Ši liga yra svarbi, nes ji yra viena iš pagrindinių naujagimių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje.
Naujagimio Bakterinis Sepsis
Naujagimio bakterinis sepsis yra rimta liga, kuri tiesiogiai paveikia naujagimio kraujotakos sistemą ir imuninę sistemą. Tai yra sisteminė infekcija, kuri gali pasireikšti bet kuriuo metu per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Ši liga atsiranda, kai bakterijos patenka į kraują, sukeldamos sisteminę uždegiminę reakciją. Jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma, naujagimio bakterinis sepsis yra sunki infekcija, kuri gali sukelti greitą būklės pablogėjimą ir net mirtį.
Priežastys
Pagrindinės naujagimio bakterinio sepsio priežastys yra bakterinės infekcijos, kurias dažniausiai sukelia Streptococcus agalactiae (grupės B streptokokas), Escherichia coli ir Staphylococcus aureus. Bakterijos gali patekti į naujagimio organizmą per placentą, gimdymo kanalą arba po gimimo, kontaktuojant su užkrėstais asmenimis ar paviršiais. Mechanizmai, leidžiantys bakterijoms patekti į kraują, gali būti odos pažeidimai, invazinės procedūros, tokios kaip kateterizacija, ir kvėpavimo takų infekcijos.
Paveikti Organai
Pagrindiniai organai, kurie gali būti paveikti, yra plaučiai, inkstai, kepenys ir širdis. Dėl naujagimio anatomijos ypatumų, tokie organai kaip plaučiai ir inkstai dar nėra visiškai išvystyti, todėl jie yra ypač pažeidžiami infekcijų. Imuninė sistema naujagimio yra dar nebrandi, o tai dar labiau padidina sepsio riziką.
Simptomai
Pagrindiniai naujagimio bakterinio sepsio simptomai gali būti:
- Karščiavimas arba hipotermija
- Apatija
- Maisto atsisakymas
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Odos bėrimai
- Kraujospūdžio svyravimai
Diagnostika
Naujagimio bakterinio sepsio diagnostika apima klinikinius tyrimus, kraujo tyrimus, kurie gali parodyti uždegimo žymenis, ir kultūras, skirtas nustatyti bakterijų tipą. Dažnai atliekamas kraujo kultūrų testas, kuris padeda identifikuoti patogeną, sukeliantį infekciją.
Gydymas
Naujagimio bakterinio sepsio gydymas apima skubų antibiotikų skyrimą, kad būtų kovojama su bakterine infekcija. Dažniausiai naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie gali būti pritaikyti pagal bakterijų tipą, nustatytą kultūrose. Be to, gali būti taikoma simptominė terapija, siekiant palaikyti gyvybines funkcijas, tokias kaip skysčių infuzijos ir palaikomoji terapija. Naujagimiai, sergantys sunkiu sepsiu, gali reikalauti intensyvios medicininės priežiūros ir stebėjimo.
Kokliušas
Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 tūkst. kokliušo atvejų, o Lietuvoje, pasak Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Karolinos Girdvainytės, sergamumas juo šiais metais itin išaugo. „Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2024 m. iki rugsėjo 5 d. jau buvo nustatyti 463 atvejai. Tokį ligos protrūkį gali lemti mažėjančios skiepijimo apimtys bei kas 3-5 m. padidėjantis sergamumas užkrečiamomis ligomis“, - sako šeimos gydytoja.
Kaip Susergama Kokliušu?
Dažniausiai kokliušu sergama šaltuoju metų sezonu - nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, o ligą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Oro lašeliniu būdu patekusi į viršutinius kvėpavimo takus, ji kolonizuoja gleivinę ir pradeda išskirti toksinus, todėl prasideda uždegimas. „Užkratas sklinda nuo užsikrėtusio žmogaus, jam kosint ar čiaudint. Dažniausiai kokliušu užsikrečia įvairaus amžiaus vaikai, ypač - kūdikiai ir naujagimiai, kadangi jų imunitetas yra silpnesnis. Svarbu paminėti, kad mažamečius kokliušu neretai užkrečia vyresni broliai ar sesės bei tėvai, kurie, nors patys ir nesuserga, perneša ligos sukėlėją“, - pažymi K. Girdvainytė. Nors ši bakterija ir nepatenka į kraujotaką, dėl jos stipriai nukenčia kvėpavimo takų veikla ir pablogėja paciento gyvenimo kokybė.
Kaip Pasireiškia Ši Liga?
Verta atkreipti dėmesį, kad užsikrėtus kokliušu, kurį laiką nepasireiškia jokie simptomai, o pirmieji negalavimo požymiai atsiranda praėjus 7-10 arba net po 21 dienos. Ligos pradžia dažniausiai primena peršalimą - pasireiškia slogavimas, čiaudulys, lengvas kosulys bei nedidelis karščiavimas.
„Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa „lojantis“, priepuolinis, kartais netgi gali sukelti vėmimą. Tokia būklė gali tęstis iki kelių mėn. ir dėl savo intensyvumo kelti itin didelę grėsmę kūdikiams, kadangi jiems kosint, gali sustoti kvėpavimas“, - atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Atsiradus stipriam, spazminiam, priepuoliniam kosuliui labai svarbu nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Jei šis simptomas užsitęsia ilgiau nei 3 sav., liga gali būti gydoma antibiotikais, tačiau jie veiksmingiausi ankstyvame ligos etape - pirmą ar antrą savaitę, kol dar nėra stipraus, ištisinio kosulio priepuolių.
Tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, vaikams ir suaugusiems gali būti atliekamas kraujo tyrimas, padedantis nustatyti Bordetella pertussis bakteriją. Naujagimiai ir kūdikiai, kuriems įtariamas kokliušas, dažniausiai guldomi į ligoninę.
„Laiku nepradėjus gydyti kokliušo, liga gali komplikuotis ir sukelti plaučių ar ausų uždegimus, traukulius, kvėpavimo sustojimo epizodus, smegenų pažeidimą, o kūdikiai gali netgi mirti. Paskiepyti vaikai ir suaugusieji dažniausiai pasveiksta be jokių komplikacijų“, - teigia K. Girdvainytė.
Išvengti Kokliušo Komplikacijos Padeda Vakcinacija
Geriausias būdas užkirsti kelią sunkiai ligos formai bei galimoms komplikacijoms yra vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėn. amžiaus. Vėliau skiepai kartojami 4 bei 6 mėn. kūdikiams ir 1,5 m., 6-7 m. bei 15-16 m. vaikams. Taip pat nuo kokliušo nemokamai yra skiepijamos besilaukiančios moterys nuo 27 nėštumo sav., kad būtų apsaugoti jų kūdikiai.
„Paskiepyti kūdikius - labai svarbu. Tai ne tik sumažina riziką susirgti, bet ir leidžia išvengti rimtų komplikacijų bei ilgo stacionarinio gydymo. Verta pažymėti, kad vakcina nuo kokliušo paprastai apima ir skiepus nuo difterijos bei stabligės“, - pasakoja šeimos gydytoja.
Suaugę asmenys nuo kokliušo gali pasiskiepyti savarankiškai. Be to, svarbu prisiminti, jog norint išlaikyti stiprų imunitetą, naudinga kas 10 m. pasirūpinti revakcinacija.
Ankstyvas Naujagimių Sepsis
Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę.
Dažniausias Sepsio Sukėlėjas
Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS) - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ ar makštyje.
Apsauga Nuo Užsikrėtimo
Taip, žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį.
Ankstyvi Sepsio Simptomai
Kūno temperatūros kitimai- aukšta arba žema.
Ką Daryti Pastebėjus Požymius?
Taip, pastebėjus šiuos požymius kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją.
Tyrimai Naujagimiui
Taip, naujagimiui bus atlikti tyrimai.
Gydymas Naujagimiui
Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį.
Nuskausminantys Medikamentai
Taip, naujagimiai, kaip ir visi žmonės jaučia baimę, skausmą. Todėl tyrimų ėmimo, procedūrų atlikimo metu jūsų naujagimiui bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės, apie kurias jums papasakos jūsų naujagimį gydantis gydytojas ir slaugytoja.
Hemoraginė Liga
Toks yra hemoraginės ligos apibrėžimas, kurį perskaičius aiškėja, kad vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Kodėl? Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Vitamino K Šaltiniai
Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams, valgant žalias daržoves, pvz. špinatus, brokolius. Antrasis- vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.
Simptomai
Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos.
Kaip Išvengti?
Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų. Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje.
Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę.
Atlikus tyrimus, gydytojas Jus informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau ( iki 1,5 mėn. amţiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Motinos Pienas
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį. bent 3 mėn.
Pirmasis Žindymas
Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.
Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Gaivinimas
Prieš naujagimui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką, t.y.
- gimdymo komplikacijų (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga; vaisiaus dangalų infekcija; blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi; motinai skirta narkotinių medikamentų 4 val. Jiems dažna įgimta infekcija.
Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.
Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo.
Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai naujagimį gaivinti prireikia išvykus iš ligoninės (namuose, viešose vietose). Nepadėkite ragelio. Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Po 30 sek. Spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį (1 pav.), įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. Kas 45-60 sek.
Anemija
Ką Reiškia Anemija?
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.
Mažakraujystės Požymiai
sustojimai, atsiranda deguonies poreikis, nustoja augti svoris. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija.
- atidėtas virkštelės perspaudimas t.y.
Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn.
Apnėja
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos , kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto , motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja , mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu. Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% -10 % gimusiems 34-35 sav., 14 % - 32-33 sav., 50 % - 30-31 sav. , 85-100% - < 28 sav.
Kaip Atpažįstama Apnėja?
Kaip Gydoma Apnėja?
Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą . Apnėjos komplikacijos. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę . Naujagimiams , gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau .
Kada Naujagimis Išrašomas Į Namus?
Profilaktika
Galvos ir kaklo padėties kontrolė: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą, naujagimio be reikalo neliesti, t. y. Paguldykite nuogą naujagimį, paprastai tik su sauskelnėmis, ant savo nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie jūsų krūtinės ties širdimi. Užklokite antklode. Laikykite jį kniūbsčią vertikalioje padėtyje, tarsi vaikelis gulėtų kengūros sterblėje. Jokios priemonės visiškai nepašalina apnėjos.
Hipoksija
Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį.
Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo.
Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.