Baltai - tai senovės indoeuropiečių genčių grupė, kuri susiformavo maždaug prieš 3000 metų iki Kristaus Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Kas Yra Baltai?
Baltai (senovėje vadinti aiščiais) - tai indoeuropiečių genčių grupė, kuri susidarė maždaug III tūkstantmetyje prieš Kristų Baltijos rytinėje pakrantėje iš vietinių senųjų europiečių genčių ir atvykusių indoeuropiečių. Iš jų susidarė lietuviai, prūsai, latviai, žemaičiai, kuršiai, jotvingiai, skalviai ir žiemgaliai.
Baltų Suskirstymas
Baltai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Rytų baltai: Latgaliai, sėliai, žiemgaliai, lietuviai (žemaičiai, aukštaičiai).
- Vakarų baltai: Kuršiai, prūsai, skalviai, jotvingiai.
Baltų Gyvenimas
Baltų kraštuose žinomos stovyklavietės, kuriose žmonės gyveno jau paleolito pabaigoje ir mezolito pradžioje. Ankstyvajame ir viduriniame neolite gyvenvietėje stovėdavo keli pastatai, kuriuose gyvendavo giminingos šeimos, sudarančios atskirą gimininę bendruomenę. Šiuo laikotarpiu imami statyti ne tik antžeminiai, bet ir pusiau žeminiai pastatai. Nuo vėlyvojo neolito jau žinomos įtvirtintos gyvenvietės.
Senasis geležies amžius. Pagal lokalizaciją senajame geležies amžiuje išskiriami du gyvenviečių tipai: įtvirtinta piliakalnio gyvenvietė ir neįtvirtinta (atvira) gyvenvietė. Šiam laikotarpiui priskiriamos greta piliakalnių besikuriančios papėdės gyvenvietės, kurių atsiradimas sietinas su demografiniais ir ūkiniais bendruomenių gyvenimo pokyčiais. Žmonės rinkosi tas vietas, kuriose buvo galima verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste. Be to, stengtasi kurtis natūralių gamtos kliūčių saugomose vietose, patogiose gintis nuo priešų.
Vidurinis geležies amžius. Piliakalnių paskirtis viduriniame geležies amžiuje pakito - jie tapo gynybiniai. Ant piliakalnių stovėjusios medinės pilys imtos naudoti tik kilus pavojui. Šio laikotarpio piliakalniai yra krantiniai - tai kranto aukštumos kyšuliai, esantys upių ir upelių slėniuose ar jų santakose, apsupti gilių daubų ar slėnių. Tokiuose kyšuliuose pastatytomis pilimis naudojosi kalvos pašlaitėje ir apylinkėse įsikūrusios bendruomenės. Pilaitės buvo nuolat stiprinamos: gilinami grioviai, aukštinami pylimai, ant kurių statomos tvoros.
Vėlyvasis geležies amžius. Dalis iš ankstesnių laikų piliakalnių buvo naudojami ir toliau, kiti įrengiami naujose vietose - prie vandens arba didžiausiose apylinkės kalvose. Šio laikotarpio piliakalniai nevienodai įtvirtinti: vakarų Lietuvoje įtvirtinti stipriau, o rytinėje jos dalyje gynybiniai įrenginiai menkesni. Tai galėtų būti paaiškinama tuo, jog būtent šiuo laikotarpiu rytinės Baltijos jūros pakrančių gyventojai susidūrė su vikingų ekspansija.
Senųjų lietuvių ir jų protėvių verslai jau nuo neolito laikų buvo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Augant ir plečiantis šioms dviem ūkio šakoms, mažėjo medžioklės, ilgą laiką buvusios pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, reikšmė. Atskirais laikotarpiais šios ūkio šakos tai vyravo labiau, tai mažiau.
Žemdirbystė
Baltų genčių gyventuose plotuose žmonės žemdirbyste pradėjo verstis III tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje - vėlyvajame neolite. Seniausių su žemdirbyste susijusių įrankių ir kultūrinių augalų aptikta Lietuvos pajūryje (Šventojoje). Pirmaisiais amžiais po Kristaus baltų genčių ekonomikoje svarbiausią vietą užėmė žemės ūkis, kuriame dominavo gyvulininkystė.
Gyvulininkystė
Apie gyvulininkystės lygį ir mastą galima spręsti iš piliakalniuose ir gyvenvietėse randamų gyvulių kaulų. Jau vidurinio geležies amžiaus piliakalnių ir gyvenviečių kultūriniuose sluoksniuose vyrauja naminių gyvulių kaulai. Lietuvos archeologinė medžiaga rodo, kad bandos pagrindą sudarė stambūs raguočiai. Pagal gausumą antrą vietą užima kiaulės, trečią - smulkieji raguočiai, kurie buvo visapusiškai naudingi, nes teikė ne tik vilną, kailį, mėsą ar pieną, bet ir jiems laikyti reikėjo mažiau pastangų.
Amatai
Amatai susiję ne tik su bendruomenės veiklos specializacija, bet ir su turtine diferenciacija. Turėdami daugiau atliekamų produktų, žemdirbiai užsakydavo dailesnius ir brangesnius papuošalus, ginklus, įrankius. Šie procesai baltų kraštuose dėl nedidelių bendruomenių vyko lėtai.
Geležies gavyba ir kalvystė
Gyventojai Lietuvos teritorijoje su geležiniais dirbiniais susipažino dar ankstyvajame geležies amžiuje. Tikriausiai jau tada pradėta gaminti dirbinius iš vietinės žaliavos, tačiau tikrąja metalurgijos pradžia reikėtų laikyti pirmuosius dešimtmečius po Kristaus, kai masiškai buvo pradėta lydyti geležį iš balų rūdos. Vienintelis geležies šaltinis Lietuvoje buvo vadinamoji balų rūda, kuri randama visoje teritorijoje. Rūda kasama pelkėtose vietose.
Baltų Tikėjimas
Baltai tikėjo į Dievus ir deives. Įžymiausi dievai - Praamžius, Perkūnas, Vėlinas ir kt. Įžymiausios deivės - Laima, Gabija, Milda, Žemyna, Saulė ir kt.
Baltų Papročiai
Baltų gentys turėjo savitus papročius, kurie buvo glaudžiai susiję su jų tikėjimu ir gyvenimo būdu.
Baltų Laidojimo Papročiai
Deja, bet informacija apie baltų laidojimo papročius pateikta nepilnai.
Baltų Šventės
- Sausio 25d. - Pusiaužiemis
- Kovo 20d. - Pavasario lygiadienis
- Balandžio 16d.
Baltų Kalbos
Baltų kalbos kilo iš bendros baltų prokalbės. Šiandien kalbama lietuvių ir latvių kalbomis.
Panašus:
- Neįtikėtini baltų margučių marginimo būdai, kuriuos privalote išbandyti!
- Neįtikėtini Baltų Velykinių Kiaušinių Marginimo Būdai, Kurių Dar Neišbandėte!
- Atrask Savo Baltų Dievą Pagal Gimimo Datą – Stebuklinga Mitologijos Paslaptis!
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Neįtikėtina „Philips Avent“ mobili auklė: išsamūs atsiliepimai ir apžvalga, kurią turite pamatyti!