Stirna (Capreolus capreolus) yra plačiai paplitęs elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Jos aptinkamos visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą, taip pat ir Lietuvoje, kur yra labai dažnos. 2006 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. stirnų.
Stirnų Biologija ir Ekologija
Stirnos yra gražūs, liekni, ilgakojai gyvūnai be uodegos. Kūno ilgis siekia iki 150 cm, aukštis ties pečiais iki 100 cm, patino masė iki 55 kg, patelė mažesnė. Galva nedidelė, ausys ilgos. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius iki 25 cm ragus. Kojos ilgos, lieknos. Pasturgalyje ryški balta dėmė, vadinamasis „veidrodėlis“.
Kailis vasarą šviesiai rudas, žiemą pilkas. Jos gerai prisitaiko prie besikeičiančio kraštovaizdžio, gyvena miškuose, krūmynuose, laukuose. Minta žolėmis, medžių ūgliais, lapais, vaisiais, žieve; žiemą iš po sniego išsikasa samanų, kerpių.
Ragai
- Tik patinai turi ragus, kurie pradeda augti pirmaisiais metais.
- Pirmieji ragai išauga maži ir nešakoti.
- Juos meta dažniausiai lapkričio mėnesį, nauji užauga ir nusivalo (iš pradžių būna apsitraukę oda) iki birželio.
- Antraisiais metais ragai būna dvišakiai, o dar po metų ragai jau būna trišakiai.
Stirnų Dauginimasis
Stirnos poruojasi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Patinai rujos metu gina savo teritoriją nuo kitų, pešasi tarpusavyje. Nėštumas trunka apie 9,5 mėnesio. Jaunikliai (1-2, kartais 3) atsivedami gegužės-birželio mėnesiais. Stirniukai būna rudi su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Pirmuosius metus gyvena kartu su patele.
Stirnos jauniklius veda nuo gegužės pabaigos iki pat liepos pradžios. Na, o dažniausiai stirnos palikuonis veda birželį. Antrąjį vasaros mėnesį stirniukai irgi vedami, bet retai.
Stirniukų Apsauga Šienapjūtės Metu
Stirnos jauniklių atsiveda gegužės pabaigoje, birželį ir liepą - būtent tada, kai pjaunamas šienas. Anksčiau publikuota medžiaga apie pjūties pavojų bejėgiams stirniukams sukėlė nuožmų ūkininkų pasipriešinimą ir pasipiktinimą.
Stirniukai pirmosiomis dienomis niekur nebėga. Jų apsaugos mechanizmas numato labai diskretišką elgesį - gulėti nejudant ir laukti, kol mama ateis ir pamaitins. Nuo plėšrūnų juos apsaugo visiškas kvapo nebuvimas.
Dabar, kai žemės ūkis plačiai išvystytas, o šienapjovių plotis siekia dešimt ir daugiau metrų, stirnos nukenčia dažniau. Stirniukai neturi šansų, jeigu žmogus nepasistengs pamatyti žolėje paslėpto margo kūnelio ir nepatingės sustabdyti technikos, išlipti ir nunešti stirniuko į palaukę.
Iniciatyvos Stirniukų Apsaugai
Stirnos jauniklius slepia aukštoje žolėje, tad juos pamatyti yra ganėtinai sudėtinga. O ypatingai šienaujant pievas iš traktoriaus. Tad jų aptikimui pasitelkėme specialius dronus ir žvėrių paieškai apmokytus medžiotojų augintinius, kurie išžvalgo laukus ir pievas, prieš pradedant šienavimą.
Anot jo, vien per pirmą iniciatyvos savaitę buvo išgelbėti keli šimtai stirnos jauniklių visoje Lietuvoje, kuriuos aptikus dronais ar su šunimis, medžiotojai perkeldavo į saugią vietą. „Vaikus palikdama pievoje, jų mama toli nuo jų nesitraukia, tad nuo grėsmės apsaugoti jos jaunikliai, netrukus vėl būna su motina“, - sako jis.
