Pneumonija (plaučių uždegimas) - tai infekcinė liga, kai plaučių oro maišeliai (alveolės) pripildomi skysčio ar pūlių, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis, kyla kosulys, krūtinės skausmas ir karščiavimas. Skysčio pleuros ertmėje norma yra apie 1,0-15 ml, kurios kiekis reguliuojamas balanso tarp hidrostatinio ir onkotinio slėgio visceralinės ir parietalinės pleuros kraujagyslėse ir limfinio drenažo. Sutrikus šiam balansui, pleuros ertmėje skysčio padaugėja.
Pneumonijos Simptomai
Simptomų sunkumas priklauso nuo infekciją sukėlusio mikrobo ir bendros sveikatos būklės.
Bendrieji Simptomai Suaugusiesiems:
- Aukšta temperatūra (dažnai iki 40 °C)
- Kosulys su tankiomis gleivėmis (geltonomis, žalsvomis ar net kruvinomis)
- Šaltkrėtis ir drebulys
- Krūtinės skausmas, ypač kosint ar giliai kvėpuojant
- Greitas kvėpavimas ir širdies plakimas
- Dusulys - gali pasireikšti kaip jausmas, kad "negali atgauti kvapo"
- Bendras silpnumas, nuovargis
- Apetito praradimas ir gausus prakaitavimas
- Pamėlynavę lūpos ar nagų galiukai
- Vyresniems - sumišimas ar dezorientacija
Simptomai Vaikams:
Mažamečių pneumonija gali pasireikšti subtiliai:
- Padidėjęs kvėpavimas ar kvėpavimo sunkumai
- Karščiavimas ir kosulys
- Švokštimas (rales) krūtinėje
- Pamėlynavusios lūpos, oda ar pirštų galiukai
- Kūdikiams - neramumas, mitybos sutrikimai, mažesnis aktyvumas
Kaip Atskirti Peršalimą, Gripą ar Pneumoniją?
- Peršalimas prasideda lėtai, būdingi čiaudulys, sloga, gerklės skausmas, retai - karščiavimas ir kosulys.
- Gripas atsiranda staiga - karščiavimas >38 °C, galvos ir raumenų skausmas, negalavimas, sausas kosulys. Paprastai simptomai silpsta per 2-5 dienas (kosulys gali tęstis iki 2 savaičių).
- Pneumonija dažniausiai prasideda po pagerėjimo arba su įkyriu kosuliu, aukšta temperatūra, krūtinės skausmu, dusuliu.
Jei gripas ar peršalimas negerėja, o simptomai stiprėja, tai signalas kreiptis į gydytoją.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei peršalimas arba gripas nepraeina per kelias dienas ir simptmai stiprėja - kosėjama su gleivėmis, jaučiamas dusulys, krūtinės skausmas, karščiuojama >38 °C - būtinai kreipkitės į gydytoją. Tai ypač svarbu, jei turite lėtinių ligų, imunodeficitą ar esate vyresnio amžiaus.
Pneumonijos Tipai ir Gydymas
Pagal Įgyjimo Vietą:
- Intrahospitalinė (ligoninėje įgyta) - dažnai rimta, nes sukelėjai gali būti atsparūs antibiotikams.
- Bendroje aplinkoje įgyta - dažniausiai pasitaikanti forma, gali būti sukelta bakterijų, virusų, grybelinių infekcijų, taip pat aspiracinė (pvz., įkvepiant maistą ar skysčius).
Pagal Priežastį:
- Bakterinė pneumonija sukelijama dažniausiai Streptococcus pneumoniae, taip pat Mycoplasma, Haemophilus inf., Legionella ir pan. Dažnai sunkesnė, gydoma antibiotikais; sunkiais atvejais - gydymas ligoninėje (IV antibiotikai, deguonis, kvėpavimo terapija).
- Virusinė pneumonija - sukelta gripo virusų, RSV, SARS-CoV-2 ir kt. Gydymas simptominis - antibiotikai neveiksmingi. Galima skirti antivirusinių ir deguonies.
- Vaikščiojanti (netipinė) pneumonija - dažniausiai Mycoplasma pneumoniae, švelnesnė eiga, gydoma antibiotikais (dažniausiai makrolidais), pasireiškia po 2-4 dienų nuo užsikrėtimo.
- Grybelinė pneumonija - buna retai, dažniausiai tiems, kurių imun sistema sutrikusi (transplantacija, ŽIV), gydoma priešgrybiais (amfotricinas, azoliai).
- Cheminė pneumonija - sukelta nuotekų, dujų, dūmų, dirgiklių ar aspiracijos; reikalauja specifinio gydymo (stebėjimas, deguonis, IV skysčiai, ventilacija).
Diagnostika
Gydytojas vertina ligos istoriją, klausosi plaučių stetoskopu, o esant abejonių - gali paskirti:
- Krūtinės X‑ray rentgenogramą
- Pulso oksimetriją
- Kraujo kultūrą
- Skreplių tyrimus (bakteriologija)
- Kompiuterinę tomografiją
- Bronchoskopiją ar procedūras pleuros skysčiui/aspiracijai tirti
Gydymas ir Priežiūra Namuose
- Bakterinei: antibiotikai (geriamasis arba IV ligoninėje), deguonies terapija, skysčiai.
- Virusinei: simptomų palengvinimas (paracetamolis, NVNU), skystis, deguonis, antivirusiniai (egz. Tamiflu).
- Grybinei: priešgrybelinė terapija.
- Cheminė: pakankamai priežiūros, dažnai - ligoninė, deguonis, vaistai nuo uždegimo, skysčių terapija.
Namų Sąlygomis:
- Ilsėkitės
- Gerkite daug skysčių
- Naudokite drėkintuvą ar šiltą vonią dėl gleivių skystinimo
- Nevartokite ir venkite rūkymo
- Pasirūpinkite, kad nenumestų karščiavimo ir būtų pasveikę iki galo
Prevencija
- Reguliarus rankų plovimas
- Visiems - kasmetiniai gripo skiepai
- Tam tikroms grupėms - pneumokokinės vakcinos (PCV13, PPSV23)
- Vengimas kontaktų su sergančiais
- Sveikas gyvenimo būdas: mityba, sportas, pakankamas miegas, rūkymo vengimas
Skystis Pleuros Ertmėje
Skysčio pleuros ertmėje norma yra apie 1,0-15 ml, kurios kiekis reguliuojamas balanso tarp hidrostatinio ir onkotinio slėgio visceralinės ir parietalinės pleuros kraujagyslėse ir limfinio drenažo. Sutrikus šiam balansui, pleuros ertmėje skysčio padaugėja. Kai skysčio tūris pasiekia 200-300 ml, jį galima matyti atliekant tiesinę krūtinės ląstos rentgenogramą. Bet kokiu atveju, esant didesniam skysčio kiekiui, reikia išsiaiškinti ir patikslinti etiologinius veiksnius.
Pagrindinė diagnostinė procedūra verifikuojant skysčio kilmę yra pleuros ertmės punkcija. Ji atliekama visiems ligoniams, kuriems yra skysčio pleuros ertmėje, išskyrus tada, kai skysčio kiekis yra labai nedidelis ir punkciją atlikti nesaugu. Atlikus pleuros ertmės aspiracinę punkciją, pirmiausia vertinama pleuros skysčio spalva, skaidrumas ir kvapas. Labai svarbus skysčio pobūdis: kraujingas (hemoraginis pleuritas ir hemotoraksas), pūlingas ar chiliozinis. Dvokiantis kvapas būdingas pleuros empiemai, sukeltai anaerobinių bakterijų.
Tradiciskai skystis pleuros ertmėje klasifikuojamas į transudatą ir eksudatą, kurių diagnostinius kriterijus 1972 metais paskelbė R. W. Laitas su kolegomis. Šiais kriterijais iki šiol vadovaujamasi daugelyje pasaulio klinikų.
Manoma, kad transudatas atsiranda sutrikus onkotinio ir hidrostatinio spaudimo pusiausvyrai. Eksudatą daugiau sukelia uždegiminės būklės, tuomet reikalingos intervencinės ir gydomosios procedūros. Uždegiminiai procesai padidina baltymo išskyrimą į pleuros ertmę, todėl paskui baltymą juda skystis. Kaupdamasis jis stimuliuoja tolesnį proceso progresavimą.
Pastebėta, kad dėl padidėjusios baltymo koncentracijos pleuros skystyje diuretikus vartojantiems ligoniams pagal Laito kriterijus galima klaidingai diagnozuoti eksudatą, todėl rekomenduojama papildomai ištirti tokių ligonių albumino koncentraciją pleuros skystyje ir kraujyje. Jei albumino gradientas (kraujo albumino koncentracija minus pleuros skysčio albumino koncentracija) yra didesnis nei 12 g/l - pleuros skystis yra transudatas, o jei mažiau nei 12 g/l - eksudatas.
Nustačius, kad skystis yra transudatas, toliau jį tirti netikslinga. Reikia aiškintis, kuri iš dažniausių 4 priežasčių - ŠN, kepenų cirozė, nefrozinis sindromas ar plaučių arterijos trombinė embolija - dominuoja. Jei skystis yra eksudatas, būtinas tolesnis jo tyrimas (citologinis, biocheminis, bakteriologinis).
Kaip ir kitų ligų atvejais, svarbu įvertinti anksčiau nurodytas skysčio pleuroje priežastis, kryptingai surinkti anamnezę: persirgtas ar esamas ligas (širdies, inkstų, kepenų, kt.), darbo ar gyvenimo sąlygos (kontaktas su asbestu), žalingus įpročius (rūkymas, alkoholio ar narkotinių preparatų vartojimas), krūtinės traumas ar medicininės intervencijos bei vartojami ar anksčiau vartoti medikamentai, galimi navikiniai procesai. Kitas retesnes ligas galima ekskliuduoti jau renkant anamnezę ir grįžti prie jų, jeigu nepatvirtinta nė viena minėta pagrindinė liga.
Pacientas gali skųstis kosuliu, dusuliu ir pleurinio pobūdžio skausmais. Ultragarsinis tyrimas yra pats paprasčiausias ir prieinamiausias tyrimas nustatant ir skystį pleuros ertmėje, jo kiekį, net skysčio buvimo pleuros ertmėje trukmę. Pagal specifiškumą jis prilygsta kompiuterinei tomografijai.
Literatūroje nurodoma, kad pagal atstumą nuo plaučio iki parietalinės pleuros galima nustatyti skysčio kiekį. Krūtinės ląstos priekinėje rentgenogramoje pleuritas pastebimas, kai jo yra daugiau nei 150-170 ml. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, galima gerai matyti pleuros pokyčius, atskirti solidines struktūras nuo skysčio pleuros ertmėje, įvertinti diafragminės pleuros ir krūtinės sienos pokyčius.
Medikamentų sukelti skysčio kiekiai nebūna dideli. Esant pūlingam skysčiui, jo pH yra mažiau 7,2, jis yra inkapsuliuotas ar randamos bakterijos, todėl reikia skubiai drenuoti storu drenu. Drenuotiems ligoniams, taikant adekvatų antibakterinį gydymą, dažniausiai būklė pagerėja per savaitę. Jeigu po savaitės, ištyrus ultragarsu ar kitu metodu, išlieka didelis skysčio kiekis ar jo daugėja, reikia apsvarstyti pleuros ertmės drenažo galimybę bei dar kartą įvertinti kitas skysčio atsiradimo priežastis. Gali būti, kad pneumonija pasireiškia kartu su navikiniu procesu ar tuberkulioze.
Skystis, atsiradęs onkologiniams ligoniams, dažniausiai yra proceso progresavimo požymis. Tokių ligonių išgyvenimo vidurkis yra apie 1 metai. Skystis paprastai pirmą kartą diagnozuojamas atsiradus palengva progresuojančiam dusuliui. Kadangi procesas yra lėtas, ligoniai negalavimus paaiškina pagrindine liga ir kreipiasi pagalbos tada, kai skysčio būna prisikaupę labai daug. Pašalinus skystį, ligonis pasijunta daug geriau. Tiesa, pagerėjimas būna laikinas. Skystis recidyvuoja per 2-3 savaites. Atliekamos kartotinės pleuros ertmės punkcijos skysčiui pašalinti. Pastebėta, kad skystis geriau pasišalina, jeigu taikomas pleuros drenažas. Kartais dėl ilgalaikio drenažo įvyksta savaiminis pleuros ertmės suaugimas.
