Plaučiai yra kvėpavimo sistemos dalis, kuri deguonimi aprūpina kūno organus ir audinius. Kvėpavimo takais įkvepiamas oras patenka į plaučius, per juos iš plaučių iškvepiamas į išorę. Turime du plaučius (dešiniuosius ir kairiuosius). Dešinysis plautis turi tris skiltis, o kairysis - dvi skiltis. Plaučius dengia dviejų sluoksnių plėvė, vadinama pleura. Vidinis sluoksnis dengia plaučius, o išorinis sluoksnis dengia krūtinės ląstą ir diafragmą.
Oras į plaučius patenka per nosį ar burną, keliauja per gerklę, gerklas (jose yra balso stygos), trachėją, iš kur patenka į 2 pagrindinius bronchus - vienas iš jų veda į dešinįjį plautį, kitas - į kairįjį. Pro kiekvieną bronchą oras į plaučius patenka mažesniais vamzdeliais, vadinamais bronchiolėmis. Bronchiolių galuose yra mažyčiai oro maišeliai, vadinami alveolėmis. Čia į kraują patenka deguonis iš įkvėpto oro. Tada deguonis krauju cirkuliuoja po visą kūną. Iš kraujo į alveoles patenka anglies dioksidas.
Plaučių Vėžys
Plaučių vėžys susiformuoja plaučių audiniuose, dažniausiai iš epitelio ląstelių. Jis yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties nuo vėžio priežastis. Išskiriamos dvi pagrindinės šios ligos rūšys: smulkialąstelinis plaučių vėžys (SLPV) ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSPV). Pastarasis atsiranda epitelio ląstelėse ir yra labiausiai paplitęs. Skirtingos plaučių vėžio rūšys turi nemažai tik joms būdingų ypatumų.
Plaučių vėžys ne visada gali pasireikšti ankstyvaisiais simptomais. Kartais jis nustatomas atsitiktinai, kai žmogui atliekami tyrimai dėl kitos ligos. Dauguma plaučių vėžio simptomų išryškėja ligai pasiekus vėlyvas stadijas. Šie simptomai dažnai būna panašūs į kitų ligų simptomus.
Pagrindiniai Plaučių Vėžio Tipai:
- Plaučių adenokarcinoma: liaukinių, taip pat epitelinių ląstelių vėžys, prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus ir gaminančiose gleives.
- Plaučių plokščialąstelinis vėžys arba epidermoidinė karcinoma: labiausiai paplitusi plaučių vėžio rūšis, prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus, ir dažniausiai vystosi stambesniuose bronchuose ir gali neišplisti ilgą laiką. Dažniausia ligos priežastis - rūkymas.
- Smulkialąstelinis plaučių vėžys: prasideda plaučiuose esančiose nervų ląstelėse arba hormonus gaminančiose ląstelėse. Šio tipo vėžys greitai auga ir išplinta į kitus organus labai anksti. Dažniausiai diagnozuojamas ilgamečiams rūkaliams. Labai retas atvejis, kad šiuo plaučių vėžiu susirgtų niekada nerūkęs žmogus.
- Mezotelioma: tai retai pasitaikantis piktybinis krūtinplėvės (pleuros) navikas, dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio asbesto poveikio.
- Karcinoidinis navikas: taip pat reta vėžio rūšis, bet kartais gali išsivystyti plaučiuose. Karcinoidiniai navikai yra neuroendokrininio vėžio rūšis.
Plaučių Vėžio Simptomai:
- Kosulys - besitęsiantis 3 savaites ir ilgiau.
- Peties skausmas, plintantis žemyn ranka.
Plaučių Vėžio Rizikos Veiksniai:
- Rūkymas: pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys. Tabako dūmuose yra daugiau nei 50 žinomų kancerogenų (vėžį sukeliančių medžiagų).
- Pasyvus rūkymas: žmonės, reguliariai kvėpuojantys kitų rūkančiųjų dūmais, taip pat turi padidėjusią riziką.
- Amžius: rizika susirgti plaučių vėžiu didėja su amžiumi. Dažniausiai jis diagnozuojamas vyresniems nei 65 metų asmenims.
- Kontaktas su asbestu: įkvėpus asbesto dulkių, kyla didelė plaučių vėžio ir pleuros mezoteliomos rizika.
- Radono dujos: bespalvės ir bekvapės radioaktyvios dujos, susidarančios natūraliai skaidantis uranui dirvožemyje.
- Cheminės ir kitos medžiagos darbe: darbo vietoje kontaktas su kenksmingomis medžiagomis - arseniku, beriliu, kadmiu, nikelio junginiais, chromu, derva, suodžiais - padidina riziką.
- Genetinis polinkis.
- Aplinkos veiksniai: Plaučių vėžys dažniau nustatomas miestuose gyvenantiems žmonėms nei tiems, kurie gyvena kaimo apylinkėse. Manoma, kad tai lemia didesnė miestų oro tarša.
Plaučių Vėžio Diagnostika:
- Aspiracinė biopsija plona adata: plona adata įduriama į naviką ir paimamas mėginys laboratoriniams tyrimams.
- Mediastinoskopija: diagnostinė procedūra, atliekama bendros nejautros sąlygomis, siekiant apžiūrėti tarpuplautį ir nustatyti esančius pakitimus bei paimti medžiagos ištyrimui iš padidėjusių limfmazgių tarpuplautyje.
Plaučių Vėžio Gydymas:
Įvertinus vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, gydytojas parinks tinkamiausią gydymo metodą. Smulkialąstelinis ir nesmulkialąstelinis plaučių vėžys gydomi skirtingai. Taikomas gydymas priklauso nuo plaučių vėžio rūšies bei ligos stadijos.
- Jei smulkialąstelinis plaučių vėžys dar nėra išplitęs: pirmiausia rekomenduojama operacija, po kurios dažnai skiriama chemoterapija ar spindulinis gydymas.
- Jei operacija negalima: taikomas chemospindulinis gydymas - chemoterapijos ir spindulinės terapijos derinys.
- Ankstyvose nesmulkialąstelinio plaučių vėžio stadijose: svarbiausias gydymo būdas yra operacija.
- Spindulinė terapija: gydymas jonizuojančiąja spinduliuote, skirtas sunaikinti naviką ir apsaugoti sveikus audinius.
- Chemoterapija: gydymas vaistais, kurie stabdo vėžio ląstelių dalijimąsi ir naikina naviką.
- Taikinių terapija: gydymas vaistais, kurie veikia specifines vėžio ląstelių struktūras, būtinas jų augimui ir plitimui.
Plaučių Sekvestras
Plaučio sekvestras - reta liga, Lietuvoje pasitaiko keli atvejai per metus. Tai įgimta patologija, kai plautyje arba šalia jo, pleuros ertmėje, susiformuoja papildomas darinys su atskira kraujotaka. Tai atsitinka maždaug vienam iš 50 000 naujagimių. Įgimta patologija formuojasi dar nėštumo metu, todėl neretai gimdyvės jaučiasi kaltos, kai į pasaulį ateina sergantis kūdikis.
Plaučių sekvestras vaikui gali būti nustatytas ultragarsu iškart po gimimo. Tačiau operuojama tada, kai vaikas paauga ar kai patologija sunkina jo vystymąsi. Kol išaiškėja tikroji ligos priežastis, būtina atlikti ne vieną tyrimą, todėl sugaištama daug laiko. Jei atliktose rentgeno nuotraukose pastebimas ir įtariamas sekvestras, skiriama kompiuterinė tomografija. Kompiuterinės tomografijos vaizduose neretai matomas papildomas darinys plaučių audinyje ir atskira kraujagyslė, einanti iš aortos į sekvestrą.
Apie įgimtą patologiją - plaučių sekvestrą - būsimi tėvai sužinojo nėštumo metu, kai nutarė atlikti genetinius tyrimus. Jie buvo įspėti, kad naujagimis turės kairiojo plaučio patologiją. Ši žinia vilniečiams sukėlė šoką. Tokiais atvejais būtinas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, taikoma tradicinė operacija torakotomija, kai atveriama krūtinės ląsta ir pašalinama pakitus plaučio dalis, tačiau šįkart buvo pasirinktas labiau tausojantis metodas.
Chirurgas A.Strumila paneigė mitą, kad šiai ligai atsirasti turi įtakos motinų gyvensenos įpročiai. „Didžioji dalis įgimtų patologijų neturi aiškios priežasties, tai gali būti susiję su genų pakitimais“, - teigė A.Strumila. Chirurgas pasakojo, kad plaučių uždegimas nėra reta liga, kuria suserga vaikai. Tačiau įgimta patologija tokį uždegimą būtų padariusi nuolatiniu. Tai būtų tęsęsi be perstojo, nes plaučio įgimtas darinys tampa nuolatiniu infekcijos šaltiniu. „Didelė bėda yra ir tai, kad plautis pradeda silpnėti dėl prasidėjusio uždegimo, jis negalėtų normaliai vystytis“, - tikino A.Strumila.
Įgimtą darinį su plaučio skiltimis įmanoma šalinti keliais būdais. Mažiau skausmo, mažiau komplikacijų, trumpesnis gijimo laikas - tuo pasižymi naujos kartos operacijos, padedančios tausoti vos kelių dienų amžiaus naujagimius ir mažamečius. Tačiau naujos kartos medicinos aparatas, naudojamas šalinti įgimtus plaučių pakitimus, gali kainuoti daugiau nei 100 tūkstančių eurų.
Kitos Plaučių Ligos
Yra ir kitų plaučių navikų, kurių pasitaiko mažiau nei 5 proc. visų atvejų. Duomenų apie jų paplitimą, etiologiją ir patogenezę nepakanka. Daugumos jų gydymas nėra tiksliai apibrėžtas.
Bronchų Polipas
Bronchų polipas dažniausiai diagnozuojamas asmenims, sergantiems lėtiniu bronchitu, bronchine astma, bronchektazėmis, plaučių pūliniu. Jis gali atsirasti dėl bronchų svetimkūnio, bronchų gleivinės ar transbronchinės adatinės biopsijos, dirginančių medžiagų inhaliacijos. Manoma, kad bronchų polipas atsiranda dėl ilgai trunkančio gleivinės uždegimo arba dirginimo.
Hamartoma
Hamartoma - nepiktybinis mezenchiminis plaučių navikas, sudarytas iš netvarkingai išsidėsčiusių normalaus audinio komponentų - mezenchimos, bronchų sienos ir plaučių parenchimos audinių elementų. Dažniausiai hamartoma diagnozuojama 50-70 metų amžiaus žmonėms, tačiau gali būti nustatoma ir 9-20 metų pacientams. Periferinėje plaučių dalyje esanti hamartoma paprastai simptomų nesukelia. Bronchų hamartoma sutrikdo drenažinę plaučių funkciją, skatina prasidėti pneumoniją. Ligonis gali skųstis kosuliu, dusuliu, kraujo iškosėjimu, vienos plaučio dalies recidyvine pneumonija.
Karcinoidas
Karcinoidas - neuroendokrininis plaučių navikas. Jis diagnozuojamas 1-2 iš 100 000 gyventojų. Rūkymas yra etiologinis rizikos veiksnys. Karcinoidas gamina įvairius vazoaktyvius peptidus - serotoniną, bradikininus, tachikininus, histaminą, substanciją P, adrenokortikotropinį hormoną, prostaglandinus ir kt. Serotonino yra daugiausia. Patekęs į sisteminę kraujotaką, jis sukelia vadinamąjį karcinoidinį sindromą.
Lipoma
Lipoma - tai lėtai augantis nepiktybinis navikas, kilęs iš riebalinio audinio ląstelių, esančių peribronchiniame audinyje, retai - pagrindinių bronchų pogleivyje. Dažniausiai lipoma būna stambiuosiuose bronchuose, labai retai - periferinėje plaučio dalyje. Klinikiniai simptomai nespecifiniai - kosulys, kartais skrepliavimas. Gali būti recidyvinis plaučių uždegimas.
Plaučių Uždegimas (Pneumonija)
Plaučių uždegimas vaikams yra gana dažna liga. Suserga apie 2 % gyventojų per metus. Plaučių uždegimas nėra reta liga, kuria suserga vaikai. Tačiau įgimta patologija tokį uždegimą būtų padariusi nuolatiniu. Tai būtų tęsęsi be perstojo, nes plaučio įgimtas darinys tampa nuolatiniu infekcijos šaltiniu.
Plaučių Uždegimo Simptomai
Simptomai gali būti tipiniai ir netipiniai.
- stipriu kosuliu
- karščiavimas
- bendra bloga savijauta, silpnumas
Temperatūros atsiradimas priklauso nuo daugelio priežasčių ir gali nepasireikšti.
Plaučių Uždegimo Rizikos Veiksniai
Kiti rizikos veiksniai yra šie:
- Būdamas ligoninėje
- Lėtinė liga
- Rūkymas
Žmonės, kurie vartoja chemoterapiją ar ilgalaikius steroidus, turi didesnę riziką turėti pneumoniją.
Plaučių Uždegimo Komplikacijos
Komplikacijos gali apimti:
- bakterijų patekimą į kraują (pvz., sepsis)
- kvėpavimo pasunkėjimą
- skysčių išsiskyrimą
- plaučių abscesą
Plaučių Uždegimo Prevencija
Norėdami išvengti plaučių uždegimo:
- Pasiskiepykite
- Laikykitės geros higienos normų
- Nerūkykite
- Tausokite savo imuninę sistemą
Bronchitas
Bronchitas dažnai pereidavo į plaučių uždegimą
Svarbu Žinoti
Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus, žalingus įpročius. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, paklausys plaučius, apčiuops organus. Jei po apžiūros jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su plaučių vėžiu, jis paskirs tyrimus, kurie padės nustatyti diagnozę.
Panašus:
- Šokiruojančios Karkalai Vaiko Plaučiuose: Sužinokite Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdų Paslaptis!
- Skysčiai Plaučiuose Vaikams: Kaip Atpažinti Pneumoniją ir Pleuritą bei Greitai Padėti
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Pašiltintos kelnės vaikams: atraskite šilumą ir patogumą žiemą!
- Sportas Nėštumo Metu: Kaip Saugiai Išlaikyti Formą Būsimoms Mamoms