Atsakingos šienapjūtes iniciatyvos metu visi šalies ūkininkai yra kviečiami susisiekti su vietos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajoninėmis draugijomis, kurios kartu su medžiotojais organizuoja nemokamą laukų ir pievų patikrinimą prieš pradedant šienauti.
Ar galima liesti stirniukus? Mitas apie žmogaus kvapą
Mamos beveik kiekvieną mūsų vaikystėje mokė, o išmintingi seneliai sakydavo, kad paukščiukų ir žvėrelių nevalia liesti rankomis, nes jų tėvai jais nebesirūpins. Taip pat sakoma apie stirniukus. Ar tai tiesa, ar mitas?
„Laukiniai gyvūnai jaučia ryšį su savo jaunikliais ir taip lengvai jų neapleidžia“, - teigia JAV humanitarinės bendrijos laukinių gyvūnų gelbėjimo programos direktorė Laura Simon. Gyvūnai ir paukščiai priima savo mažylį atgal, net jeigu jis buvo žmogaus rankose. Aišku, rekomenduojama vengti tokių kontaktų, bet jeigu tai neįmanoma, prisiliesti prie gyvūno bijoti nereikėtų. Geriau saugiai jį paimti ir pernešti, negu rizikuoti sužeisti ar numesti ant žemės.
Žinduolių uoslė išvystyta geriau nei paukščių, tad jie jaučia labai subtilius kvapo niuansus. Be to, kiekvienas žmogus turi savitą odos ir prakaito kvapą. Nepaisant to, stirnos priima savo mažylius, net jeigu žmogus prie jų prisilietė. Tik jaunos ir nepatyrusios mamos, kurioms tai pirmas ar antras jauniklis, galėtų suvokti žmogaus kvapo liekanas ant stirniuko kailio kaip rimtą pavojaus požymį ir dėl to jį apleisti, tačiau taip būna labai retai.
Jeigu neįmanoma išvengti prisilietimo prie gyvūno jauniklio, galima drąsiai imti jį į rankas arba, jeigu jis pakankamai paaugęs ir tvirtas, bandyti jį nuvyti iš lauko neliečiant.
Kaip elgtis radus stirniuką?
Jeigu stirniukas liko lauke, kurį reikia nupjauti, galima drąsiai jį imti į rankas, panešti tolėliau ir padėti į saugią vietą. Svarbiausia nekišti jo į prakaituotą užantį, nebučiuoti ir neglostyti, nepurkšti priemonėmis nuo uodų, vienu žodžiu, stengtis palikti kuo mažiau savo kvapo. Tėvai jauniklį priims ir žmogaus kvapas jo nepakeis, bet šį kontaktą reikia kuo labiau sumažinti. Anot V. Vytuolos, visa tai galima daryti, tik reikia elgtis protingai.
Visą birželį ir galbūt net liepos pradžioje ūkininkai lauke turėtų atidžiai žiūrėti prieš akis, kad paskui nereikėtų taisyti sugadintos šienapjovės ir stengtis pamiršti nemalonius vaizdus.
Stirnų Priešai
Pagrindiniai stirnų priešai - vilkai ir lūšys.
Lūšims reikia didelių seno miško plotų, kuriuose pakaktų nuošalių vietų, kerplėšų, virtuolių ir kitokių natūralių brūzgynų, tinkamų slėptis ir vesti vaikus.
Stirnų populiacijos gausumas
Jei žiūrėsim visos Lietuvos mastu , stirnų kas metai sumedžiojama vis daugiau.
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Įdomiausi 2 Metų Vaikų Užsiėmimai ir Lavinimo Būdai, Kuriuos Privalo Išbandyti Kiekvienas Tėvas!
- Vileda vaikiškas rinkinys: pagalba mažiesiems tvarkytojams