Baltų religija, turtinga ir įvairialypė, atspindi glaudų ryšį su gamta ir protėvių tradicijomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime baltų dievus, jų trejybes, simbolius ir funkcijas, taip pat aptarsime religines praktikas ir šventes.
Baltų Dievų Trejybė
Baltų dievų trejybė atitinka pasaulio erdvės modelį: viršus - vidurys - apačia, arba dangus - žemė - požemis. Tiek pagal horizontalią (kairėje Patrimpas, centre svarbiausiasis dievas Perkūnas, dešinėje Pikuolis), tiek pagal vertikalią padėtį.
Teutonai, atėję į Žemaitijos pajūrį XII a. pradžioje, Parusnyje radę po dideliu ąžuolu šėtrą, kur žyniai kūreno amžinąją ugnį. To ąžuolo kamiene buvę trys uoksai, kuriuose stovėję mediniai dievų stabai. Viduryje buvo Perkūnas - vidutinio amžiaus, rūstaus veido, paraudonavęs, su juoda garbiniuota barzda ir liepsnos karūna ant galvos, apsisiautęs geltonais drabužiais. Rankoje turėjęs strėles. Laikytas galingu dievu, šilumos davėju. Dešinėje pusėje stovėjo senas barzdotas Pikuolis lavono spalvos veidu, raudonais drabužiais, su apsukta ant galvos skepeta.
Dievų trejybėje Perkūnas simbolizuoja aukštų gamybinių, vegetacinių jėgų pakilimą, vyriškumą, sėkmę, taip pat antžeminį pasaulį, dangų, lietų, griaustinį, dangaus ugnį (žaibą) kaip kosminius elementus. Patrimpas simbolizuoja žemę, derlių, javus, o Pikuolis - požemį, mirtį. Perkūnas, kaip dangiškoji dievybė, buvo aukščiausiojo Dievo pagalbininkas ir jo valios vykdytojas.
Dievų Baimė ir Garbinimas
Baltai bijojo dievų, ypač Patrimpo, Perkūno, Pikuolio. Jie tikėjo, kad geriems žmonėms, šių dievų garbintojams, dievai po šio gyvenimo duosią gražias žmonas, daug vaikų, gerų valgių, saldžių gėrimų, vasarą baltų drabužių, o žiemą šiltų apsiaustų, turės puikią sveikatą, nuolat juoksis ir šokinės. Iš negerųjų ir tų, kurie nenorėsią dievams teikti tinkamos pagarbos, bus atimta tai, ką jie turi, ir taip smarkiai bus mušami pagaliais, jog turėsią verkti, vaitoti, rankas traukyti iš didelio skausmo ir baimės.
Visi kaimynai, kurie garbina jų dievus ir jiems teikia aukas, turi būti mylimi, gerbiami, aukštinami. Bet tie, kurie juos niekina ir šmeižia, turi būti naikinami ugnimi ir kuokomis. Jų draugais neturintys niekuomet pasidaryti. Ligoniai patys turėję susideginti.
Saulė ir Jos Dukros
Saulė turėjusi septynias dukras: Aušrinę, Vakarinę, Indrają, Vaivorą, Žiedrę, Sėliją, Žemę ir sūnų Pažarinį. Trys dukros gyvenančios netoli motinos Saulės, kitos trys vaikščiojančios po žmones. Čia aiškiai atsispindi planetų išsidėstymas: artimesnės - Merkurijus, Venera ir tolimesnės - Marsas, Jupiteris, Saturnas.
Vakarinė Saulei patalą klojusi, Aušrinė jai ugnį kūrusi, pusrytį ruošusi, tik Vaivora tingėjusi darbą dirbti, vien tik seserų kaspinus vėdinusi. Saulė savo dukras barė, kad viena aslos neiššlavusi, antra stalo nenuvaliusi, o gyrusi trečiąją, darbščiąją, kuri langelius nušluosčiusi. Kasmet Saulė leisdavo dukras į Žemę paviešėti: trims dienoms Vaivorą, devynioms dienoms Aušrinę, trejoms devynerioms dienoms Indrają.
Visos planetos yra moteriškos lyties, o, pavyzdžiui, romėnai visas planetas, išskyrus Venerą, vadino vyrų vardais, nors ir Venera turėjo dar vyrišką vardą - Liuciferis. Matyt, lietuviai planetoms davė vardus matriarchato laikotarpiu, t. y.
Dangaus Kūnų Suasmeninimas
Dauguma baltų mitų sako, kad žvaigždės yra Saulės ir Mėnulio vaikai. Jie tarpusavyje tuokiasi, o ir tėvas nevengia ryšio su savo dukromis. Be to, pati Saulė, Mėnulio žmona, ir žvaigždės kartais mituose laikomos jo seserimis. Tai leidžia manyti, kad šie mitai apie suasmenintus dangaus kūnus buvo jau ankstyvosios gimininės santvarkos laikotarpiu, kai dar praktikuota grupinės santuokos, kai tuokdavosi artimi giminaičiai.
Saulės laikymą tai Mėnulio žmona, tai jo seserimi arba žvaigždžių - tai Mėnulio seserimis, tai dukterimis galima būtų paaiškinti tuo, kad jie visi kilę iš vienos motinos, kas ankstyvojo matriarchato laikotarpiu tai buvo visai įmanoma. Pati Saulė galėjo būti dangaus (šviesos) duktė, kurios dvyniai broliai buvo Rytų ir Vakarų žaros, indoeuropiečių mituose besimeilinantys savo seseriai Saulei, pas kuriuos ji kasdien pabuvojanti.
Vėlesnės kilmės mitai sako, kad Mėnulį už meilę savo dukrai Aušrinei baudžia dievas Perkūnas, padalydamas jį kardu. Latvių tautosakoje Mėnulį kardu perkerta jo žmona Saulė už tai, kad jis paviliojo Ausekliui skirtą nuotaką. Šie mitai atsirado, kai grupinė santuoka jau nyko ir buvo siekiama nustatyti naują šeimos sudarymo sistemą. Nesilaikantieji buvo baudžiami. Buvusios kraujomaišos pėdsakų visgi išliko daugelyje tradicijų.
Kitos Baltų Dievybės
Be pagrindinių dievų, baltų mitologijoje egzistavo daugybė kitų dievybių, susijusių su įvairiomis gyvenimo sritimis. Štai keletas iš jų:
- Auštrinis: Šiaurryčių vėjas, budintis prie rojaus vartų.
- Austėja: Bičių deivė, šeimos gausintoja.
- Aitvaras: Namų dvasia, nešanti turtus.
- Bangpūtys: Jūros, audros ir vėjo dievas.
- Gabija: Ugnies ir namų židinio deivė.
- Žemyna: Žemės, derliaus ir namų deivė.
- Medeina: Miško deivė, medžioklės globėja.
- Ragutis: Alaus ir midaus dievas.
Šios ir daugelis kitų dievybių atspindi baltų pasaulėžiūrą, kurioje gamta ir žmogaus gyvenimas yra glaudžiai susiję.
Prūsų Mitologija ir Religija
Prūsų mitologija, deja, nėra gerai žinoma, nes jų mitų neišliko. Ankstyvieji šaltiniai nėra informatyvūs, tačiau bažnyčios dokumentai minėjo senųjų tikėjimų reliktus, prūsų apeigas bei tikėjimus. Ritualų aprašymuose į pirmą vietą iškelti ekonominės funkcijos dievai, derlingumo globėjai ir panašiai.
Pirmaisiais dievais įvardyti Okopirmas (aukščiausiasis dievas, neturėjęs kultinės reikšmės) ir Svaistikas (šviesos dievas). Trečiuoju minėtas Aušautas (sveikatos dievas). Greičiausiai jis pradėjo dievų II sluoksnį (sietą su gyvastingumu, derlingumu, vaisingumu), kur vyravo su vandeniu sieti dievai: Autrimpas (jūrų dievas), Patrimpas (tekančių vandenų), Bardaitis (laivų), Pergrubijus (augmenijos), Pilvytis (turto).
Tik po jų dievų sąraše minėtas Perkūnas. Po jo - žemutinės sferos dievai: Pikulas (pragaro ir sutemų), pokliai (skraidančios dvasios arba velniai). Sąrašą užbaigė žemutinės mitologijos atstovai: Puškaitis (žemės dievas), barzdukai (maži vyrukai) ir markopoliai (požemio žmonės).
Kultas ir Apeigos
Šaltiniuose minėtas prūsų religinis centras - Romovė, kurioje rezidavo krivis, turėjęs ypatingą religinį autoritetą. Adomas Brėmenietis, P. Dusburgietis ir kiti rašė apie šventąsias giraites, šventuosius vandenis, minėta šventoji ir negęstančioji ugnis, šventieji ažuolai. Per karo žygius laimėtas grobis dalytas į 3 (kartais 4) dalis ir aukotas dievams. Aprašytas karo belaisvių aukojimas: burtais parinktas 1 belaisvis sudegintas gyvas, raitas ant žirgo su visa ginkluote. Tai buvo specifinė karo auka, dėkojant dievams už pergalę.
