Daugiavaisis nėštumas, kai gimdoje vystosi daugiau nei vienas vaisius, kelia ypatingą susirūpinimą tiek būsimai mamai, tiek medikams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie veiksniai lemia daugiavaisį nėštumą, kokios rizikos su juo susijusios ir kaip pagalbinis apvaisinimas gali paveikti jo tikimybę.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Būna situacijų, kai abiejų partnerių vaisingumas būna sutrikęs arba reikšmingos nevaisingumo priežasties neįmanoma nustatyti.
Pagalbinis apvaisinimas ir daugiavaisis nėštumas
Pagalbinis apvaisinimas - medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Taip pat šioje laboratorijoje (lytinių ląstelių banke) saugomi nepanaudoti embrionai, šaldytos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai.
Pastarąjį dešimtmetį kiaušidžių perstimuliavimo sindromas pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų.
Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir daugiau nei 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo.
Prenataliniai tyrimai
Visais nėštumo atvejais besilaukiančiai moteriai yra atliekamas vienas iš neinvazinių prenatalinių tyrimų - tai yra ultragarso tyrimas (echoskopija), kurio metu moters nėštumą prižiūrintis gydytojas vizualiai įvertina vaisiaus anatominę raidą. Kiekvieno nėštumo metu moteriai yra reguliariai atliekami įvairūs tyrimai, tokie kaip ultragarso tyrimas, bendrasis kraujo tyrimas, gliukozės tolerancijos tyrimas, tačiau jie negeba nustatyti galimų vaisiaus patologijų ar genetinių ligų rizikos ankstyvoje nėštumo stadijoje.
Prenataliniai genetiniai tyrimai gali būti atlikti palyginti anksti: nėščioji gali kreiptis į specializuotą medicinos įstaigą jau nuo 10+0 laukimo savaitės. Specialistai nurodo, kad kiekviena nėščioji turėtų atlikti prenatalinius tyrimus, tačiau kai kuriais atvejais NIPT tyrimai yra ypač rekomenduojami.
NIPT yra jautriausias iš visų neinvazinių prenatalinių tyrimų - jo jautrumas viršija net 99 %, o klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis neviršija 0,01 %. Jei atliktas NIPT tyrimas patvirtina tam tikro vaisiaus sutrikimo buvimą, galima nuspręsti, kaip elgtis kituose nėštumo etapuose, gimdymo metu ir po gimdymo. Taip pat bus galima geriau pasiruošti sergančio vaiko atėjimui į šį pasaulį.
Svarbiausi ultragarso tyrimai nėštumo metu:
- 11+0 - 13+6 sav.
- 18+0 - 20+0sav.
Ultragarsinis tyrimas atliekamas dažniau, jei yra daugiavaisis nėštumas, placentos pirmeiga, nustatytas diabetas ir kt.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Lietuvoje tiek kompensuojama, tiek nekompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra gali naudotis tik susituokusios poros.
Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Sutartį reikės pasirašyti ir dėl lytinių ląstelių bei embrionų saugojimo.
Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų. Atlikus visus tyrimus, suplanuojama kiaušidžių stimuliacija ir paskiriamas gydymas, kuris trunka vieną moters ciklą. Jei pora kreipiasi dėl nekompensuojamo pagalbinio apvaisinimo ciklo, šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimas nebūtinas.
Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, susidūrus su sunkumais planuojant nėštumą, svarbiausia - psichologinis nusiteikimas. „Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada baigiasi sėkmingai ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai - visiškai normalus procesas, - atsiųstame pranešime pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė. - Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“
Statistika
Žemiau pateikiami duomenys apie nėštumo atvejus:
| Metai | Vienvaisis nėštumas | Daugiavaisis nėštumas |
|---|---|---|
| 2019 | 160 poros (77%) | 49 poros (23%) |
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sužinokite Viską apie Daugiavaisius Nėštumus: Požymiai, Priežastys ir Rizikos!
- Daugiavaisis nėštumas ir mylėjimasis – svarbiausi patarimai ir atsakymai į visus klausimus!
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Top Nėščiųjų Suknelių Pasirinkimo Ir Priežiūros Patarimai, Kurių Negalite Praleisti!
- Atraskite Napoleono gimimo vietą ir intriguojančią jo istoriją, kurios nežinojote!