Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvoje nuo seno būta rapsodų (bardų) tipo dainininkų, kurie dainavo skambindami kanklėmis. Ši etninės prigimties tradicija dar buvo gyva Renesanso laikais. Greta to, Vakarietiško tipo pasaulietinės muzikos Lietuvos valdovų rūmuose būta nuo Gedimino laikų.

Šiandien, bardų atliekamos dainos žiba dainuojamosios poezijos aukso fonde ir yra publikos pamėgtos. Pavyzdžiui, L. Degėsio tekstais sukurtos K. Smorigino „Dainelė apie užtrauktuką” arba „Žiemos dainelė”, „Kalėdos”; G. Storpirščio „Dramblys nori Dangaus”, A. Jei būtume ne itin atidūs ir Liutauro Degėsio bibliografijos sąrašą skaitytume tik iš pradžios ir iš galo, iš karto poezijos knygų suaugusiems nerastume. Debiutavo poezija vaikams (knyga „Žalias paukštis”, 1984 m.), o naujausios knygos - du romanai „Romanas: dvi istorijos apie vieną meilę” ir „Tavo rytoj buvo vakar” išleisti 2014 ir 2017 mtais.

Dėl to 2013 metais L. Degėsys už savo kūrybos indėlį į nacionalinę dainuojamąja poezija buvo apdovanotas LATGOS Aukso žvaigžde. Tačiau plačiajam poezijos skaitytojų ratui, Liutauras Degėsys tikėtina labiausiai esąs poetas, nei kitų žanrų meistras. Jo poezijos romansiškumas, žaismė ir gražus paprastumas, autorių „įstato” ir į dainuojamosios poezijos pirmeivių autorių gretas.

L. Degėsio ištikimybę poezijai labai gražiai iliustruoja ir eilutės iš esė „Poezija yra pavasaris”:

Tie, kurie yra bent kartą patyrę (…) įtampą rašydami ar skaitydami gerą eilėraštį, žino, kokia užkrečianti, kokia kankinanti, pavojinga ir narkotizuojanti yra šita būsena. Kaip norisi į ją sugrįžti ir kaip nelengva tai padaryti. Kiek metų savyje reikia ugdyti „sveiko proto” požiūriu visiškai nereikalingas, nepraktiškas ir realiame gyvenime nepritaikomas savybes: jautrumą, subtilumą, nepasitenkinimą savimi, niuansuotą percepciją, vidinio balso ir vidinės pastangos būseną. Tam, kad akimirkai atsidurtum ties poezijos ir realybės riba - tokia nestabilia, tokia neapčiuopiama, nuo kurios taip lengva nuslysti į banalybės akivarus, proto konstrukcijų brūzgynus ir sentimantalumo šiukšlynus. (Kn. „Knyga nei kitaip”, 2008, p. Enciklopediniuose žinynuose nurodoma, jog L. Degėsio poezijos centrinė tema - meilė, ilgesys, melancholiška nuotaikų sklaida, romatiška neapibrėžto laukimo būsena, nostalgiški prisiminimai. Belieka pridurti, kad L. Degėsys dar ir filosofas.

Festivaliai ir renginiai

Kulautuvoje vėl aidės bardų dainos. Liepos 2 dieną (šeštadienį) į Kauno rajone įsikūrusį Kulautuvos miestelį dainuojamosios poezijos gerbėjus sukvies bardų festivalis „Akacijų alėja“. Liepos 2-ąją šiame pakaunės miestelyje įvyks vienas didžiausių Lietuvoje nekomercinis bardų festivalis „Akacijų alėja”, sutraukiantis per 15.000 šio specifinio muzikos žanro mylėtojų iš visos Lietuvos.

Kulautuvos pušų apsuptyje dainuojamoji poezija skambės jau 16-tą kartą. Festivalį „Akacijų alėja” galima būtų vadinti 7 valandomis ant žolės skambant prasmingiems tekstams, neužgožiamiems instrumentų gausa.

Kaip teigia festivalio prodiuseris Virgis Stakėnas, dalyvių sąrašo sudarymas kasmet yra didžiausias galvos skausmas. „Mano dienoraštyje yra sąrašas, kuriame nugulę per 150 kūrybinių vienetų. Kiekvienais metais tas sąrašas yra reitinguojamas pagal atlikėjų pasiektus naujus kūrybinius rezultatus, pagal ištikimybę jau pasiektam, ir pagaliau, pagal atitikimą festivalio formatui.

Šių metų festivalyje „Akacijų alėja antrą kartą dalyvaus Ieva Narkutė. Pirmasis jos pasirodymas festivalyje įvyko prieš 7 metus. Šeštadienį, liepos 11 dieną, Kulautuvoje rengiamas tradicinis bardų festivalis „Akacijų alėja“. 18-19 val. 19-23.30 val. 23.30-00.30 val. - padainuokim drauge. Lauko prekyba kepsniais, alumi, užkanda, gaiviaisiais gėrimais. Bus prekiaujama siuvenyrais, liaudies dirbiniais. Įvairūs atrakcionai vaikams ir tėvams. Į festivalį galite atvykti ir vandens keliu.

Šeštadienį, 13 val., garlaivis išplaukia iš prieplaukos prie restorano - klubo „Combo” (Raudondvario pl. 107). Garlaivis plauks tik į vieną pusę. Iš Kulautuvos reikia planuoti grįžti kitu transportu. Kaina - suaugusiems 30 Lt, vaikams iki 12 metų 15 Lt, vaikams iki 6 metų - nemokamai. Būtina išankstinė registracija telefonu 8 37 32 34 36 arba el. Renginio organizatoriai vairuotojams primena, kad remontuojamas tiltas per Nevėžį ties Raudondvariu.

Atvykstantiems iš Klaipėdos pusės rekomenduojama važiuoti pro Vilkiją (išsukimas iš autostrados ties Ariogala į Čekiškę, po to į Vilkiją, Kulautuvą). Kuo dar vasara ypatinga, be šilumos, gamtos ir atostogų? O gi tuo, kad visoje Lietuvoje vasarą vyks be galo daug renginių, švenčių, festivalių ar mugių!

Kad vienoje vietoje patogiai matytumėte, kas ir kur vyksta, paruošėm išsamiausią sąrašą su datomis ir renginių aprašymais. Daugiau informacijos apie juos rasite oficialiose interneto svetainėse arba socialiniuose tinkluose, kurių nuorodas taip pat matysite šiame straipsnyje - Miestų šventės ir renginiai Lietuvoje 2025.

  • Festivalis „Žemaitiu dėinas“ Plungėje.
  • Šeimų dviračių šventė Šiauliuose.
  • Tautinių kultūrų diena Klaipėdoje.
  • Kauno miesto gimtadienis.
  • Druskininkų kurorto šventė.
  • Kuršėnų miesto šventė.
  • Prienų krašto šventė.
  • Gegužės 23 d. Jaunimo festivalis ,,Gegužinė” Plungėje.
  • Tradicinių amatų ir folkloro šventė Žasliuose.
  • Kazlienės turgus Kazlų Rudoje.
  • Šiaurės Lietuvos chorų festivalis.
  • Ukmergės miesto šventė.

Dainuojamoji poezija regionuose

Šaltą spalio 21-osios vakarą Simno bibliotekos skaitytojus sušildė dainuojamosios poezijos atlikėjų atliekamos dainos. Dainuojamoji poezija - tai muzikos žanras, kuriame labai svarbiu komponentu, svarbiausiu akcentu laikomas dainos tekstas, jos turinys.

Mintis organizuoti tokio pobūdžio renginį kilo diskutuojant su Alytaus rajono viešosios bibliotekos direktoriumi Aivaru Vyšniausku. Renginyje dalyvavo atlikėjai iš Alytaus rajono, Alytaus miesto ir, žinoma, Simno. Skambėjo gitaros, pianinas, ir kiti instrumentai.

Renginį vedė žaviosios atlikėjos Gintarė bei Marija. Intarpus tarp atlikėjų pasirodymų vedėjos užpildė žinomų Lietuvos autorių poezijos eilėmis rudens tematika. Renginį pradėjo viena iš muzikinio vakaro vedėjų - Marija Šadurskaitė. Marija padainavo legendinės grupės „Naktinės personos“ kūrinį „Kaltas ruduo“, pianinu akompanavo Marius Dimša bei L. Deimantė Nedzinskaitė klausytojams dovanojo tris savo kūrybos dainas. Deimantės kūryboje jaučiamas meilės bei žmonių santykių trapumas ir tvirtas optimizmas.

Atlikėjas Marius Dimša koncertą paįvairino atlikdamas keletą kūrinių pianinu. Jau nuo pirmųjų akordų Mariaus atliekamoje muzikoje buvo jaučiama britų atlikėjo Sero Eltono Džono stilistika. Atlikėjų vidinė energija, balsai, melodingi gitarų akordai užliejo erdvę. Jautėsi, kad tai žiūrovus įkvėpė, žadino, ramino, o žodžiai kvietė, skatino mąstyti ir džiaugtis atradimais. Viskas tikra, gyva, nesuvaidinta.

Koncertui pasibaigus, bibliotekos direktorius nuoširdžiai padėkojo atlikėjams ir svečiams. Simno filialo vyresn.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: