Pradedant bendrauti arba susituokus su žmogumi, kuris jau turi vaikų, svarbu sugebėti rasti kalbą ir su jais. Paprastai partnerių vaikai iš ankstesnių santuokų nėra naujiena, tačiau ar kiekvienas sugebame tai priimti teisingai? Taip jau yra, kad daugelio faktas apie partnerio vaikus nenudžiugina.
Kodėl sunku priimti partnerio vaikus?
Atsiranda nežmoniška baimė, kaip tas vaikas tave priims, baimė atsakomybės už svetimą vaiką, baimė nežinomybės, kaip viskas klosis toliau... Šios baimės palyginti nereikšmingos, nes pastaruoju metu vis dažniau sutinkamas išankstinis priešiškas nusiteikimas vaiko atžvilgiu. Į jį iš karto kreivai žiūrima ne dėl to, kad jis išdykęs, užduoda daug klausimų, ar daug šneka, o dėl to, kad jis apskritai yra. Neretai į partnerio vaiką naujas draugas, sutuoktinis žiūri kaip į akmenį po kaklu, kurio jau geriau nebūtų. Į savo gyvenimą įsileidžia naują mylimą žmogų, bet ne jo vaiką. Pastarieji paliekami lyg už borto.
Asmenybės bruožai ir bendravimo klaidos
Svarbu atkreipti dėmesį į asmenybės bruožus, kurie gali trukdyti sėkmingam bendravimui:
- Narcisistinės asmenybės bruožų turintys asmenys gali konkuruoti su tikruoju vaiko tėčiu ar mama.
- Depresyvios asmenybės bruožų turintys asmenys gali suasmeninti negatyvias vaiko reakcijas.
- Šizoafektinių bruožų turintys asmenys gali emociškai ignoruoti vaiką.
- Isterinių bruožų turintys asmenys gali varginti vaiką neįdomia veikla.
- Nesocialios asmenybės bruožų turintys asmenys gali įžeisti vaiką ir nesigailėti.
Dar labai vaiko asmenybei pavojingi žmonės, kurie bendraudami siunčia vadinamąsias dvigubos prasmės „žinutes“ vaiko pasąmonei (angl., double- mind messages). Pavyzdžiui, sako, „prisėsk, na, papasakok, kaip gyveni, man taip gera su Tavim pasišnekėti“, o kai vaikas atsiveria ir tik pradeda ką nors pasakoti, nutraukia: „supratau, žinai, labai neturiu laiko“.
Kaip pagerinti situaciją?
Situaciją tarp savęs ir partnerio vaiko švelninti reikėtų pirmiausia paanalizuojant savo paties pasąmonę, o taip pat išsiaiškinant, kokia „meilės kalba“ kalba jo vaikas. Primenu: vaikų „meilės kalbos“, pasak G. Chapmano, yra 5: pagyrimas ir pripažinimas, paslaugumas, dovanos, laiko leidimas kartu, švelnumas. Išsiaiškinkite, kas svarbiausia Jūsų naujo partnerio vaikui, ir prisiminkite, kad bendraujate su žmogumi, patyrusiu emocinę traumą - tėvų skyrybas, o po jų vaikai paprastai gali jausti kaltę, gėdą, pyktį, nerimą, liūdesį.
Atleidimo terapija
Psichologai E. Thayer ir J. Zimmerman yra parašę Bendravimo vadovą buvusiems sutuoktiniams, turintiems vaikų. Jų teigimu, geriausia senų nuoskaudų įveikimo terapija - atleidimo terapija. Jei pagalvojus apie sutuoktinį - Jums vis dar skauda, vadinasi, ji būtina. Paimkite tuščią popieriaus lapą. Jame parašykite mažiausiai dešimt kartų “Aš Tau atleidžiu už tai, kad”… Jeigu netikite tuo, ką rašote, arba Jums rašant dar nepalengvėja - rašykite tol, kol palengvės. Paleiskite situaciją, Jūs buvote susitikę šiame gyvenime, kad kažką išmoktumėte. Būkite dėkingi absoliučiai už viską, net skausmą ir liūdesį, nes, anot K. Kai kurie autoriai rekomenduoja, kol bus likę senos nuoskaudos, kartoti pratimą “Atleidžiu, paleidžiu, linkiu visko paties geriausio”:
- Įsivaizduokite, kad esate vietoje, kurioje Jums gera būti. Tai vieta, kur jaučiatės ramus, saugus, laisvas. Tai galėtų būti namai, pajūrys, pieva, miškas... Pabandykite pajusti tos vietos kvapą ir tuo kvapu pakvėpuoti.
- Dabar įsivaizduokite žmogų, kuris yra įskaudinęs, ir pasakykite jam mintyse: „atleidžiu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“...
- Po to įsivaizduokite kitą žmogų, galbūt ką nors iš buvusio sutuoktinio giminių ar draugų... Ir jam pasakykite.
- Įsivaizduokite iš eilės visus svarbius žmones ir jiems sakykite: „atleidžiu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“...
- Jeigu nepavyksta nuoširdžiai to pasakyti, atkreipkite dėmesį, ką iš tikrųjų norėtumėte tam žmogui pasakyti, pvz., „Norėjau, kad būtum man švelnesnis“.
Laikas yra “gydytojas” tik ta prasme, kad mūsų patiriamos krizės tęsiasi ribotą laikotarpį (jei esame psichiškai sveiki ir gyvename emociškai palaikančioje aplinkoje). Kitaip tariant, pirminį situacijos netikėtumo šoką keičia pyktis, vėliau - “deramasi su likimu”, dar vėliau - užplūsta gilus liūdesys, galų gale - susitaikoma.
Vaikų elgesys ir patikrinimai
Kartais vaikučiai, norėdami “patikrinti” tėvelio ar mamytės meilę jiems, ima elgtis, pašalinio stebėtojo akimis žiūrint, neadekvačiai: reikalauja labia daug dėmesio, rodo priešiškumą naujam draugui ar draugei, nepasitenkinimą. Iš tikrųjų, vaikas nedaro nieko kito, kaip tik tikrina: “Ar Tu mane tikrai myli?
Kaip mylėti partnerio vaiką?
Jei jau gyvenimas susiklostė taip, kad šeimoje atsirado svetimas vaikas, vadinasi, ne be reikalo. Atsitiktinumų ir sutapimų gyvenime nebūna. Kiekvienas gyvenime sutinkamas žmogus ne veltui, šis vaikas taip pat. Auginti svetimą vaiką yra dar didesnė atsakomybė nei auginant savą: atsakai už mažą žmogutį, darai įtaką jo asmenybės formavimuisi, padedi užgyti jo emociniams randams po tėvų skyrybų, arba kaip tik pridarai naujų...
Mylimo žmogaus vaikas nėra prekė, kurioje laikui bėgant įžvelgus defektų, gali gražinti ar pakeisti nauja, nes ji neatitiko tavo susikurtų standartų. Viduje suvokus, kad mylimo žmogaus vaikas yra gyvenimo dovana, mokomoji priemonė tavo paties gyvenime ši situacija tampa natūrali ir iš jos nedaroma tragedija. Galimybė auginti svetimą vaiką pasidaro didžiule gyvenimo pamoka, kai gali išmokti atsakomybės, pareigingumo, nuolankumo, kantrybės...
Augindamas svetimą vaiką gauni tokias galimybes, kurių neturi kiti: pradedi daugiau suprasti, pastebėti, atrasti, susitvarkai su savo egoizmu, savanaudiškumu ir kitomis neigiamomis emocijomis, jausmais, atsakingai apgalvoji savo žodžius ir veiksmus... Ne kiekvienas gauna tokias galimybes ir pamokas: gyvenime, todėl jei tokią dovaną gavai, turi dėkoti ir džiaugtis, kad gavai šansą tapti žmonišku žmogumi, tobulėti ir mokytis.
Dažni atvejai naujose šeimose
Naujose šeimose dažnai pasitaiko keli modeliai:
- Patėvis ar pamotė myli savo partnerį, todėl priima jo vaikus, nors tuo ir nėra patenkintas.
- Sindromas „tavo vaikas“, kai partnerio vaikas nuolat vadinamas „tavo vaiku“ ir yra ignoruojamas arba kritikuojamas.
- Vaikui aiškinama: „pažiūrėk, ta tavo mama tokia“ arba „tu esi toks kaip tavo tėvas“.
Kaip elgtis skyrybų metu?
Skyrybos - dviejų suaugusių žmonių sprendimas, gyvenimo įvykis, pamoka, o vaikas - tik šio proceso dalyvis, bet ne įrankis vieno ar kito tikslams pasiekti. Jis atskiras žmogus, asmenybė, todėl, jei jau ir vyksta skyrybų procesas, reikia jausti didžiulę atsakomybę, kad esama situacija kuo mažiau emociškai žalotų vaiką.
- Pirmasis: skyrybos vyksta abipusiu sutarimu, į vaiką žiūrima kaip į atskirą asmenybę ir jam paaiškinama, jog niekas nesikeičia, mes abu tave labai mylim, toliau bendrausime ir būsime su tavimi, tačiau nuo šiol gyvensime atskirai.
