūno masės indeksas buvo optimalus, gali priaugti ir iki 15 kg. Tačiau tos, kurių kūno masės indeksas prieš nėštumą buvo didesnis, neturėtų viršyti 10 kg.

Nėštumo pabaigoje apie 11-13 kg svorio sudaro labai įvairūs dalykai: po kilogramą skiriama placentai, vaisiaus vandenims, krūtims, rezerviniams audiniams, 3 kg - riebalų atsargoms. Vien cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščios moters organizme yra pusantro litro didesnis nei ne nėščios. Vaikas sveria apie 3-4 kg. Visų šių kilogramų moteris netenka jau iškart pagimdžiusi. Beje, svarbu paminėti, kad nebūtinai ta moteris, kuri priauga daugiau svorio, pagimdys didesnį vaiką.

Liesesnės moterys gal priauga daugiau, bet ir numeta greičiau. Kita vertus, būtų neteisinga skirstyti moteris pagal jų svorį. Moterys, turinčios viršsvorio, neturėtų nėštumo metu atsipalaiduoti. Ir ne tik dėl to, kad paskui bus sunku to svorio atsikratyti, bet labiau dėl to, kad gali grėsti paties nėštumo ir gimdymo komplikacijos.

Nepaisant to, kad per nėštumą nėra rekomenduojama priaugti 20 kg ir daugiau, moterys ir toliau tą sėkmingai daro. Bet nėštumą prižiūrintis specialistas galėtų patarti kiekvienai individualiai, kuo papildyti maisto racioną arba kokių produktų vengti. Tinkama mityba lemia ne tik svorio prieaugį, bet ir moters bei kūdikio aprūpinimą reikiamomis medžiagomis. Todėl pasikonsultuoti su specialistu dėl mitybos turėtų visos nėščiosios, ypač tos, kurios iš savo raciono dėl vienų ar kitų priežasčių išbraukė kokius nors produktus. Pavyzdžiui, vegetarės turėtų labai gerai pasidomėti, kokiais kitais produktais kompensuoti galimai atsirasiantį mėsoje esančių medžiagų trūkumą. Moterys, kurios nevartoja pieno produktų, turi rasti, kuo juos pakeisti, kad gautų pakankamą kalcio kiekį, kuris nėštumo metu yra ypač svarbus.

Labiausiai svoris auga trečiame trimestre, bet jis nelabai priklauso nuo mūsų. Moterys turėtų žinoti, kad antrame trimestre leistinos svorio normos yra didesnės negu trečiame. Nuo 20 savaitės rekomenduotinas prieaugis yra apie 2 kg per mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį - jei nėštumo pabaigoje per savaitę moteris priauga du ir daugiau kilogramų, tučtuojau reikia kreiptis į gydymo įstaigą, nes tai gali byloti apie nėščiųjų tinimus, nėščiųjų preeklampsiją, o tai jau rimtos ligos, kurios nesusijusios su mityba. Jei svoris pradeda kilti staiga ir atsiranda tinimas, būtina kreiptis į medikus.

Patarimai moterims, norinčioms išvengti didelio svorio prieaugio nėštumo metu:

  • Valgyti mažomis porcijomis ir dažnai. Turėtų būti trys normalūs maitinimaisi ir du užkandžiai.
  • Neprisivalgyti prieš miegą, nes kyla ne tik tikimybė priaugti daugiau svorio, bet ir rėmens pavojus.
  • Vartoti ne mažiau kaip 2,5 litro vandens, išskaičiuojant sriubą, arbatas, sultis. Tai turi būti grynas vanduo.
  • Vartoti daugiau skaidulinio maisto. Tačiau jei anksčiau moteris jo valgė labai mažai, po truputį jį įvesti, nereikia iš karto grynų sėlenų valgyti. Keičiant mitybą rekomenduojama tą daryti mažais žingsneliais.
  • Atsisakyti visų žalingų įpročių.

Gal daugiau tas atsipalaidavimas ir geroji „medaus aura“ lemia potraukį saldumynams. Kita vertus, pirmame trimestre, kai moterį pykina visą dieną, normalu, kad norisi kokio nors neįprasto maisto, gal kažkokių ir medžiagų trūksta, nes hormonų audros gali įvairiai tuos skonių receptorius paveikti. Moterys juk nori neįprastų dalykų, valgo bananus su kečupu ar kotletus su uogiene. Bet taip būna ne visoms.

Mitas, kad pagal tai, kokio produkto norisi, galima nuspręsti, kokios lyties bus vaikas, bet kiekvienas mitas turi bent dalelę tiesos. Vaisiaus lytis nulemiama, kai susijungia lytinės ląstelės, bet moterys, kurios turi ne vieną vaiką, pastebi, kad norėjosi skirtingų produktų. Tai gal kažkiek tiesos ir yra. Gal ir nereikia visko pagrįsti mokslu. Lai lieka dalelė paslapties.

Per Didelis Svorio Prieaugis ir Jo Poveikis

Per didelis nėščiosios kūno masės didėjimas susijęs su įvairiomis žmogaus anatomijos sistemomis. Pirmiausia, tai paveikia endokrininę sistemą, nes hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali turėti įtakos kūno svorio reguliavimui. Taip pat, didelis svorio prieaugis gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, nes širdis turi dirbti intensyviau, kad aprūpintų krauju tiek motiną, tiek vaisių. Be to, raumenų ir kaulų sistema gali būti paveikta, nes papildomas svoris gali sukelti sąnarių apkrovą ir skausmus, ypač dubens srityje.

Per didelis nėščiosios kūno masės didėjimas, dar vadinamas nutukimu nėštumo metu, yra būklė, kai nėščiosios svoris viršija rekomenduojamas normas. Ši liga gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant padidėjusią riziką dėl gestacinio diabeto, hipertenzijos ir komplikacijų gimdymo metu. Pagrindinės per didelio nėščiosios kūno masės didėjimo priežastys apima genetinius veiksnius, netinkamą mitybą, fizinio aktyvumo trūkumą ir hormoninius pokyčius. Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti padidėjusią kūno masę, kuri gali sukelti diskomfortą ar skausmus sąnariuose ir nugaros srityje. Taip pat gali pasireikšti dusulys, nuovargis ir edema (patinimas) kojose.

Per didelio nėščiosios kūno masės didėjimo diagnozė dažniausiai remiasi kūno masės indeksu (KMI), kuris apskaičiuojamas pagal svorį ir ūgį. Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nėščiosioms rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, kuri apima daug vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, bei reguliariai mankštintis, jei tai leidžia gydytojas. Taip pat gali būti skiriami konsultacijos su dietologu ar psichologu, kad būtų galima valdyti svorį ir emocinę gerovę.

Nėštumo Planavimas ir Svorio Valdymas

Pasak gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit, nėštumo metu svoris jokiu būdu neturi būti mažinamas. Tačiau išeitis yra - geriausias sprendimas planuoti nėštumą ir jam pasiruošti. Maždaug pusę metų prieš pastojant reikėtų susimąstyti, ar moters svoris yra tinkamas. Be to, jei svoris itin mažas, prieš nėštumą taip pat reikėtų pasistengti priaugti kelis kilogramus. Bent 3 mėnesius prieš planuojant pastoti, reikia pradėti vartoti folio rūgštį, reikalingą vaiko nervinio vamzdelio vystymuisi.

Jau pastojus, galvoti apie svorio mažinimą tikrai negalima, sako pašnekovė, nes jau pirmosiomis savaitėmis labai svarbu gauti visų reikalingų medžiagų - baltymų, angliavandenių ir riebalų, visų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tad itin svarbu nėštumo metu maitintis sveikatai palankiai. Dr. R. Petereit primena, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, jog ne kiekvienu nėštumo trimestru mityba yra vienoda. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą didėja baltymų poreikis, tai reiškia, kad turi truputį didėti ir maisto kiekis, bet itin svarbu stebėti, kad gautume pakankamai baltymų. Tai gali būti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės baltymai - mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštinės daržovės, riešutai. Neturint antsvorio viso nėštumo metu rekomenduojama priaugti 12-15 kg, o esant nutukimui iki 9 kg. Valgyti už du tikrai nereikia, visa mityba turi atitikti sveikatai palankius principus.

Mitybos Pokyčiai Nėštumo Metu

Dietistė, mitybos specialistė Vaida Kurpienė laikosi tokios pat nuomonės: mesti svorį nėštumo metu tikrai negalima, tuo reikia susirūpinti prieš pastojant. Tačiau keisti mitybą į gerąją pusę - galima ir rekomenduojama. Taip bus daug sveikiau ir pačiai moteriai, ir kūdikiui, kuris gauna maistines medžiagas iš mamos. Be to, jei mityba keičiama itin stipriai jau pagimdžius, mamos pieno skonis kūdikiui gali keistis. Todėl geriau mitybą keisti nėštumo metu. Nemažai tyrimų rodo didelę tikimybę, kad žmogus mėgs tai, ką valgydavo jo mama nėštumo metu. Pavyzdžiui, viena situacija, kai moteris laukiasi vieno vaiko, kita - kai dvynukų. Reikia atkreipti dėmesį, ar iki nėštumo moteris turėjo antsvorį, ar ne, kaip vystosi nėštumas. Jei moteris savo mityba ir svoriu rūpinosi nėštumo metu, po jo praėjus pirmoms šešioms savaitėms savaitėms lengvai tilps į savo senuosius rūbus. Trumpai tariant, mesti svorio nėštumo metu negalima, bet galima, ir netgi reikėtų, pradėti maitintis sveikai ir visavertiškai.

Nutukimas ir Nėštumas

Nutukimas - visame pasaulyje sparčiai plintanti epidemija. Tai liga, atsirandanti kai žmogaus kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, trukdantis organizmo funkcijoms, tarp kurių - ir moters reprodukcinei sistemai. Dėl nutukimo kilusios komplikacijos tampa vis dažnesne problema akušerijoje, o antsvorio turinčioms moterims - vienu pagrindinių rizikos veiksnių, galinčių sukelti nėštumo bei gimdymo komplikacijas. Didelę problemą sukelia ne tik nutukimas prieš nėštumą, bet ir nėštumo metu priaugtas svoris. Apie 40 % moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai sukelia riziką nutukti per pirmuosius metus po gimdymo.

Galimos komplikacijos nėštumo metu turint antsvorio:

  • Persileidimo;
  • Gestacinio diabeto;
  • Aukšto kraujospūdžio ir preeklampsijos;
  • Kraujo krešulių susidarymo;
  • Peties distocijos - kūdikio petys „užstringa“ gimdymo metu;
  • Stipresnio nei įprastai kraujavimo po gimdymo;
  • Instrumentinio gimdymo - naudojant žnyples arba cezario pjūvį.
  • Ankstyvo gimdymo - iki 37 savaičių.
  • Nervinio vamzdelio defekto - kūdikio sveikatos sutrikimas, atsirandantis dėl nepilno smegenų arba stuburo išsivystymo.

Jei turite didelį antsvorį arba sergate nutukimu bei laukiatės, jokiu būdu nebandykite atsikratyti perteklinio svorio. Tai nesumažins komplikacijų tikimybės, tačiau gali pakenkti ir nėščiąjai, ir kūdikiui. Geriausias būdas apsaugoti savo ir kūdikio sveikatą - apsilankyti visose nėštumo apžiūrose pas gydytoją. Taip jūsų akušerė, gydytojas bei kiti sveikatos priežiūros specialistai galės padėti išspręsti problemas, su kuriomis susiduriate ir imtis priemonių jas valdyti.

Nėštumo metu turint didelį antsvorį rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo: valgyti sveiką, subalansuotą maistą ir kasdien užsiimti fizine veikla. Rekomenduojama apsilankyti pas dietologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, kuris patars sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais. Jei jūsų planuose nėštumas ir norite, kad jis vyktų kuo sklandžiau, prieš tai atsikratyti perteklinio svorio gali padėti nutukimo gydymas chirurginiu būdu arba svorio mažinimo programa ALLURION su neinvaziniu skrandžio balionu.

žymės: #Nestumo

Panašus: