Kaip efektyviai bendrauti su savo vaiku

Dažnai konsultuoju tėvus, kaip efektyviai susikalbėti su vaikais, kuriems nuo 2 iki 10 metų. Ne tik susikalbėti, tačiau ir išgirsti vaikus ir su jais bendrauti taip, kad geriausiu visiems būdu būtų pasiektas susitarimas. Ir ne vienkartinis susitarimas, o įsigaliotų taisyklės, kurių norėtųsi savarankiškai laikytis abiems pusėms: tiek tėvams, tiek vaikams.

2-10 metų amžiaus vaikai yra gana imlūs naujovėms ir bendraujant su jais galima pritaikyti daug metodų. Tik svarbu tėvams įgauti praktinių tokių metodų taikymo įgūdžių, kuriuos vėliau galima toliau naudoti kūrybiškai, atsižvelgiant į individualaus vaiko savybes, charakterį, jau susiformavusius įpročius, tradicijas ir t.t.

NLP (neurolingvistinio programavimo) metodai, skirti komunikacijai su vaikais gerinti

Keletas NLP (neurolingvistinio programavimo) metodų, kuriuos turėtų žinoti tėvai, siekiantys gerinti komunikaciją su savo vaikais:

Užmegzkite akių kontaktą

Šią taisyklę reiktų ypatingai atsiminti, kai rengiatės vaiko prašyti ką nors padaryti. Jei jūsų akys nesusitiks su vaiko, labai tikėtina, kad vaikas jūsų prašymo neišgirs ar tiesiog ignoruos tiek prašymą, tiek jus. Ir tada vėl teks prašyti 3,5 ar net 7 kartus, kol jus išgirs arba tiesiog pamatys, atsisukęs į tą pusę, iš kur sklinda garsas. O juk norėtųsi iš pirmo karto, tiesa?

Būkite viename lygyje

Bendraujant su vaikais ir siekiant, jog vaikai jus suprastų, išklausytų ir, galiausiai, imtųsi daryti tai, ko iš jų norite, būtina nusileisti iki vaikų lygio. Tai patarimas „nusileisti“ fiziškai, t.y. atsidurti viename lygyje. Jei vaikas žaidžia, atsisėskite šalia, jei verkia, atsitūpkite, jei migdote- prigulkite šalia. Taip vaikui parodomas noras draugauti ir sukuriama pasitikėjimo atmosfera. Ir tik būnant viename lygyje su vaiku, vaikas jums atsivers, o jūs, kaip tėvai, pasieksite norimo rezultato.

Kalbėkite viena kalba

Vaikų mąstymas skiriasi nuo suaugusiųjų. Vaikai bendrauja trumpesniais sakiniais ir vartoja mažiau sudėtingus žodžius. Jei norite, kad jus vaikas suprastų taip, kaip jūs norite ir iš pirmo karto, pasistenkite savo mintį perdėlioti pagal vaiką. Pavyzdžiui, jei jūs norite, kad vaikas susitvarkytų žaislus, tai patartina savo norą, prašymą perteikti aiškiai: „Kaladėles sudėk į raudoną dėžutę. Tada meškiuką ir lėlytes sudėk į lentynas. O mėlyną kamuoliuką padėk į krepšį.“

Kiek vyresniems vaikams, tarkim, pradinukams, galima duoti ir sudėtingesnes užduotis, tačiau aiškiai išskaidytas į atskirus veiksmus. Pavyzdžiui, ne „Susitvarkyk savo kambarį“, kas vaikui atrodo neįveikiamas darbas, o „Surink žaislus nuo grindų ir juos sudėk į savo vietas. Sutvarkęs žaislus, taip pat susitvarkyk stalo paviršių ir ant jo palik tik tau reikalingus mokyklai daiktus“.

Pirmiau - rezultatas, prašymas - vėliau

Ši taisyklė veikia beveik 100 proc. Net ir suaugusiems. Tipinė situacija: žinant, kad namuose yra ledų, pietums valgyti sriubą ir dar antrąjį patiekalą, ir dar su daržovėmis, vaikui visiškai nesinori. Nereta mama teisinasi: „Aš su vaiku susitariau, kad suvalgys puse ledų porcijos ir bent dalį sriubos ar antro patiekalo“. Tačiau juk norisi kitaip? Kad ledai ar saldainis ar šokoladas, ar sausainis liktų desertu, o vaikai valgytų sveiką maistą, kurį jiems ruošiame? Panaudokite „Rezultato pateikimo“ taisyklę: „Gausi ledų tada, kai suvalgysi sriubą ir antrą patiekalą“.

Ir jei dar padarysite visiškai nuoširdžiai, susirūpinusia intonacija bei atitinkama veido mimika: „Aš labai labai noriu tau duoti ledų, bet negaliu, nes laukiu kol suvalgysi pietus. Ir ledai labai skanūs, jei jau laukia tavęs“. Dar nemačiau vaiko, kurio toks prašymas nepaveiktų.

Menamas pasirinkimas

Labai dažnai tėvai praranda pasitikėjimą savimi, kai paklausus vaikų: „Ar valgysi burokėlių sriubą?“, vaikai atsako „Nenoriu“. Arba, tiesiog į teiginį: „Ateik valgyti burokėlių sriubos“, atsakoma taip pat: „Nenoriu, nevalgysiu ir t.t.“. Ką sako NLP? Pasiūlyti tokį pasirinkimą, kad vaikas pats priimtų sprendimą: „Su kokiu šaukštu valgysi? Geltonu ar raudonu?“; „Prie skanios sriubos, ko norėsi: grietinės ar duonos?“; „Ką veiksime pavalgę: žaisime ar žiūrėsime filmukus?“.

Jei pastebėjote, visais atvejais apie sriubos valgymą net nediskutuojame! Tačiau vaikas jaučiasi įvertintas, nes pats gali daryti tam tikrus pasirinkimus.

Formuokite rutiną - nuoseklią ir pasikartojančią veiksmų seką

Gana dažna aktyvių ir jaunų tėvelių problema - kaip greitai užmigdyti vaiką? Pagal planą gyvenantys tėvai, idealiu atveju, vaiko migdymui norėtų skirti 15 min. ar, maksimum, pusvalandį. Ir jei nesiseka, ir tenka „pasikankinti“ valandą ar daugiau. Taip sugriūva vakaro planai pabūti romantiškai tik su antrąją puse, taip pat tėvai jaučiasi nusivylę ir aukojantys save vaikams.

Ką daryti, kad tokių kasdienių aukų būtų vis mažiau? Atsakymas: kartu su vaikais formuokite rutiną: vakarienė- pižama-dantų valymasis- pasaka. Veiksmų seka turi būti nuosekli, o tai reiškia, kad privalo kartotis kasdien. Taip reikiami prieš miegą atlikti etapai užsifiksuojami vaikų galvose ir ilgainiui migdymo problemos sumažėja.

Kurkite palankias istorijas

Niekas nedrįs prieštarauti, kad vaikams augti padeda pasakos. Pasakas ir visokias istorijas galite kurti ir patys. Netgi pasakysiu daugiau, kurti savas, originalias istorijas - nepalyginti smagiau ir veiksmingiau. Istorijos praktiškai gali viską! Jei prieš miegą sekate pasaką apie ropę, tai pabaigoje nepamirškite pridėti, kad sėkmingai ropę išrovę, ją parsivežę, išvirę skanios geltonos sriubos (jau sukuriate vaizdą, kad geltona sriuba skani), visi pavargo ir nuėjo valytis dantų: valėsi senelis, išsivalė močiutė, anūkėlis, šuniukas... O išsivalę jautėsi taip pavargę, kad visi nuėjo miegoti: miegoti nuėjo senelis, po to močiutė, tada į savo lovą atsigulė anūkėlis, tada galva pavargo šuniukui ir t.t. Vaikai labai tapatinasi su herojais, todėl tikėtina, kad mažasis pradės šnopuoti jau ties „šuniuku“.

Tai tik keletas patarimų, kuriuos galima pradėti naudoti greitai, be didesnio pasiruošimo ir tapti šiek tiek mažiau pavargusiais ir turinčiais daugiau laiko tėvais, kuriems sekasi be didesnių kantrybės praradimų bendrauti su savo nuostabiausiomis atžalomis.

O NLP mokslas ir menas turi dar neišsemiamą aruodą technikų ir metodų, kuriuos pažinus galima jei ne daryti stebuklus, tai bent nuversti kalnus. Kad ir patarimai, kaip elgtis tėvams situacijose, kai vaikas patiria nesėkmę ar kaip auginti vaikų pasitikėjimą savimi. Bet apie tai - skaitykite vėliau.

Kiti svarbūs bendravimo su vaikais aspektai

Nereta tėvų problema, kad jie „nepastebi”, jog vaikas užaugo, ir su septynmečiu ar devynmečiu bendrauja taip, kaip bendraudavo jam būnant kūdikiu.

1. Ši taisyklė turi galioti visiems namiškiams. Jei keliate balsą, šaukiate, metas liautis, antraip ir vaikai išmoks kelti balsą. Be to, vaikai negerbia tėvų, kurie ant jų šaukia. Norint atkreipti vaiko dėmesį, tikrai nereikia šaukti. Jei balsą namuose keliate nuolat, pabandykite tai, ką norite vaikui pasakyti svarbaus, ištarti pašnibždomis.
2. Kiekvieną dieną raskite laiko pasikalbėti su vaiku apie jam svarbius dalykus. Jei vaikas tariamai labai užsiėmęs, pasisiūlykite padaryti jam pečių masažą ar kartu paklausyti jam patinkančios muzikos.
3. Jų neturi būti daug, apibrėžkite svarbiausius dalykus. Ir ne mažiau svarbu išklausyti vaikų nuomonę.
4. Jaudindamiesi dėl vaikų dažnai kišamės ir užkertame kelią natūraliai įvykių eigai.
5. Savidrausmė vystosi, kai vaikas išmoksta kažko atsisakyti dėl to, ko nori labiau. Ko jis nori labiau? Klausyti jūsų ir gerų santykių su jumis. Tad verčiau gerinkite santykius, o ne bauskite. „Jei neparuoši namų darbų, paimsiu tavo mobilųjį telefoną.” Suprantama, mama rūpinasi vaiku, tačiau toks požiūris kenkia vaikui. Pirma, vaikas jaučiasi kontroliuojamas, tad didelė tikimybė, kad ims maištauti prieš jus. Antra, jis neišmoks prisiimti atsakomybės ir kaltins jus. Verčiau pasikalbėkite ir atkreipkite dėmesį į svarbius dalykus. „Šį rytą mačiau, kaip skubėjai atlikti matematikos namų darbus.
6. Tai ne bausmė. Tiesiog paklauskite vaiko, galbūt galima kažkaip ištaisyti situaciją. Pavyzdžiui, jei brolis įžeidžia seserį, jis privalo pasistengti pataisyti jų santykius. Jeigu kažką sudaužo, turi sumokėti.
7. „Ko siekei šia žinute draugui? Kaip pats jautiesi?
8. Vaikas tikrins, ar rimtai kalbate. Nubrėžkite ribas. Pavyzdžiui, būkite namuose tuo metu, kai jis ruošia namų darbus, stebėkite, ar neplepa telefonu su draugais, nežaidžia kompiuteriu.

Pokalbio svarba vaiko gyvenime

Kodėl svarbu kalbėtis su vaikais? Kokią naudą visa tai turi? Pokalbis - tai raktas į vaiko pažinimą, ugdymą ir augimą. Mažas vaikas ugdosi ir mokosi kiekvienoje situacijoje, tačiau dažnai tiksliai išsakyti tai, ką išgyvena ir jaučia, būna sudėtingiau dėl riboto žodyno. Todėl reikia laiko ir tėvų supratimo, kad skirtas dėmesys ir geranoriškas pokalbis su mažyliu sudarytų sąlygas pajusti, ką išgyvena vaikas, ir padėti išreikšti savo patirtį bei emocijas žodžiais - būtent bendraudami galime sukurti teigiamą santykį su vaiku.

Be to, kai klausysitės vaiko, jis pamatys ir supras, kad jums rūpi ir yra svarbus. Bendravimas padeda stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi ir suaugusiaisiais, mažylį supančiais aplinkiniais žmonėmis. Per dieną vaikas patiria įvairių įvykių, išgyvena visą spektrą emocijų. Kadangi jis ne visada žino, kaip tai, kas patirta išreikšti, jam reikia tėvų ir aplinkinių pagalbos. Kai klausomės mažylio ir sakome žodžius, apibūdiname, kaip jis jaučiasi, padedame pasijusti geriau. Tokiu būdu ugdomas saugumo jausmas. Jis jaučia, kad tai, ką jis patiria, yra normalu, ir palaipsniui mokosi geriau valdyti savo emocijas, elgesį, vienaip ar kitaip elgtis skirtingose situacijose, pažinti aplinką.

Atviras ir sąžiningas bendravimas su vaiku gali turėti ilgalaikės naudos, nes vaikas įpranta pasakoti ką išgyvena, kaip jaučiasi. Tokie artimi santykiai sudaro prielaidas ateityje pasikalbėti apie svarbius dalykus, vykstančius vaiko gyvenime, taip pat aptarti rūpimus klausimus bet kuriomis rūpimomis temomis.

Kasdieniai patarimai, padedantys vaikams atsiverti

1. Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką, kad galėtumėte ramiai pasikalbėti. Pasirinkite laiką, kai esate laisvas, ir vietą, kur galėsite netrukdomi kalbėtis. Bendravimas su vaiku bus lengvesnis, jei jis pajus, kad jūs skiriate vaikui visą savo dėmesį. Taigi atsisakykite dvigubų užduočių, pavyzdžiui, neskaitykite elektroninių laiškų ar nedarykite kito pašalinio darbo, kol vaikas su jumis kalba. Jis turėtų jausti, kad skiriate visą dėmesį tik jam ir jo situacijai aptarti.
2. Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis. Jūsų mažylis gali nenorėti kalbėtis, jei yra susikoncentravęs į žaidimą ar kitą dominančią veiklą. Po vakarienės ar grįžus iš ugdymo įstaigos dažnai yra tinkamas laikas skirti dėmesio ir pasikalbėti. Svarbu, kad vaikas matytų kalbančiojo akis, žvilgsnį, malonų nusiteikimą, geranorišką šypseną, todėl stenkitės būti jo akių lygyje.
3. Padarykite vaikui ką nors malonaus, kas sukurtų jaukią atmosferą, atpalaiduotų ir paskatintų diskusijas. Kai vaikas kalba, išklausykite jį iki pabaigos. Skirkite visą dėmesį, kad suprastumėte, ką jums sako. Taip pat leiskite įgyvendinti savo idėją, net jei nesutinkate su tuo, ką jis sako. Vėliau galite paaiškinti savo požiūrį.
4. Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti. Pavyzdžiui, galite performuluoti tai, ką jis sako, savo žodžiais arba užduoti jam klausimų.
5. Jei vaikas išgyvena liūdesį ar nusivylimą, parodykite jam, kad klausotės, žodžiais išreikšdami jo jausmus. Pabandykite apibūdinti tai, ką jis matė: „Sesė paėmė tavo žaislą. Matau, kad tave tai nuliūdino.“ „Ar tu liūdi dėl to, kad mes nėjome į parką dėl lietaus?“ Kai įvardijate jų emocijas, jūsų vaikas jaučiasi paguostas. Jis taip pat palaipsniui mokosi suprasti, ką jaučia.
6. Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį. Savo požiūriu ir veiksmais vaikas siunčia žinutes, kurios gali padėti geriau jį suprasti. Taigi, jei mažylis yra irzlesnis nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad kažkas jį jaudina.
7. Jei atrodytų, kad vaikui pokalbis nepatinka, galite pamėginti kalbėtis kartu žaisdami mažylį dominantį žaidimą ar drauge pasivaikščiodami. Venkite kalbėti su vaiku peikdami jį ar apibendrindami situacijas tokiais žodžiais kaip „visada“ arba „niekada“.
8. Atlikite ruošos šeimoje veiklą kartu su vaiku, kalbėkite apie tai, ką darote. Tokios veiklos metu vaikas jausis esąs svarbus asmuo šeimoje. Tuomet jis norės daugiau kalbėtis su jumis.

Tad nepamirškime, kad kalbėjimas padeda vaikui išreikšti susikaupusias emocijas, patirtus dienos įvykius, o nuolatinis bendravimas ugdo įprotį būti atviru kalbant su tėvais bet kuriomis temomis. Toks vaiko atvirumas jūsų atžvilgiu palengvins tiek kasdienybėje, tiek sprendžiant sudėtingesnes situacijas ateityje.

žymės: #Vaiku

Panašus:

• Kaip bendrauti su vaiku: Patarimai, kaip užmegzti stiprų ryšį
• Efektyvios vaikų komunikacijos paslaptys: nepakeičiami patarimai kiekvienam tėvui
• Efektyvūs patarimai, kaip pakeisti vaiko elgesį per tinkamą bendravimą
• Kaip Sėkmingai Bendrauti su Partnerio Vaikais: Nepakeičiami Patarimai ir Vertingos Įžvalgos
• Borjomi nėštumo metu: neįtikėtina nauda ir svarbios atsargumo taisyklės kiekvienai būsimoji mamai!
• Vaikų tuštinimasis: ką reiškia žalios išmatos ir kitos spalvos – svarbūs požymiai tėvams