Vėlesni šaltiniai aprašė aukojimus kaimuose, kuriems vadovavęs viršaitis (žynys). Pvz., Sūduvių knygelėje aprašytose pavasarinėse Pergrubijui skirtose apeigose viršaitis pirmiau šaukėsi jo, po to kreipėsi į Perkūną (kad laiku suteiktų lietaus ir nublokštų piktąsias jėgas), trečiuoju šauktasi Svaistiko ir kitų dievų. Aprašant rudens šventę, kreiptasi į Aušautą, kad šis paprašytų Pergrubijaus, Perkūno, Svaistiko ir Pilvyčio kitais metais būti palankesniems kaimo žmonėms.
Pomirtinio Gyvenimo Samprata
Apie 890 Wulfstanas aprašė ilgą nesudeginto mirusiojo laikymą namuose, aisčių sugebėjimą užšaldyti numirėlį, po to vykusias šermenų apeigas ir ritualines žirgų lenktynes. Mirusysis sudegintas su ginklais ir drabužiais. 1249 Christburgo taikos sutartyje minėti prūsų žyniai tulisonys ir lygašonys. Jie per laidotuves pažiūrėję į dangų tvirtindavo matą velionį, skriejantį ant žirgo per dangų, nešantį rankoje vanagą ir su dideliu būriu palydos einantį į kitą pasaulį.
Pasak P. Dusburgiečio, prūsai tikėjo, kad kitame gyvenime žmonės gyvens tokį pat gyvenimą kaip ir šiame pasaulyje: kilmingieji ar vargšai liks tokie patys. Jis rašė, kad krivis galėdavęs matyti mirusiojo iškeliavimą. Įkapių dėjimas aiškintas kaip mirusiojo daiktų atidavimas jam pačiam.
Baltų Religijos Atgimimas
XX amžiaus pradžioje vėl atkuriamos baltų tikėjimo institucijos. 1930 metais įkurta Visuomio Romuva ir bendruomenė. 1967 m. įkurta Ramuva, o 1992 metais oficialiai įregistruota Baltų tikėjimo bendruomenė Romuva. Romuvos padaliniai veikia JAV ir Kanadoje. 2001 m. Aukščiausia Bendrijos valdžia yra Romuvų (bendruomenių) Krivulė. Bendrijos vadovė - Krivė Inija Trinkūnienė. Prieš tai Krivio pareigas ėjo Jonas Trinkūnas (2002-2014 m.).
Pagrindiniai Romuvos Principai:
- Pasaulis yra visuotinai gyvas.
- Darnos principas.
- Gerbiami Dievai ir Deivės.
- Pasaulis yra amžinas.
- Svarbiausias dorovės teiginys (Aukso taisyklė).
- Protėvių gerbimas.
- Gamta yra šventa.
Lietuvos Romuva tęsia baltų tikėjimo tradicijas, siekia santarvės ir darnos su Dievu ir Dievais, su protėviais, gamta ir žmonėmis, iškelia gamtos, kaip akivaizdžiausios dieviškumo apraiškos, šventumą, ugdo baltų tradicinį dorovinį gyvenimo būdą, savo kelią dieviškumo link, sukurtą per daugelį amžių.
Baltų Dievai ir Jų Funkcijos
Žemesniųjų dievybių paskirtis yra dvejopa: tai žmogaus gyvenimą lydinčios ir likimą sprendžiančios dievybės bei jo metų darbus globojančios mitinės būtybės. Skirtingos ir jų pasireiškimo erdvės; pirmosios - namų, antrosios - sodybos ir laukų dievybės. Dažnai dievybės sudaro poras, arba papildančias viena kitą, arba visiškai priešingas.
Lentelė: Baltų Dievai ir Jų Funkcijos
| Dievas | Funkcija |
|---|---|
| Dievas (Praamžius) | Aukščiausioji dievybė, pasaulio ir dorovės kūrėjas |
| Perkūnas | Griaustinio ir žaibų dievas, karių globėjas |
| Velinas | Gyvulininkystės globėjas, požemio valdovas |
| Laima | Likimo deivė |
| Giltinė | Mirties deivė |
| Austėja | Bičių ir šeimos globėja |
| Žemyna | Žemės ir derliaus deivė |
| Medeina | Miško ir medžioklės globėja |
| Gabija | Namų židinio deivė |
| Bangpūtys | Jūros ir vėjų dievas |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Alyvuogių aliejus kūdikių tyrelei: svarbiausi privalumai ir saugaus vartojimo patarimai
- Atraskite Nemedikamentinius Gimdymo Nuskausminimo Metodus: Privalumai, Trūkumai ir Patarimai
- Normalus naujagimio svoris: svarbiausi faktai, kuriuos privalote žinoti!
- Atskleista: Kaip Gimsta Žmogus – Prigimties Paslaptys, Karma ir Dvasinio Tobulėjimo Kelias
- Kaip saugiai nutraukti nėštumą liaudies metodais: tiesa ar mitas?
- Neįtikėtinas Kiaušinių su Šprotais receptas: Tradicija su nauju skoniu!