Ieškoti atsakymų į klausimus paskatino astronominiai stebėjimai ir nenumaldomas žmogaus noras susisteminti gamtos dėsnius ir bent iš dalies jausti, kad viską kontroliuoji. Senovės žmonės gyveno ramiau, pagal gamtos reiškinių ritmą, jiems pakakdavo einamųjų laiko stebėjimų. Tad jiems nereikėjo punktualumo, bet buvo labai suinteresuoti žinoti cikliškai sugrįžtančius gamtos dėsnius, nuo kurių priklausė jų išlikimas. Metų laikai, potvyniai ir atoslūgiai, sausros ir intensyvių liūčių laikotarpiai reguliavo medžiojamų žvėrių, žuvų ir paukščių migraciją, augalų derėjimą.
Laiko matavimo ištakos
Praktiškiausiu ilgesnio nei para laiko matas pasirodė esąs mėnulio fazių ciklas nuo pilnaties iki pilnaties, kuris vidutiniškai trunka 29,5 dienos. Prasidėjus žemdirbystei civilizacijoms iškilo būtinybė planuoti pagal metų laikų ciklą, kuris priklauso nuo Saulės. Egipte buvo stebimi trys metų laikai - po kasmetinio Nilo išsiliejimo ateidavo sėjos, o po to - javapjūtės laikas. Graikijoje ir kitose pietų Europos šalyse buvo skirstomi keturi metų laikai.
Stebint vidurdienį vertikaliai įbesto pagalio šešėlio pokyčius ir Saulės padėties pasikeitimus pastovių žvaigždžių fone buvo gaunamas 365 pasikartojančių dienų rezultatas. Ir taip babiloniečiai pradėjo taikyti dienos padalijimą į valandas ir minutes, panaudodami šešiasdešimtainę sistemą ir septynių dienų savaitę, nes teikė didžiulę reikšmę Mėnulio fazėms, kurios trunka apie 7 dienas. Dievo Marduko nustatyti metai turėjo 12 mėnesių po 28 dienas.
Taigi metai turėjo 365 dienas. Netrukus buvo pastebėta Dievo klaida ir skirta mėnesiui 29,5 dienos. Todėl buvo suapvalinta iki 29 dienų ir tokiu būdu metai tapo 348 dienų. Tačiau Žemėje vykstantys gamtos reiškiniai nesusiję su Mėnulio judėjimu. Pavasaris, vasara, ruduo ir žiema būna kasmet, o ne kas mėnesį. Toks laiko skaičiavimo būdas sukeldavo daug problemų. Metų laikai pasitaikydavo įvairiais mėnesiais.
Iš pradžių prie kas antro mėnesio pridėta po vieną dieną, vėliau - kas kelerius metus - tryliktą 30 dienų mėnesį. Iš babiloniečių yra kilęs šeštadienis - szabbatan. Ši diena buvo laikoma nelaiminga, jos metu nereikdavo nieko daryti. Todėl šeštadienis tapo poilsio diena. Šumerų-babiloniečių 7 dienų savaitę perėmė žydai, o iš jų - krikščionybė ir islamas. Tačiau laisva diena kiekvienoje šių religijų yra skirtingą dieną. Žydų tai septinta diena - šeštadienis (sabbat), krikščionių - pirma diena (sekmadienis), musulmonų - šešta diena (penktadienis).
Egiptiečiai turėjo 10 dienų savaitę. Pirmieji jau nuo penktojo tūkstantmečio prieš mūsų erą vartojo Saulės kalendorių. Jų metai turėjo 365 dienas ir buvo suskirstytas į tris metų laikus. Kiekvienas metų laikas buvo 4 mėnesių po 30 dienų kiekvienas. Metų pabaigoje buvo 5 papildomos dienos. Nauju Saulės kalendoriumi naudojosi administracija, o ankstesnis - Mėnulio ir toliau reguliuodavo kulto ir kasdienio gyvenimo reikalus. Mėnulio metai buvo trumpesni ketvirčiu dienos nuo Saulės metų ir tik kartą per 1460 metų abi sistemos sutapdavo.
Julijaus Cezario indėlis
Romėnų metai buvo 12 mėnesių Mėnulio metai. Tačiau respublikonų kalendorius turėjo vis mažiau bendrumo su tikrais metų laikais. Kai apie 50 metus prieš mūsų erą pavasario lygiadienis buvo gegužės 15 dieną, o ne kovo 21 dieną, Julijus Cezaris liepė graikų astronomui Sosigenesui padaryti kalendoriaus reformą. Rezultatas - 47 metais prieš mūsų erą išleistas dekretas, kuriuo įvesti Saulės metai buvo naudojami Egipte.
Reformos įvedimo metai (vadinamieji annus confusionis - sumaišties metai - 46 metai prieš mūsų erą) buvo pratęsti 67 dienomis, kad būtų išlygintas per daugelį metų susidaręs skirtumas. Julijaus kalendorius (pavadintas taip nuo Julijaus Cezario) buvo gerokai pranašesnis už visas ankstesnes versijas ir užvaldė pasaulį. 325 metais Nikėjos susirinkime Julijaus kalendorių priėmė Bažnyčia ir kartu visos krikščioniškos valstybės. Tada buvo nustatytos ir bažnytinių švenčių datos. Iki šiol šis kalendorius išliko pravoslavų liturgijoje.
Julijaus kalendoriaus trūkumai ir Grigaliaus reforma
Praėjus daugybei metų po Julijaus kalendoriaus priėmimo pradėjo aiškėti jo trūkumai, be kita ko, susiję su kai kurių bažnytinių švenčių nustatymais, ypač - Velykų. Šiuo klausimu užsiėmė dvasininkai ir astronomai.
1582 metais speciali popiežiaus Grigaliaus XIII sudaryta komisija pritarė italų medicinos profesoriaus Aloyzo Lilio projektui. Grigaliaus kalendorius, kuris yra Saulės kalendorius, yra trumpesnis nei Julijaus kalendorius. Metai dalijami į paprastus, kurie turi 365 dienas, ir keliamuosius, kurie turi 366 dienas. Keliamieji metai būna kas ketverius metus, jų skaitmenų skaičius dalijasi iš keturių, išskyrus metus, kurie turi pilnus šimtus (pvz., 1900) ir nesidalija iš 400.
Pirmą kartą reformuoti Grigaliaus kalendorių bandyta Prancūzijos revoliucijos metu. 1792 metais rugsėjo 22-oji - respublikos paskelbimo data, turėjo tapti pirmąja pirmųjų metų diena. Metai turėjo 12 mėnesių po 30 dienų plius 5 papildomas dienas linksmybėms. Naujieji mėnesiai buvo susiję su gamtos reiškiniais. Kadangi kildavo rimtų problemų dėl kontaktų su užsieniu, 1805 metais naujas kalendorius buvo anuliuotas ir grįžta prie Grigaliaus kalendoriaus, kuris galioja pasaulyje iki mūsų dienų.
Taigi šiandienis kalendorius egzistuoja tiksliai nuo 1582 metų spalio 15 dienos. Įdomu, kad Julijaus kalendoriaus įvedimas neišsprendė metų skaičiavimo problemos. Kaip žinoma, Egipte laikas buvo skaičiuojamas pagal valdovų valdymo laikotarpį. Romoje - nuo jos įkūrimo. Ir faktiškai niekas nebuvo tikras, kuriuo laiku gyvena.
Romos vienuolis Dionisijus Mažasis (mirė apie 540 metus) paskaičiavo, kad Jėzus Kristus gimė 754 metų nuo Romos įkūrimo dienos gruodžio 25 dieną. Todėl kreipėsi į popiežių su siūlymu pradėti nuo Kristaus gimimo naują erą - krikščionybės erą, kuri mūsų laikais kasdieniame gyvenime yra vadinama „mūsų era“. Mūsų era (nuo Kristaus gimimo) paplito Europoje Viduramžių pabaigoje. Taigi reikėjo apie 1000 metų nuo jos pateikimo, kad būtų priimta ir prigytų.
Šiandien yra žinoma, kad Dionisijus Mažasis suklydo savo skaičiavimais keleriais metais (įrodyta, kad 7-8 metais). Tačiau tai nėra iki galo tikra ir tikriausiai nereikšminga.
Kalendoriaus poreikis ir jo raida Lietuvoje
Kalendoriaus poreikis atsirado pirmykštėje bendruomenėje, tikėtina, kad pirmiausia atšiauraus klimato juostoje. Tik labai atidžiai stebėdami gamtą, palaipsniui imdami suvokti jos vidinius ritmus, žmonės gebėjo čia išgyventi, apsiginti nuo bado ir šalčio. Akmens amžiuje laiką skaičiuoti pakakdavo pagal mėnulį - jo fazės nuolatinę kaitą labai lengva sekti. Atsiradus žemdirbystei, laikas pradėtas skirstyti į metų ketvirčius pagal saulėgrąžas ir lygiadienius.
Tačiau mėnulinis kalendorius nebuvo visiškai užmirštas: jo fazių stebėjimo pagrindu laikas ir toliau skirstomas į savaites ir mėnesius. Saulės ir Mėnulio skirtingos padėtys vienas kito atžvilgiu lemia milžiniškas potvynio bangas vandenynuose ir jūrose. Lietuvių kultūros pavelde, tradiciniuose kalendoriniuose papročiuose aptinkami ir archajiškojo mėnulio kalendoriaus reliktai, ir vėlesni žemdirbių saulės kalendoriaus sezonų ciklai.
Po Lietuvos krikšto pradėtas naudoti kalendorius, susiformavęs Vidurinėje Azijoje ir Romoje, taigi atitinkantis kitokį klimatą, visai nepritaikytas mūsų krašto žemdirbystei. kiekviename Lietuvos regione žemdirbystės papročiai yra kiek skirtingi: nelygu kokia dirva, žemės ūkio naudmenų rūšys, žemės įdirbimo tradicijos, padargai ir kt. Kaime ir šiandien gerai atmenama, kad praktiškai visi ūkio darbai, ypač sėja, daržų sodinimas, atsargų žiemai ruošimas, būdavo derinami su tinkama mėnulio faze.
Žmogus gyvosios gamtos dalis, tad daug kas gyvenime priklauso nuo jos ritmų. Lietuvių etninės kultūros formantėse šitai pabrėžiama gana išraiškingai. Gamtos reiškinių dėsningumai ekstrapoliuojami į socialinį gyvenimą. Derinant žmogaus gyvenimo įvykius su mėnulio fazių kaita, tikimasi tokios pat sėkmės, kaip ir atliekant žemės ūkio darbus.
Baltų kalendoriaus raida ir krikščioniškasis kalendorius
Bendrais bruožais apžvelgus baltų kalendoriaus istorinės raidos etapus, būtina aptarti ir tradicinės papročių sanklodos santykį su krikščioniškuoju kalendoriumi, priimtu kartu su Lietuvos krikštu. Susiformavęs Mažojoje Azijoje ir Romos imperijoje, jis visiškai netiko nei mūsų krašto klimatui, nei vyraujančiam ūkininkavimo būdui. Ilgainiui jo praktiškoji funkcija privalėjo būti atkuriama, į naujojo kalendoriaus struktūrą įtraukiant reikalingiausius ūkininkavimui dalykus. Gamtos virsmų ir žemės ūkio darbų terminai tapo susieti su krikščioniškaisiais vardadieniais.
Baltų kultūros arealo pavelde išskiriami dviejų rūšių paleoastronominiai objektai kalendorinių matavimų stebyklos bei laidojimo paminklai. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi du mediniai runų rašmenų kalendoriai, datuojami XVII a. pirmąja puse.
