Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tik gimęs kūdikėlis sukelia milijonus klausimų šviežiems tėvams. Nerimo priežastys gali būti įvairiausios, bet dažnai labai panašios.

Miego fazės ir jų įtaka kūdikio elgesiui

Reikia žinoti, kad ir vaikų, ir suaugusiųjų miegas nėra lygus, vienodas. Išskiriamos dvi miego fazės - greitasis miegas, kurio metu pasąmonėje atsispindi dienos įvykiai, įspūdžiai, ir ramus miegas, kai atsipalaiduoja ir kūnas, ir smegenys.

Tačiau jei paauglių ir suaugusiųjų greitojo miego fazė trunka tik ketvirtį viso miego laiko, tai naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė, užima daugiau nei pusę, o neišnešiotų kūdikių - net iki 80 proc. viso miego laiko.

Be to, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės, todėl mažiukai varto akeles, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. O kartais verkia, aimanuoja, bet nenubunda. Ypač jautrus momentas - kai baigiasi viena ir prasideda kita miego fazė: kūdikis gali ne tik nubusti, bet ir surėkti, verkti.

Kada nerimauti dėl kūdikio miego?

Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet štai naktį staiga nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda. Gal ausytę (skausmas labai stiprus), gal dygsta dantukai (dieną dėmesį nuo skausmo nuvilioja žaidimai, o naktį skausmas suintensyvėja), gal pašutęs užpakaliukas (pasišlapinus labai skauda, iššutusią odelę šlapimas graužia, degina), gali būti, kad prasideda virusinė liga. Reikia išsiaiškinti priežastį.

Mamos kartais nerimauja, kad miegodamas vaikas lyg knarkia, stena, leidžia kitokius garsus. Tai nieko baisaus.

Kaip elgtis su nemiegančiu kūdikiu?

Kaip elgtis su nemiegančiu? Kiekvienu atveju individualiai. Jei vaikas įpratęs miegoti lovytėje, išmokęs užmigti pats ir staiga naktį nubudęs pradeda verkti, nes dienos įspūdžiai neleidžia miegoti, nebūtina jo imti iš lovelės, migdyti ant rankų.

Gulintį lovytėje galima paglostyti, nuraminti sakant: „Mama šalia, viskas gerai.“ Jei kaskart sukniurkusį kūdikį imsite ant rankų, nešiosite, jis nurims labai greitai, bet taip ir neišmoks nusiraminti pats.

Vangumas ir mieguistumas kūdikiams

Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Tai gana dažna neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - jie daug miega, reikia žadinti, kad pavalgytų, žinda labai lėtai, neiščiulpia krūties, neauga ar prastai auga kūno svoris.

Kūdikis atrodo vangus, jei jo žemas raumenų tonusas, vaikutis tada būna suglebęs, nedaug spardosi, mažai mojuoja rankytėmis, vėluoja jo raida, pavyzdžiui, nenulaiko galvytės, neišlaiko rankytėse žaisliukų, nesėdi, pastatytas nesiremia kojytėmis.

Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą. Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų, kuriuos atlikus paaiškėja, ar per nėštumą nebuvo sutrikusi kūdikio smegenų veikla, ar gimdant vaikučiui nepritrūko deguonies. Jei kūdikiui viskas buvo gerai ir jis staiga tapo vangus, tai dažniausiai yra prasidedančios bakterijų ar virusų sukeltos ligos požymis. Mieguistumą sukelia pakilusi temperatūra, tad pirmiausia ją ir pamatuokite.

Kūdikio neramumas ir zirzimas

Tačiau jei nėra (gydytojas taip pat neranda) jokios objektyvios priežasties, jei vaikutis sveikas, žvalus, reaguoja kalbinamas į žaislus, tai zirzimas, cypsėjimas, inkštimas greičiausiai nereiškia nieko bloga. Tai tiesiog neramus kūdikis ir nieko nepadarysi. Svarbu nepalikti jo zyziančio, užimti, nuolat pasiūlyti naujos veiklos, sudominti nauju žaisliuku, dainelėmis, švelnia muzikėle. Ar reikalingi zirziukui tyrimai, sprendžia vaikučio gydytojas.

Būna, kad neramumas, irzlumas yra ligos simptomas, bet tai gana reti atvejai ir tam yra rimtų priežasčių, pavyzdžiui, komplikacijos nėštumo ir periodo po gimdymo metu, persirgtos infekcinės ligos, nervų sistemos pažeidimai ir pan.

Žagsėjimas kūdikiams

Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui ir susiaurėjus balso stygų plyšiui, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai (nervo klajoklio šakos), sumažėjus kūno temperatūrai (sušalus ar prisivalgius per šalto maisto), stipriai susijaudinus, po juoko priepuolio, per greitai ryjant maistą ar skystį (prisirijus oro) ir pan.

Kūdikiams žagsulį labai dažnai sukelia atsirūgimas pavalgius, atpiltas maistelis, pilvo pūtimas. Žagsulys nekenkia vaikui, tačiau nėra malonus, gali išgąsdinti, o ilgiau užsitęsęs - išvarginti. Jeigu žagsulys nepertraukiamas, dėl jo tampa sunku kvėpuoti, tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Atsirūgimas ir atpylimas

Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Ypač kai nubudęs kūdikis pradeda aktyviai judėti - tai paskatina atpylimą. Kai kūdikėliai atpila gulėdami, gali pradėti žiaukčioti, springti - juk iš skranduko grįžusio pienelio išspjauti jie dar nemoka.

Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu - taip sumažinama rizika, kad atpylęs užsprings. Kūdikis gali atpylinėti iki pusės metų, tai vadinama fiziologiniu refliuksu. Neišnešioti naujagimiai ne visada moka suderinti rijimą ir kvėpavimą, todėl dažnai springsta dar maitinimo metu - ryja ryja, pamiršta kvėpuoti, kartais net mėlynuoja.

Dažna atpylimo priežastis ta, kad, godžiai žįsdami ar gerdami mišinuką, kūdikiai prisiryja daug oro, skrandukas prisipildo ne tik pienuko, bet ir, vaizdžiai tariant, oro burbulų. Gali padėti vaistukai nuo pilvo pūtimo - sumažina oro burbuliukų ne tik žarnytėse, bet ir skranduke.

Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno.

Pilvo diegliai ir dujų kaupimasis

Mažyliui atėjo laikas miegoti, o jis verkia. Kūdikis muistosi, mataruoja kojytėmis - niekaip neįstengia patogiai įsitaisyti, o pilvukas išpūstas kaip kamuoliukas. Įprastinė situacija, su kuria susiduria mažylių mamos: vaikas nerimsta dėl pilvuke susikaupusių dujų.

Pūsti pilvuką kūdikiui pradeda kaip tik vakare. Manoma, kad kūdikių meteorizmui įtakos turi per dieną susikaupusios emocijos. Streso įtaka paaiškinama ir tai, kad pilvukus pučia dažniau pirmagimiams. Žindomo kūdikio pilvukas priklausomas nuo mamos maisto.

Dujos mažylio pilvelyje gali kauptis nuo stiprios kavos, šokolado ar vynuogių, kurias skanavo mama. Visą žindymo periodą teks atsisakyti pupelių, žirnių, kopūstų, ridikėlių. Nuo šių produktų gali išpūsti ne tik mažylio, bet tėvelių pilvelius. Ir suaugusiojo, ir vaiko pilvukas gali pasipriešinti juodai duonai, gėrimui „su burbuliukais“ arba miltiniam patiekalui. Oras į mažylio pilvuką patenka ir su mamos pienu.

Todėl pavalgiusį kūdikį palaikykite vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Jeigu vaikas dažnai atsirūgsta, pakeiskite jo padėtį maitinimo metu. Adaptuotais mišinukais maitinamo kūdikio pilvuke audra gali kilti dėl to, kad vaiko organizme trūksta virškinimo fermento - laktazės. Šis fermentas skaido pieno cukrų - laktozę.

Kaip padėti kūdikiui esant pilvo diegliams?

  • Mažylio močiutė patars kūdikį pilvuku priglausti prie savęs arba ant jo pilvelio uždėti šiltą vystyklą. Šiluma padeda atpalaiduoti pilvo raumenis, susilpnina žarnyno spazmus ir dujoms pasidaro lengviau išeiti.
  • Galima pagirdyti mažylį kmynų, ramunėlių arba krapų arbatėle.
  • Dar vienas būdas - paguldyti kūdikį ant pilvuko. Apskritai pediatrai pataria kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko.
  • Pagerėdavo ir po mankštelių. Sulenki ant nugaros gulinčio mažylio kojytes ir pamažu spaudi prie pilvuko.
  • Galbūt vaiko pilvuką nuramins švelnus masažas. Jis daromas šiltu dešinės rankos delnu sukamaisiais judesiais - laikrodžio rodyklės kryptimi. Masažuojant pilvuką, oro burbuliukai pajuda išorės link ir pūtimas rimsta.
  • Jeigu vaikas labai kankinasi, dujas galima pašalinti vamzdeliu. Juo nesinaudokite dažnai, nes mažylis pripras.
  • Bet kurio amžiaus vaikui vaistinėje galite įsigyti lašiukų nuo pilvuko pūtimo ir diegliukų. Yra lašiukų, kurie tinka kūdikiui nuo pat gimimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikų ligų gydytojas dr. sako, kad kūdikis atpylė, kai po žindymo pro lūpų kraštus išbėga motinos pieno ar mišinio. Prarytas motinos pienas ar mišinys lengvai grįžta atgal į stemplę ir atsipila dėl to, kad kūdikiams nėra sandariai užsidaręs stemplės skrandžio raukas ir pati stemplė yra sąlyginai trumpa.

Atpylimą reikia skirti nuo vėmimo. Vėmimas - tai stiprus skrandžio turinio „išmetimas“. Jis skiriasi nuo atpylimo, kai nedidelis skrandyje esančio pieno kiekis išteka iš burnos maitinimo metu arba po jo. Vėmimo priežasčių yra daug. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau vemia. Vėmimas nuo persivalgymo yra apsauginė organizmo reakcija.

Jei pastebėjote nors vieną iš minėtų reiškinių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją:

  • Naujagimis be pastebimos priežasties vemia fontanu, t.y. kartais išvemia daugiau nei suvalgo.
  • Išmatos su kraujo priemaišomis.

Kiti patarimai tėvams

  • Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką.
  • Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį.
  • Pienui sutirštinti galite naudoti specialius miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant.
  • Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį.
  • Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai šauna į stemplę. Taip atsirūgstama oru, o kartu su juo atpilama truputis skrandžio rūgšties paveikto, sutraukto rūgštaus kvapo pieno.
  • Dirbtinai maitinamą kūdikį stenkitės maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug. Sugirdę 90 ml mišinio mažajam padėkite atsirūgti, patikrinkite, ar ne per didelė žinduko skylė.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus: