Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Karkalai plaučiuose - simptomas, kuris gali kelti nerimą tėvams. Svarbu suprasti, kad tai gali būti įvairių ligų požymis, o tinkamas gydymas priklauso nuo priežasties nustatymo.

Bronchiolitas

Ūminis bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse.

Bronchiolitas - viena dažniausių mažų vaikų apatinių kvėpavimo takų infekcijų, dėl kurios vaikus neretai tenka hospitalizuoti. Sergant bronchiolitu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, juose kaupiasi lipnus ir tirštas sekretas, dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti plaučiuose. Vaikui pasidaro sunku kvėpuoti (ypač sunku iškvėpti), jis dūsta, švokščia.

Rizikos veiksniai

  • Bronchiolitu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai šia liga serga vaikai iki dviejų metų, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu.
  • 75 proc. visų sergančiųjų bronchiolitu yra jaunesni kaip vienerių metų vaikai, ypač 3-6 mėnesių kūdikiai. Berniukai serga 1,25-1,7 karto dažniau negu mergaitės.
  • Bronchiolitu dažniau serga vaikai, trumpai ar visai nemaitinti motinos pienu, gyvenantys didelėse šeimose bei perpildytuose butuose, lankantys lopšelius-darželius, gimę neišnešioti, sergantys gretutinėmis, ypač plaučių, širdies ir nervų ligomis, taip pat vaikai, kuriems nustatyta imunodeficitinė būklė.
  • Būsimos motinos rūkymas nėštumo metu, rūkymas vaiko aplinkoje taip pat didina tikimybę susirgti bronchiolitu.

Priežastys

Bronchiolitą paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50- 90 proc. visų bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai. Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos - Mycoplasma pneumoniae bei Chlamydia pneumoniae.

Didžiausias ligos pakilimas pastebimas rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, bet nustatoma ir pavienių atvejų visų metų bėgyje. Liga plinta oro - lašiniu būdu, greitai, ypač vaikų kolektyvuose.

Simptomai

Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus peršalimo simptomus:

  • Nosies užgulimas
  • Sloga
  • Lengvas kosulys
  • Subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra.

Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu). Dėl prasidedančio kvėpavimo nepakankamumo kūdikis nenori valgyti ir gerti, gali pradėti vemti, ypač po kosulio. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, vaiko būklė greitai tampa sunki ir pavojinga.

Rečiau, ypač neišnešiotiems vaikams bei vaikams iki 44 gyvenimo savaitės, galimi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, vadinami apnėjomis. Sunkios ligos atveju sutrinka sąmonė, o kartais vystosi koma.

Būdinga tai, kad, auskultuojant plaučius, girdimi gausūs smulkūs drėgni bei krepituojantys karkalai. Ligos pikas dažniausiai būna 2 - 3 ligos parą. Dusulys, pasunkėjęs alsavimas, esant nekomplikuotai ligos eigai, tęsiasi apie savaitę, o kosulys gali išlikti net keletą savaičių ar mėnesių.

Paprastai liga praeina lengvai, ją galima gydyti namuose. Tačiau bronchiolitas yra viena iš tų kvėpavimo takų ligų, dėl kurios kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai patenka į ligoninę. Esant sunkiai būklei, kvėpuojama paviršutiniškai, dažnai iki 60-80 kartų per minutę, juda nosies sparneliai, kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai ir pilvo raumenys, pulsas yra greitas, vaikas gali būti mieguistas, atsisako valgyti ir gerti.

Diagnostika

Apžiūrint sergantį vaiką įvertinama jo būklė, dusulys ir kiti minėti požymiai. Klausant jo plaučiuose galima girdėti traškančius karkalus, ypač iškvepiant. Kraujo tyrimas gali rodyti nespecifinius uždegiminius pokyčius. Rentgeno nuotrauka - taip pat nespecifinė. Galima tirti kraujo dujas - bus sumažėjusi deguonies saturacija (hemoglobino, prisijungusio deguonį kiekis procentais).

Gydymas

Bronchiolitu sergančio vaiko slauga ir gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Gydymo tikslai:

  • Kuo ankstesnis kvėpavimo nepakankamumo diagnozavimas bei jo gydymas gerinant plaučių funkciją.
  • Hipoksijos profilaktika tiekiant deguonį.
  • Simptominis gydymas.