Šaltiniai ir etimologija
Žodis „kalendorius“ kilęs iš lotyniškojo „calendarium“, reiškusio skolų knygą. Senovės Romoje pirmosios kiekvieno mėnesio dienos buvo vadinamos „calendae“, jų metu buvo mokami skolų procentai. Vėliau kalendoriumi priimta vadinti ilgų laiko tarpų apskaičiavimo sistemą.
Julijaus kalendoriaus įtaka ir reikšmė
Julijaus kalendorius išsiskyrė tuo, kad ilgą laiką buvo viena stabiliausių laiko skaičiavimo sistemų, naudojamų Vakarų pasaulyje. Religiniu požiūriu Julijaus kalendorius buvo reikšmingas, nes padėjo nustatyti pagrindinius krikščioniškosios liturgijos švenčių laikotarpius.
Julijaus kalendoriaus įvedimas buvo susijęs su didelėmis politinėmis ir kultūrinėmis permainomis Romoje. Jis tapo ne tik mokslo laimėjimų, bet ir Cezario autoriteto simboliu. Julijaus kalendorius atveria platesnę diskusiją apie žmogaus ir laiko santykį. Julijaus kalendoriaus istorija byloja ne tik apie technologinę pažangą, bet ir apie žmogaus siekį suprasti savo vietą pasaulyje ir suderinti savo veiksmus su dieviška tvarka. Šis siekis liko svarbus per amžius ir įkvėpė ne vieną mąstytoją bei mokslininką.
Julijaus kalendorius šiuolaikiniame pasaulyje retai naudojamas kasdieniam gyvenimui, nes dauguma šalių perėjo prie Grigaliaus kalendoriaus dėl jo tikslumo. Tačiau Julijaus kalendorius išlieka reikšmingas tam tikroms religinėms grupėms.
Kalendorius - vienas pagrindinių mūsų istorinės savivokos būdų. Jis mums toks įprastas, kad jo savybių net nepastebime. Tačiau jis neišvengiamai veikia mūsų gyvenimą - jei, pavyzdžiui, Senovės Graikijoje atskaitos tašku buvo olimpinių žaidynių rengimo datos, tai jos tapdavo gyvenimo centru.
Pasiūlytas metų skaičiavimo metodas buvo daug tikslesnis, nei Grigaliaus, todėl jį priėmė didelė dalis Autokefalinių Bažnyčių.
Kalendorių muziejai Lietuvoje
Minint pirmojo lietuviško kalendoriaus 150-ąsias metines 1996 m gruodžio 21 d. Kuršėnų kultūros namuose duris atvėrė pirmasis Kalendorių muziejus Lietuvoje. Antrasis kalendorių muziejus Lietuvoje buvo įkurtas Skriaudžiuose (Prienų savivaldybė) 1997 m. birželio 15 d. Ilgainiui šis muziejus tapo didžiausiu Kalendorių muziejumi Lietuvoje.
Skirtumas tarp Grigaliaus ir Julijaus kalendorių
Jei Grigaliaus kalendoriuje yra 2025 metų sausio 25 diena, tai Julijaus kalendoriuje būtų 2025 metų sausio 12 diena (13 dienų mažiau).
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, kada cesario pjūvis yra būtinas: pagrindinės indikacijos ir svarbiausia informacija
- Kada saugu pastoti po cezario pjūvio? Rekomendacijos ir rizikos, kurias privalote žinoti!
- Dietiškas Cezario Salotų Padažas: Lengvi ir Sveiki Receptai, Kurie Pakeis Jūsų Mitybą!
- Motinystės Išmoka ir Vaiko Pinigai Lietuvoje: Viskas, Ką Privalote Žinoti Dabar!
- Neįtikėtinos Antakalnio Ligoninės Gimdymo Istorijos: Prisiminimai, Kurie Jus Sujaudins