Tuberkuliozinis skystis dažniausiai išnyksta savaime, paskyrus adekvatų antituberkuliozinį gydymą. Chirurginė intervencija pasitelkiama norint patikslinti skysčio atsiradimo priežastis, kai nėra kitų galimybių ar grynai gydomaisiais tikslais. Vaizdinės kontroliuojamosios tarokoskopijos metu, taikant vietinę ar bendrąją nejautrą, apžiūrima pleuros ertmė, paimama biopsinė medžiaga ir pašalinamas rastas skystis. Esant reikalui, atliekamas pleuros ertmės talkavimas. Kai pleuros ertmė dėl tam tikrų priežasčių organizuojasi, atliekama dekortikacija - pašalinama sustorėjusi pleura ir atpalaiduojamas plautis. Nepašalinus pažeistos pleuros, suaugimas gniaužia plautį, vystosi dusulys, nes kvėpuojant plautis negali gerai išsiplėsti.
Medikamentinis gydymas taikomas pagrindinėms ligoms gydyti. Jeigu skysčio kilmė yra ŠN, efektyviausi yra diuretikai, vazodilatatoriai ir kiti širdies kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai. Diuretikai nepadės, jei skystį sukėlė plaučių uždegimas, navikas ar tuberkuliozė. Esant pleuros empiemai, svarbiausi, be pleuros ertmės drenažo, yra antibiotikai. Galima skirti cefalosporinų ir antianaerobinių preparatų derinius.
Pleuritas
Pleuritas - tai įvairių ligų sąlygotas pleuros (krūtinplėvės) lapelių uždegimas, su ar be skysčio susikaupimu pleuros ertmėje. Pleuritas gali būti ūmios arba lėtinės eigos.
Anatomija
Kvėpavimo sistemą sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai. Plaučius iš visų pusių dengia labai plona plėvelė, vadinama pleura. Ji taip pat iškloja ir vidinį krūtinės ląstos paviršių. Tarp krūtininės ir plaučių (visceralinės) pleuros susidaro siauras uždaras tarpas, vadinamas pleuros ertme.
Ligos Aprašymas
Pleuritas - tai krūtinplėvės lapelių (pasieninio ir visceralinio) uždegimas su ar be skysčio susikaupimo pleuros ertmėje.
Ligos Priežastis
Pleuritas dažniausiai pasitaiko kaip kitų ligų komplikacija. Dauguma ligos atvejų yra virusinės infekcijos (pvz., gripo) arba bakterinės infekcijos (pvz., pneumonijos) pasekmė.
Simptomai
Dažniausias pleurito simptomas yra stiprus krūtinės skausmas giliai kvėpuojant. Susirgimas paprastai prasideda sausuoju pleuritu. Po keletos dienų pleuros ertmėje paprastai ima kauptis uždegiminis skystis, tuomet skausmas dingsta. Kaupiantis skysčiui spaudžiami plaučiai, trinka normali jų veikla (ypač jei eksudato labai daug). Tuomet pagrindinis simptomas - dusulys. Greitu metu nediagnozavus šio susirgimo ir nepaskyrus tinkamo gydymo skystis pleuros ertmėje gali infekuotis, supūliuoti.
Diagnostika
Liga diagnozuojama remiantis klinika, fizinio ištyrimo duomenimis. Girdimi specifiniai garsai klausant plaučių veiklą stetoskopu. Pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, kuriais remiasi diagnozė yra krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė plaučių tomografija.
Gydymas
Pleurito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Gydoma pagrindinė liga sukėlusi pleuritą. Esant infekciniam pleuritui, gydyti skiriami antibiotikai. Svarbiausia gydyti pagrindinę ligos priežastį. Gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kiti simptomus lengvinantys medikamentai. Gydymo agresyvumas priklauso nuo ligos sunkumo.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Atpažink ankstyvuosius nėštumo požymius – svarbiausi ženklai ir veiksmų planas
- Pirmieji Nėštumo Požymiai: Atpažinkite Ankstyvuosius Signalus Kaip Tikra Supermama!