Dainuojamosios poezijos gerbėjai tikriausiai net nemirksėdami išvardintų garsiausius šio žanro kūrėjus, kurių dainos nepaliaujamai skamba naktimis prie stovyklos laužo, puošia studentiškas dienas, nuspalvina romantiškus pasimatymus ar išspaudžia ilgesingų prisiminimų ašarą. Festivalio „Purpurinis vakaras“ penktadienio koncerto programoje naujų vardų netrūksta.
Jaunųjų Talentų Paieška
Kaip randami šie nauji talentai? VšĮ „Bardai LT“ turi visą sistemą, kaip ieškoti tokių žmonių: tam skirti įvairūs konkursai bei atrankos. Konkursai bei atrankos - kryptingas nuolatinis darbas, kuris kasmet vyksta jau 7-iuose Lietuvos regionuose“, - pasakoja aktyvus šių konkursų organizatorius ir komisijos narys G. Storpirštis, džiaugdamasis, kad į konkursą paprastai ateina neatsitiktiniai ir motyvuoti jauni žmonės, o mokyklose atsiranda mokytojų, kurie geba paruošti naujus atlikėjus.
Ar atrinkti jaunuoliai įsitvirtins muzikos padangėje kaip kūrėjai - jų pačių sprendimas, tačiau VšĮ „Bardai LT“ visuomet pasiruošusi sudaryti jiems palankias sąlygas, stengdamasi neprarasti ryšio su pastebėtais žmonėmis, juos globoti ir ateityje kviesti į organizuojamus koncertus.
„Štai ir šiandien jau garsias dainininkes Ievą Narkutę bei Aliną Orlovą pirmąkart išgirdau būtent moksleivių dainuojamosios poezijos konkursuose.
„Aišku, tie jauni žmonės atsiranda su įvairiomis paskatomis: vieni, kurie taikosi į pagrindines scenas ir iš tikrųjų yra potencialūs ir labai įdomūs kūrėjai, bei kiti, kurie taip pat yra patrauklūs, bet jiems reikia truputį daugiau sceninės patirties ir pasitikėjimo savimi. Manau, kad Anykščiuose vykstantis festivalis „Purpurinis vakaras“ neabejotinai visiems jiems yra geras tramplinas į sceną“, - teigia G.
Daug dėmesio jaunimui skiriančiame festivalyje nuskambės ir trys bardų muzikos arenoje vis dažniau linksniuojami vardai: solistas Žilvinas Ališauskas, duetas „23-as ąžuolas“ bei Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos ansamblis. Smalsu? Susipažinkime!
Žilvinas Ališauskas: Senelės Pamokos Įkvėpimas
Žilvinas Ališauskas muzikuoti pradėjo nuo mažens, didžiausias impulsas tam buvo jo senelės pamokos. Jau tada ji anūką mokė groti įvairiais instrumentais, dainuoti liaudies dainas - taip ir išugdžiusi meilę muzikai. „Muzika man yra kažkas sakralaus, lyg meditacijos seansas, tyli rezignacija, padedanti man bet kokiu gyvenimo momentu“, - teigia 19-metis, du metus iš eilės laimėjęs respublikinį Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos konkursą bei užėmęs antrąją vietą Vytauto Kernagio konkurse „Nenusigąsk, tai aš“.
Paklaustas, kuo jį sužavėjo dainuojamosios poezijos žanras, vaikinas skuba patikslinti, kad tai dainuojamoji poezija surado jį, o ne atvirkščiai: „Pamenu, visai netyčia radau vieną Sauliaus Mykolaičio dainą, nuo kurios ir pradėjau pažindintis su šiuo žanru. Kuo labiau į jį gilinausi, tuo labiau supratau, kaip tai yra artima, nes tai jungia skirtingo tipo melodijas su įvairiausių nuotaikų tekstais. Manau, kad šiame žanre tarp teksto ir melodijos turi būti balansas. Nors pats žanro pavadinimas tarsi įpareigoja poeziją būti viršesne, tačiau teksto emocija, mano manymu, turi būti labai gerai suderinta ir su melodija. Todėl ir mano dainos gimsta labai organiškai, be jokios prievartos ar perdėto bandymo.
Nuolat kažko naujo ieškantis Žilvinas stengiasi neprisirišti prie vieno stiliaus - tai atsispindi ir jo kūryboje, išreiškiančioje skirtingus jausmus, apimančioje skirtingus žanrus. „Paprastai atlieku ramias, melancholiškas dainas. Dainuodamas stengiuosi įsijausti tiek į tekstą, tiek į ritmiką ar melodiją. Jausmas yra svarbiausia. Muzika ir kūryba man yra tarsi oras, tai būtinas komponentas mano gyvenime. Nenoriu to vadinti nei darbu, nei hobiu - tai tiesiog yra dalis manęs“, - atvirauja jaunasis kūrėjas, kurio pastebima pažanga ir branda džiaugiasi ir Gediminas Storpirštis.
Duetas „23-ias Ąžuolas“: Pasaka apie Muziką
„Seniai seniai Vilniuje augo didelis ir senas ąžuolas, kuris per savo gyvavimą subrandino daug įvairiausių gilių. Vienoje iš jų skambėjo muzika. Iš jos išaugome mes”, - tarsi pasaką pradeda sekti 2008 metais susikūrusio dueto „23-as ąžuolas“ moteriškoji pusė Justina Semaškaitė. Po to paties ąžuolo šakomis užaugo ir Justinos scenos bendražygis Domantas Dragūnas. „Šakojamės į skirtingas puses, bet šaknys tos pačios“, - teigia mergina, prisimindama, kad su Domantu muzikos pasaulyje susitiko mokytojos paprašyti padainuoti.
O netrukus ir patiems pasidarė įdomu, tad naujai susikūręs duetas ėmėsi pats kurti ir ieškoti tinkamiausio skambesio. „Prieš atsirandant mūsų duetui buvau pastebėjęs, jog dažnai dainuojamojoje poezijoje per mažai dėmesio skiriama muzikai. Tad tikriausiai noras įdėti daugiau muzikos šalia poezijos ir buvo pagrindinė paskata pasirinkti šį žanrą“, - svarsto Domantas, neabejodamas, kad muzika padeda geriau pajusti tekstą.
Muzikos srityje nebe naujokai, jaunuoliai džiaugiasi net kelis kartus tapę Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje rengiamų dainuojamosios poezijos konkursų laureatais, sužibėję V. Kernagio konkurse. Domantas taipogi yra nugalėjęs Baltijos šalių klasikinės gitaros konkursuose, o Justina ne kartą skynė laurus vokalo srityje.
„Dainavimas ir kūryba man šiuo metu yra laisvalaikis, kuris nuolat apie save primena. Ir ačiū jai už tai, nes kiekvienas koncertas ar kūrybinė kibirkštis - atgaiva“, - sako Justina. Jos scenos draugas gyvenimo be kūrybos jau nebeįsivaizduoja: „Negaliu nekurti. Kadangi groju ne viename kolektyve ir tai atima nemažai laiko, iš dalies muzika man tampa labai mėgstamu darbu. Klasikinės gitaros technika paremtas grojimas dažnai persipina ir su džiazo motyvais, o Justinos dėka yra kruopščiai derinamas su poetų tekstais bei vokalo melodijomis.
„Man dainuojamoji poezija visada asocijuojasi ne tik su muzika, bet ir su lietuviu poezija, literatūra, istorija“, - sako Justina, bandydama įminti dainuojamosios poezijos patrauklumo priežastį. Ir gana lengvai įmena: „Tai muzika ir tekstai, kurie pasakoja girdėtas ar išgyventas istorijas. Muzikantai, kurie nebijo tau nusišypsoti ir pažvelgti į akis. Ir turbūt svarbiausia - koncertai, kurie vyksta tiek didelėse salėse, tiek mažose palėpėse, tačiau juose visada tvyro jauki, draugiška atmosfera.“
Vilniaus Šv. Kristoforo Gimnazijos Ansamblis: Šmaikštumas ir Poezija
Ar esate kada buvę ant Kristoforijos kalno? Jei ne, nenuostabu, kad dar nepažįstate tenykščių gyventojų - šaunaus ir energingo Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos ansamblio. Tai keturi jauni žmonės, šiemet pabandę sudalyvauti Vilniaus miesto bei respublikiniame dainuojamosios poezijos konkursuose. Ne tik dalyvavo, bet ir laimėjo antrąsias vietas. Kas jie?
- Aleksandras Kovzanas groja trimitu ir pianinu, turi absoliučią klausą ir gali atkurti bet kokią išgirstą melodiją.
- Matas Čiplys - perkusinių instrumentų valdovas.
- Ignas Stanevičius virpina gitaros stygas, o šalia to yra bitininkas ir profesionalus medaus žinovas bei būsimas istorikas.
- Ansamblio vokalas yra Inga Valionytė - ji jaudinasi labiausiai iš visų.
Mokytojai Dainorai Eigminienei parodžius dainuojamosios poezijos vartus, autoritetingiems vertintojams Gediminui Storpirščiui bei Domantui Razauskui patarus, pamokius bei nukreipus teisinga linkme, ketveriukei beliko sugalvoti, nuo ko pradėti: „Norėjome tokio truputį „šmaikštalo“. Taip atradome poeto Vlado Šimkaus eilėraščius. Kiekvienas tekstas turi savo skambesį, tačiau jis ne visuomet lengvai randamas. Ruošdami vieną iš dainų, penkias valandas praleidome ieškodami tinkamo teksto. Praradus viltį ir besiskirstant, Ignas ėmė groti kelis akordus, o knygoje netyčia atsivertė „Vasaros idilė“.
Aleksandras užgrojo trimitu ir ėmėm dainuoti...“, - prisimena Inga, būdama tikra, kad kuriant svarbiausia yra atvirumas kūrybiniam impulsui. Visi keturi pripažįsta, kad dainuojamoji poezija juos traukia savo nuoširdumu: „Visa yra tikra. Ir rimtumas, ir pajuokavimas, ir melancholija ar net atviras juokas. To negalima sumeluoti ir suvaidinti. Tai ne tik muzika, tai buvimo kartu būdas, kuris padeda geriau suprasti vienas kitą, atrasti panašius į save, o tuo pačiu giliau atrasti ir pajusti poeziją. Kitaip. Giliau. Artimiau.
Mato namų rūsyje grojantys ir šokantys muzikantai vis dar su nemenku jauduliu pasirodo didesnėms auditorijoms ir kol kas muziką laiko savo pomėgiu. Tačiau labai svarbiu pomėgiu, padedančiu pajusti vienas kitą. Lydimi itin mėgiamos V. Šimkaus poezijos, entuziastingi jaunuoliai stengiasi pozityviai žvelgti į gyvenimą, šmaikštumo dozes derina su jų atspindžiais realybėje, mokosi pasijuokti iš savęs bei ruošiasi pirmajai didžiajai savo muzikinei scenai festivalio Anykščiuose metu.
„Jauniems kūrėjams reikia duoti galimybę pasirodyti, nes individualiai jiems sunku prasimušti pro įvairius barjerus. Šalia to, sceninės aikštelės suteikimas jaunimui yra apsirūpinimas mūsų žanro ateitimi“, - neabejoja Lietuvos kino ir teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas, šį savaitgalį Anykščiuose vyksiančio Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ meno vadovas Gediminas Storpirštis, patikindamas, kad ir šiemet pirmasis minėto festivalio dienos koncertas bus skirtas būtent jaunųjų talentų pasirodymams.
Anot žinomo atlikėjo, festivaliai yra abipusė nauda: tiek žiūrovams, kurie pamato naujesnius veidus, tiek dalyviams, kurie išgirsta vieni kitus, turi galimybę kartu pabūti, mokytis, stebėti kolegas. Visi gauna daugybę impulsų, o tai sudaro sąlygas palaikyti patį procesą ir užtikrinti festivaliu gyvybingumą.
„Mes labai gerbiame savo festivalio žiūrovus ir siūlome jiems tai, kas, mūsų nuomone, yra šiuo metu įdomu. Tai ir naujos kūrybinės praktikos, ir tam tikros jaunatviškos stilistikos. Visąlaik norisi ieškoti naujienų - tam ir skirta pirmoji diena, kad daugiau susipažintumėme, pamatytumėme tam tikras ateinančios jaunosios kartos tendencijas. Manau, kad žmonėms įdomu patiems stebėti pirmus žingsnius tų atlikėjų, kurie netolimoje ateityje galbūt taps iš tikrųjų garsūs“, - įsitikinęs G.
Panašus:
- Atraskite Įkvepiančias Lietuvių Autorių Dainas Vaikams: Muzikinis ir Literatūrinis Nuotykis
- Nežinomi bardų dainų lobiai vaikams: leiskite vaikams pažinti lietuvių kultūros perlų sąrašą!
- Dainos apie žiemą vaikams: linksmos ir nuotaikingos melodijos šventėms
- Vaikiškos palapinės Senukai: pasirinkimas, kuris džiugins jūsų vaiką
- Gimdos susitraukimas po gimdymo: kiek laiko trunka ir kaip vyksta procesas?