Esant lengvai bronchiolito eigai, vaiką galima gydyti namuose. Tėvai turėtų būti supažindinami su galimais ligos pokyčiais, kaip vertinti kvėpavimo dažnį, pagalbinių kvėpavimo raumenų darbą, sąmonės būklę, odos spalvą, vaiko gebėjimą valgyti ir gerti, kūno temperatūrą. Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių - juos reikėtų skirti mažesniais kiekiais, bet dažniau nei įprastai.

Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai tam skirtu prietaisu, jei reikia - naudoti nosiai praplauti specialius tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus. Tai palengvins vaiko maitinimą ir miegą. Jei vaikas karščiuoja daugiau kaip 38 oC - jam skiriami antipiretikai. Reikia vengti visų aplinkos dirgiklių, iki minimumo sumažinti vaiko fizinį krūvį. Neskirti tiek mukolitikų, tiek kosulį slopinančių medikamentų.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

  • Jei kvėpavimas tampa labai dažnas, yra lydimas švokštimo ir kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai bei pilvo raumenys.
  • Jei vaikas atsisako gerti, nevalgo ar vemia.
  • Jei vaikas labai karščiuoja.
  • Jei sunkėja kosulys.

Profilaktika

Bronchiolito profilaktikai svarbu:

  • Vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis.
  • Rankų higiena.
  • Vengti pasyvaus kūdikių rūkymo.
  • Stiprinti vaikų imunitetą.
  • Vėdinti patalpas.

Plaučių uždegimas (Pneumonija)

Į nosiaryklę patekę virusai ir bakterijos dėl silpnos imuninės sistemos gali prasiskverbti ne tik į bronchus, bet ir į plaučius, ir sukelti jų uždegimą. Sergant plaučių uždegimu (pneumonija) pasireiškia intensyvus drėgnas kosulys, skrepliuose atsiranda kraujo. Išryškėja kiti simptomai: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, oro trūkumas, padažnėja kvėpavimas. Plaučių uždegimu gali komplikuotis peršalimo ligos, bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Rizikos veiksniai

Kiti rizikos veiksniai yra šie:

  • Būdamas ligoninėje.
  • Lėtinė liga.
  • liga.
  • Rūkymas.
  • chemoterapiją ar ilgalaikius steroidus, turi didesnę riziką turėti pneumoniją.

Prevencija

Norėdami išvengti plaučių uždegimo:

  • Pasiskiepykite.
  • ir gripo profilaktikai yra vakcinos.
  • jei ankščiau ji padėjo, dar nereiškia kad padės ir šį kartą.
  • jei prisimenate anksčiau buvę skiepyti nuo pneumonijos.
  • kaip gauti šias vakcinas.
  • Pasidomėkite, dėl skiepų galimybės.
  • rekomenduoja skirtingas vakcinas nuo plaučių uždegimo.
  • vaikų užsiėmimuose, taip pat turėtų būti paskiepyti.
  • vyresnius nei 6 mėnesių vaikus skiepyti nuo gripo.
  • Laikykitės geros higienos normų.
  • pagamintą rankų dezinfekatorių.
  • Nerūkykite.
  • plaučių apsaugai nuo kvėpavimo takų infekcijų.
  • Tausokite savo imuninę sistemą.

Bronchitas

Bronchitas - tai apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai serga vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, kai patenka į skersvėjį ar sukaitusius perpučia vėjas. Bronchitu gali komplikuotis ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t.y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos.

Priežastys

Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą. „Virusai arba tūno mūsų organizme ir laukia, kol nusilps imunitetas, arba patenka į jį iš išorės ir, esant palankioms sąlygoms, sukelia bronchitą.

Simptomai

Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę. kosulys pradžioje visuomet būna sausas, vėliau, po 2-3 dienų tampa, šlapias, t.y. produktyvus, kadangi pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas.

Obstrukcinis bronchitas

Be minėto ūminio bronchito, vaikai gali sirgti ir obstrukciniu, arba astminiu, bronchitu. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis.

Gydymas

Kaip jau minėta, gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas. Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti.

Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta.

žymės: #Vaiko

Panašus: