Visi tėvai savo mažyliui trokšta paties geriausio: apsaugoti, padėti, apgaubti šiluma ir meile. Tačiau kartais per didelis rūpestis gali padaryti ir meškos paslaugą... Nuolatinė priežiūra ir kontrolė mažylius pradeda slėgti, jiems trūksta savarankiškumo ir laisvės.
Perdėto Rūpesčio Žala
O jei tėvai dar skuba atlikti už juos bet kokį darbelį, pašalinti menkiausias kliūtis iš jų kelio, ilgainiui vaikai visiškai išlempa: nebemoka pakovoti už save, priimti reikiamų sprendimų ir pan. Tokie mažyliai, vos susidūrę su kliūtimis, puola į neviltį, nuleidžia rankas ir pasyviai laukia, kol ateis rūpestingoji mamytė ir viską sutvarkys.
Be to, tokie vaikai neretai, net ir perkopę pilnametystės slenkstį, nesupranta, kad laikas pagaliau nutraukti bambagyslę ir patiems imtis atsakomybės už savo gyvenimą.
Ko Geriau Leisti Atlikti Vaikams Nuo Pat Mažumės?
1. Nekalbėkite Už Savo Vaiką
Greičiausiai teko pakliūti į situaciją, kai jūsų vaikas, papuolęs į naują kompaniją, susigėdo, tapo drovus. Išties tokios situacijos mažyliui tik į naudą: jis pradės suprasti, kad reikia mokytis bendrauti ir komunikuoti su aplinkiniais žmonėmis. Tokie įgūdžiai vėliau pravers bet kokioje situacijoje, be to, vaikas ims labiau pasitikėti savimi.
Išimtį galite padaryti tik tada, jeigu matote, kad situacija tampa nevaldoma: kyla konfliktų, pykčių, reikia aiškintis santykius. Jei vaikas nemoka apginti savęs ir nežino, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, padėkite jam, tik vėliau paaiškinkite, ką reikėtų daryti kilus panašiems nesklandumams.
Trumpai tariant, siekite ne kalbėti už vaiką, o padėti jam lavinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
2. Neruoškite Už Vaiką Pamokų
Kartais tėvai, norėdami sutaupyti laiko ar tiesiog nemokėdami paaiškinti, paima ir patys už vaiką paruošia namų užduotis. Viena yra padėti mažyliui geriau mokytis, paaiškinti, ko jis nesupranta, kad tobulėtų, o kita - atlikti už jį darbus.
Net neabejokite, kad ilgainiui jam ims atrodyti, jog normalu, kai tėvai sėdi palinkę prie jų pamokų. Prie gero greitai priprantama! Leiskite vaikui tobulėti, tegul pratinasi įveikti sunkumus - juk tai jam pravers ateityje. Be to, mažylis galės savimi didžiuotis, kad išmoko naują ir sunkų dalyką, patobulėjo.
Išvada: neslopinkite vaiko noro mokytis, o padėkite jam lavėti.
3. Nerinkite Vaikui Draugų
Nurodydami, su kuo vaikui geriau draugauti, o ko laikytis atokiau, galite sukelti didžiulį jo pasipiktinimą! Žinoma, nė vienas iš tėvų nenori, kad mažylis susidėtų su netinkama kompanija... Kol jis mažiukas, tėvai patys gali rinkti, su kuo jam bendrauti, tačiau vėliau tenka tolerantiškai duoti laisvę.
Skiepydami vaikui vertybes, ir taip galite pasiekti, kad vaikas rinktųsi išsilavinusius, protingus ir komunikabilius draugus, kurie jam padės tobulėti. Nebūtinai draugai turi būti panašūs į jūsų atažalą ar tokie, kokių jūs trokštate. Juk skirtingi žmonės ir interesai kaip tik padeda mokytis surasti bendrą kalbą, tapti savarankiškam ir komunikabiliam.
Taigi - rodykite mažyliui teisingą kelio kryptį.
4. Nenurodinėkite, Kokius Pomėgius Rinktis
Daugelis tėvų nė nejaučia, kaip vaikams nejučia ima piršti užsiėmimus, apie kokius patys svajojo vaikystėje, bet taip nieko ir nepasiekė toje srityje. Jei iš tiesų vaikui linkite gera ir trokštate, kad jis atrastų savo gyvenimo kelią ir būtų jame laimingas, įsisąmoninkite, kad jūsų atžala - ne jūsų kopija.
Į šį pasaulį jis atėjo ne tam, kad realizuotų neįgyvendintas jūsų svajones.
Frazės, Kurių Reikėtų Vengti
Kad ir kaip mes, suaugusieji, besistengtume, kartais būdami su mažyliais, imame juos auklėti, duodame įvairių patarimų, bandome „įkrėsti“ proto. Kiekvienas mūsų esame pasiruošę tam tikrų „ugdomųjų frazių“.
- „Duok, aš padarysiu.“ Kelis kartus taip pasielgę, tėvai iš tiesų padaro „meškos paslaugą“. Vaiko savarankiškumo siekis greitai išsenka. „Kam stengtis, jei vis tiek mama viską padarys už mane?“ - sukasi jo galvelėje.
- „Geriau duok man padaryti…“, „Tau nieko neišeina…“, „Tu nemoki, nežinai, nesupranti…“ - psichologai mano, kad šios frazės iš anksto programuoja vaiką nesėkmei, pasėdamos neužtikrintumą savimi.
- „Nustok!“, „Užsičiaupk!“, „Tuoj pat nusiramink!“, „Greičiau!“ Tačiau, jeigu jūs ar kitas suaugęs žmogus išgirstų tokius žodžius, tikriausiai įsižeistų ir dar pareikalautų atsiprašymo. Užuot nusiraminęs ir pakoregavęs savo elgesį, jis ima protestuoti.
- „Neverk kaip mergaitė…“, „Berniukai neverkia…“ To daryti nederėtų, nes taip vaikams nenoromis galime įskiepyti daug kompleksų, kurie vėliau kartins gyvenimą. Visų pirma reikia atsižvelgti ne į vaiko lytį, bet į tai, kas jam patinka ir ką jis sugeba.
- „Tai - menkniekis.“ Pajutęs, kad tėvai nesupranta jo bėdų, kitą kartą vaikas nesikreips į juos dėl tokios pat ar dar rimtesnės problemos. Demonstruodami, kad vaikiški rūpesčiai neprilygsta suaugusių žmonių rūpesčiams, tėvai rizikuoja prarasti vaiko pasitikėjimą.
Vaikų Norai ir Tėvų Lūkesčiai
Problemos kyla iš mūsų savanaudiškų norų vaiko atžvilgiu. O jeigu mes jų atsisakytume? „Jūsų vaikai nėra jūsų… Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis, nes jie turi savąsias“.
Per mus į šį pasaulį atėję vaikai, vis dėlto mums nepriklauso, nes tai - „savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros“, kaip sako poetas ir filosofas.
Kaip Teisingai Auklėti Vaikus?
Atsiradusius sunkumus rūpestingi tėvai sprendžia šiais laikais populiariausiu būdu: mokosi naujų, veiksmingesnių auklėjimo būdų, skaito specialią literatūrą, vaikšto į kursus, seminarus tėvams. Tačiau, santykius su vaiku paramstę intelektiniais sprendimais, pakliūvate į didelius spąstus, kurie vadinami santykiu TAI-TAI (dviejų objektų santykis). Jūs vaikui tampate TAI, t. y. objektu, iš kurio nepaliaujamai srūva nurodymai ir reikalavimai arba kuris teikia materialinę naudą.
Kitas santykis tarp dviejų žmonių AŠ-TU (asmeniškas dviejų žmonių santykis). Šiuo atveju jau įmanoma pagarba, o jei pavyks - ir meilė.
Kaip Pasiekti Santykį AŠ-TU Su Savo Vaiku?
Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Atlikite testą: jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas.
Leisti Vaikui Augti
Kaip „duoti vaikui sparnus“ jo neauklėjant? Atsakymas ir labai paprastas, ir labai sudėtingas: tėvai turi leisti vaikui augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų. Įsivaizduokite, kad auginate namie gėlę. Jūs leidžiate jai augti, sudarydami tam tinkamas sąlygas, palaistote, jei reikia, patręšiate, perstatote į tinkamesnę vietą. Bet juk nepuoselėjate gėlei jokių lūkesčių?
Tačiau leisti vaikui augti - gana didelė atsakomybė. Kur kas lengviau būtų juos auklėti.
Prievarta Auklėjime
Lazdos ir saldainio metodas gal ir buvo tinkamas Ivano Pavlovo šunims dresuoti, bet ar mes norime iš savo vaiko padaryti dresuotą gyvūną? Prievartai priskiriamos ir bausmės (mušimas, rėkimas, laisvės apribojimas, nesikalbėjimas ir pan.). Psichologinei prievartai galima priskirti taip pat vertinimą ir lyginimą su kitais, lepinimą, apleistumą, net ir maksimalų vaiko užimtumą, kai vaikas nebeturi laisvalaikio, nes visas jo laikas skiriamas būreliams ir kokiems nors socialiai populiariems gebėjimams lavinti.
Žodis „Negalima“
Kai mažylis pradeda ropoti ar vaikščioti, tėvų žodyne dažnai įsitvirtina žodis „Negalima“. Namuose nuolat skamba „neimk“, „neliesk“, „nedaryk“, „neik“, dažnai palydimi grasinimų „nukrisi“, „sudaužysi“, „užsigausi“.
Draudimas skatina smalsumą: Pasakymas „Nelipk ant palangės!“ gali sukelti natūralią vaiko reakciją „O kodėl? Reikia patikrinti!“. Tai nereiškia, kad vaikui reikia viską leisti. Ribos yra būtinos jo saugumui ir socializacijai. Vaikas turi žinoti, kas leistina, o kas ne, ir sustoti elgdamasis netinkamai ar pavojingai.
Vietoj: „Negalima!“ Bandykite: (ramiu, bet tvirtu balsu, galbūt priėję arčiau) „Stop! Atsargiai, čia aukštai/kraštas. Lipkime žemyn.“
Pozityvus Bendravimas
Net jei vaiko elgesys yra netinkamas, svarbu atskirti patį poelgį nuo vaiko asmenybės. Vaikas visada yra geras ir mylimas, net jei jo poelgis tuo metu buvo blogas.
Pozityvios kalbos vartojimas nėra „stebuklinga lazdelė“, kuri akimirksniu pakeis vaiko elgesį. Tačiau tai yra kur kas efektyvesnis bendravimo būdas nei nuolatinis neigimas ir draudimai.
Ribų Per Daug Ar Per Mažai?
Taigi „viskas galima“ prieš daug „ne“. Kas teisus - tie, kurie teigia, kad draudimai traumuoja vaiką ir stabdo jo vystymąsi, ar jų oponentai, sakantys, kad vaikai turi būti matomi, bet negirdimi ir žinoti savo vietą? Iš tiesų, pasak psichologų, abu šie auklėjimo būdai - ydingi.
Asmens sveikatos klinikos psichologė Vita Čioraitienė pasakoja, kad sveikiausias auklėjimo būdas - aukso viduriukas, kai atsižvelgiama į vaiko poreikius, jam leidžiama eksperimentuoti ir bandyti, tačiau draudimais suformuojamos aiškios ribos, o vaiko veiksmai nekliudo aplinkiniams.
Šeši Dalykai, Kurių Jokiu Būdu Negalima Drausti Savo Vaikams
- Pačiam valgyti. Drausdami vaikui savarankiškai valgyti jūs sunaikinate jo siekį būti „suaugusiam, kaip mama ir tėtė“, atimate pirmąsias susikaupimo, išsėdėjimo vietoje, pasitikėjimo savo jėgomis ir sugebėjimais pamokas.
- Padėti jums. Nereikia bijoti, kad mažylis savo noru padėti pridarys jums daug rūpesčių. Jam taip pat svarbu jaustis naudingam, išgirsti pagyrimą, iš suaugusiųjų mokytis tvarkingumo ir organizuotumo.
- Reikšti savo nuomonę. Panaudoti jėgą kur kas lengviau, nei pakalbėti su vaiku kaip su lygiu ir šimtąjį kartą paaiškinti, įsiklausyti, susitarti. Tačiau tie dalykai ne tik suartina, bet ir moko vaiką, kaip elgtis panašiose situacijose.
- Aktyviai reikšti emocijas namuose (bėgioti, rėkauti, šokinėti). Kur daugiau, jeigu ne namie, žmogus gali sau leisti būti toks, koks yra? Vaikui tai taip pat labai svarbu.
- Žaisti kiemo žaidimų aikštelėse. Vaikas siekia pažinti aplinkinį pasaulį - ir jam reikia palaikymo, o ne priekaištų, tai jam be galo svarbu.
- Žiūrėti animacinius filmukus. Vaikas taip pat nori būti informuotas. Parinkite vaikui tuos filmukus ar atskiras serijas, kurias laikote priimtinomis, ir žiūrėkite kartu.
Vaikų Norai
O ką daryti tėvams, susidūrusiems su jau ūgtelėjusių atžalų nerealiais norais? Ogi tiesiog leisti vaikams norėti. Tai jokiu būdu nereiškia, kad būtina pildyti visas trimečio ar penkiamečio vaiko nužgaidas, tačiau reikia su pagarba ir supratingumu išgirsti tai, ko vaikas nori, ir į tą norą reaguoti.
Tik kūrybingas vaikas moka ir gali norėti. Taigi jeigu jūsų sūnus ar dukra turi daug svajonių, norų ir troškimų, tai rodo didelį kūrybingumą, energingumą, pozityvų smalsumą ir optimizmą.
Kaip Elgtis Su Vaiko Norais
- Pripažinti vaiko norus ir jais džiaugtis.
- Patiems suaugusiesiems turėti norų ir troškimų.
- Pasiūlyti alternatyvą.
- Suteikti laisvės.
Kokiems Norams Sakyti NE
- Jeigu vaiko noras pavojingas jo paties sveikatai ar gyvybei.
- Jeigu vaiko noras pavojingas kito žmogaus sveikatai ar gyvybei.
- Kai vaiko noras pažeidžia kitų žmonių teises ar autonomiškumą.
- Kai vaikas savo norais siekia nugalėti tėvus ar juos terorizuoja.
- Kai vaiko noras gali padaryti žalą gyvūnams ar daiktams.
- Kai vaiko noras prieštarauja šeimos taisyklėms ir susitarimams.
Šiuolaikinių Tėvų Klaidos
Viena iš klaidų, kurią pastebiu: tėvai, stengdamiesi vaikui suteikti kuo daugiau patirčių, kartais pamiršta, kas vaikui yra svarbiausia, pavyzdžiui, jeigu draugė veda vaiką į penkis būrelius, tai ir aš savo vaiką vesiu. Aš siūlyčiau atsigręžti į savo konkretų vaiką ir pažiūrėti, ar jam tikrai to reikia.
Kitas dalykas, į kurį tėvai turėtų atkreipti dėmesį, tai situacijos, kai tėvai tarpusavyje nesutaria dėl auklėjimo dalykų. Nuoseklumas ir sutarimas auklėjimo klausimais vaikui daug labiau padeda jaustis ir saugiam, ir mažiau netinkamo elgesio rodyti.
Kaip Stabdyti Netinkamą Vaiko Elgesį?
- Pirmas žingsnis paprašyti vaiko nevažinėti mašinyte ant stalo, žaisti ant grindų.
- Jeigu vaikas ir toliau daužo stalą, antras žingsnis - perspėti vaiką ir pasakyti, kokios pasekmės jo laukia.
- Jeigu vaikas tęsia toliau, trečias žingsnis yra mašinytę paimti. Svarbu pasakyti, kada vaikas ją atgaus.