- Kitas atvejis, dažniau pasitaikantis skyrybose, kurios pradedamos vieno iš sutuoktinių iniciatyva - manipuliacija vaikais, jų jausmais, emocijomis, gyvenimu... Vaikams tokiu atveju sakoma: tėvas ar mama tavęs nebemyli, tu jam/jai nesvarbus, todėl tave palieka, pažiūrėk, koks jis negeras, kad tave palieka, nejaugi tu dar nori su tokiu bendrauti?
Ką daryti, jei nesutariate su partnerio tėvais?
Geri santykiai su jais ne tik kuria harmoniją šeimoje, bet ir stiprina ryšį su pačiu partneriu. Tačiau, kaip ir bet kuriuose santykiuose, kartais kyla iššūkių.
- Pagarba yra pagrindas: nepaisant jų nuostatų, pasirinkimų ar požiūrio, parodykite pagarbą partnerio tėvams.
- Dėkingumas: išreikškite dėkingumą už tai, ką jie daro jūsų partnerio ar jūsų santykių labui.
- Skirkite laiko pažinimui: kartais užtrunka, kol užsimezga abipusis pasitikėjimas.
- Priimkite jų asmenybes: partnerio tėvai gali turėti savitą charakterį ar įpročius.
- Apibrėžkite savo ribas: jei partnerio tėvai linkę kištis į jūsų asmeninius santykius ar sprendimus, aiškiai ir mandagiai nubrėžkite ribas.
Kaip padėti vaikams skyrybų metu?
Vaikai myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem, dėl to dažni tėvų konfliktai jiems sukelia didžiulį stresą. Vaikui ypatingai skaudu, kai vienas iš tėvų draudžia matytis su kitu. „Tokiu savo elgesiu vienas iš tėvų stengiasi atitolinti vaiką nuo kito, pabloginti jų tarpusavio santykius.
Kaip jaučiasi vaikas, dalyvaudamas tėvų ginčuose?
Tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y.
Bendravimo svarba po skyrybų
Siekdami bendro susitarimo dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai. Tėvams reikėtų vengti vaikus įtraukti į tėvų konfliktus.
Kas kiek laiko negyvenantis kartu tėtis ar mama turėtų matytis su savo vaiku, kad išlaikytų ryšį?
Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis, pavyzdžiui, bendravimas iki vienerių metų amžiaus vaiku galėtų būti 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę. Nuo 1 iki 2 metų, kai formuojasi vaiko emocinis prieraišumas, bendravimas su negyvenančiu tėvu turėtų būti neretesnis kaip kas 3 dienos. Buvimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama gali būti pamažu ilginamas, kad vaikas ruoštųsi pasilikimui per naktį. Susitikimai gali būti iki 8 valandų dvi dienas per savaitę.
6-12 metų amžiaus vaikui svarbu stiprinti jo savivertę, pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą. Šio amžiaus vaikams tampa svarbūs ne tik tėvai, bet ir draugai. Galima bendravimo su vaiku tvarka: kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje.
13-17 metų paaugliai siekia atsiskirti nuo tėvų, patys nori priimti sprendimus, kada ir kaip bendrauti su tėvais. Jiems prioritetu tampa draugai, socialinė veikla. Šiuo atveju svarbus bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į pačio vaiko norus.
Nauja šeima - su patėviu ar pamote
Būsimojo patėvio ar pamotės pasirodymas šeimoje vaikui yra labai reikšmingas įvykis. Nors suaugusieji į naująją šeimą žiūri džiaugsmingai ir su didelėmis viltimis, vaikams tai ne visada gali patikti. Patekus į tokią situaciją vaikas išgyvena daug nežinomybės, jam kyla daug įvairių jausmų.
- Nežinodamas kaip tai paveiks jo santykius su tėvais vaikas gali pykti, nes jam pavydu, kad tėtis ar mama skiria daug dėmesio svetimam žmogui, taip atimdami dėmesį iš jo paties, jis gali protestuoti, nes nėra susitaikęs su tėvų skyrybomis ar išsigąsti, kad praras tėvų meilę.
Vaikams tokioje šeimoje ypatingai sunku sukurti santykį su patėviu, priimti jį kaip autoritetingą šeimos suaugusįjį, kadangi jis jaučia turintis “labai įtakingą užnugarį”- savo biologinį tėvą, pas kurį visuomet galima nubėgti prieglobsčio nuo “bjauraus” ir “griežto” patėvio. Tokiose situacijose šeimoje tvyro pasipriešinimo ir įtampos atmosfera. Tėvai turi suprasti, kad norėdami šeimoje sukurti visaverčius santykius su naujuoju partneriu turi truputį “atpalaiduoti valdymo diržus” atiduodant šiek tiek kontrolės naujajam patėviui, kad jis pamažėl galėtų įsitraukti ir tapti autoritetingu suaugusiuoju vaikams.
Ką galėtų padaryti patėvis?
- Jie galėtų pasistengti suprasti ir atliepti tėvų jausmą: “Matau, kad pyksti ant Julijos dėl jos melagystės.
- Atėjus į naują šeimą reikėtų skirti laiko “apsižvalgymui”.
- Būsimajam patėviui gali atrodyti, kad geriausias būdas užmegzti santykį su vaiku - užsiimti kažkokia veikla dviese. Kai kurie vaikai gali noriai ir lengvai priimti patėvio pasiūlymus, tačiau lėtesniems, introvertiškiems vaikams gali prireikti daugiau laiko.
- Tokiais atvejais jis jausis kur kas saugesnis šalia matydamas savo mamą ar tėtį.
Svarbu prisiminti
- Vaikų pažinimui ir meilei prireiks laiko.
- Geriausiai būtų, kad pažintį pradėtumėte nuo bendrų šeimos pasisėdėjimų ar smagaus laisvalaikio leidimo būdų, dalyvaujant visiems šeimos nariams.
- Šeimos atmosfera vienas iš svarbiausių veiksnių darančių įtaką vaiko asmenybės formavimuisi.
Berniukams priimti patėvį (vyrą) bus gerokai lengviau, bet taip ne visuomet gali nutikti. Leiskite vaikui savu tempu susitvarkyti su savo mintimis ir jausmais.
Ko vengti?
- Bandyti atstoti vaikui jo mamą ir nepagrįstai lepinti, lenkti jį į savo pusę arba juos ignoruoti ir apsimesti, kad vaikai - vyro „reikalas“.
- Didžiausias priešas - mūsų pačių pavydas.
- Perdėtai juos lepindama, globodama ar lavindama, įsivaizduodama, kad jos indėlis į vaikų gerovę ir auklėjimą yra kokybiškesnis, vertingesnis ar dar koks nors „-esnis“ nei jų motinos.
- Neskubinkite ir priverstinai neskatinkite bendravimo.
Svarbiausi patarimai
- Būkite šalia, tačiau venkite artimesnio emocinio kontakto - nepersistenkite rodydami vaikui savo dėmesį ir nespauskite vaiko savo lūkesčiu gauti šiltą atgalinį ryšį. Toks perspaustas šiltas santykis bus nenatūralus ir gali išprovokuoti daugiau pasipriešinimo.
- Nepalaukite vaikų nežinioje, kalbėkitės su jais dar prieš partneriui apsigyvenant kartu. Atsakykite į visus vaikų klausimus, supraskite vaikų jausmus ir baimes, būkite jautrūs.
- Jei vaikas buvo įpratęs gyventi su vienu iš tėvų ir staiga paaiškėja, kad dabar reikės gyventi trise, jis pradeda nerimauti, baimintis, pavyduliauti. Tačiau ilgainiui vaikas išmoksta dalytis.
- Atminkite, kad visi santykiai yra svarbūs, tačiau poros santykis ypatingai reikšmingas, nes suaugusieji deda ypatingą indėlį į šeimos atmosferos kūrimą.
- Organizuokite šeimos susirinkimus. Tai puikus būdas planuoti namų ruošos darbus, organizuoti šeimos laisvalaikį, išreikšti savo nusiskundimus, išspręsti konfliktus ar pasidalinti geromis emocijomis bei padrąsinti vieniems kitus.
Nepaisant visų iššūkių, atminkite, kad nuoširdumas, kantrybė ir supratimas yra raktas į sėkmingus santykius su partnerio vaikais.
Panašus:
- Ar tikrai privaloma nurodyti tėvo duomenis gimdymo metu? Sužinokite viską čia!
- Ar Būtina Registruotis Darbo Biržoje Motinystės Atostogų Metu? Sužinokite Viską Čia!
- Vaikų Mitybos Rekomendacijos: Atraskite Sveikos Mitybos Pagrindus Jūsų Mažyliams!
- Raisa Šarkienė: Nepamirštamos Gyvenimo Akimirkos ir Įsimintini Gimtadieniai
- Emmanuelio Macrono Nežinomi Faktai ir Įspūdinga Meilės Istorija su Brigitte Trogneux