Tėvų Emocijos
Jeigu tėvai atsilaiko, nuosekliai laikosi šių trijų žingsnių, po kelių kartų vaikai supranta, kad jeigu tėvai jau pasako - „jeigu tu nesiliausi, bus taip“, dažniausiai to užtenka.
Svarbiausia suprasti, kodėl taip atsitinka, ir bandyti išvengti tokių emocijų pliūpsnių. Bet jeigu taip atsitinka, labai svarbu vėliau, visiems nusiraminus, atstatyti saugumo santykį su vaiku: pasikalbėti apie tai, kas įvyko, atsiprašyti, prisipažinti, kad nors labai supykote, jog vaikas pasielgė netinkamai, neturėjote ant jo rėkti, apsikabinti, paveikti kartu ką nors malonaus.
Fizinės Bausmės
Fizinės bausmės neturi ilgalaikio poveikio, jos tik toje situacijoje sustabdo tai, kas vyksta, bet kitoje panašioje situacijoje vaikai elgsis taip pat, nes neišmoko, kaip reikėtų situaciją spręsti kitaip. Šią priemonę būtina visiškai išbraukti iš drausminimo sąrašo.
Santykis Su Artimaisiais
Bet kokios asmenybės augimui labai svarbu, koks yra santykis su artimiausiais žmonėmis - su mama ir tėčiu. Jeigu suaugusieji vaikui sukuria draugišką santykį, kuriame yra pagarba, draugiškai nubrėžiamos ribos, vaiko savivertė auga, jis įgauna pasitikėjimo savimi, nes jaučia ir suaugusiųjų pasitikėjimą bei tikėjimą juo.
Tėvų Lūkesčiai Vaikams
Taigi normalu turėti lūkesčius, paprastai tėvai nori gero savo vaikams, bet periodiškai reikėtų juos peržiūrėti, ypač jeigu vaikai ima nelabai gerai jaustis. Jeigu norisi parodyti vaikui jo pažangą, kryptį, kur link jis gali judėti, galima vaiką lyginti su juo pačiu.
Laikas Su Šeima
Vaikai labai vertina laiką, praleistą kartu su šeima, kai nereikia skubėti, kai nėra labai daug reikalavimų. Taip pat vaikams labai svarbus individualus laikas tiek su mama, tiek su tėčiu, kad užimtoje tėvų dienotvarkėje vaikas jaustų, kad yra svarbus.
Vaikų Klausimai Apie Mirtį
Vaikai apie mirtį susimąsto gerokai anksčiau nei mums atrodo, nes jie netiesiogiai susiduria su tuo pakankamai anksti. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis net ir patys mažiausieji užduoda su tuo susijusių klausimų. Jeigu vaikas nieko neklausia apie mirtį, tai nebūtinai reiškia, kad klausimų jam nekyla. Natūralu, kad tada apie tai klausti vaikui gali tapti nebedrąsu.
Mirtis Šeimoje
Mirus artimam šeimos žmogui, su vaiku reiktų apie tai kalbėti paprastai, aiškiai ir jo amžių atitinkančia kalba. Ikimokyklinio amžiaus vaikams nėra svarbios detalės, todėl artimieji pasakodami apie mirtį neturėtų vaikų apkrauti didžiuliu kiekiu naujos informacijos.
Su vaiku kalbėti apie tai gali būti lengviau, jei pasitelksime gamtos analogijas: krentantys medžių lapai, nugaišę paukščiai irgi liudija apie tai, kad gyvenimas turi pabaigą, kuri neišvengiamai aplankys ir kiekvieną žmogų.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Iki kelių metų negalima palikti vaiko vieno namuose?
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Metu Degintis Saulėje Gali Pakenkti Jums ir Jūsų Būsimam Vaikui!
- Neįtikėtini argumentai, kodėl vaikų atėmimas iš tėvų yra klaida – sužinokite tiesą!
- Kaip Lengvai Atpažinti Sugedusį Kiaušinį: Patikrinti Namų Būdu Patarimai!
- Nepraleiskite! Geriausi pamokantys filmukai vaikams, kurie keičia požiūrį į mokymąsi