Virusinė infekcija vaikui: simptomai ir gydymas

Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Taip pat dažnai pasitaikanti infekcija tarp vaikų yra rotavirusas. Šiame straipsnyje pažvelgsime į enterovirusų, rotaviruso ir parvo viruso simptomus, gydymo galimybes ir svarbą atkreipti dėmesį į šias infekcijas, kad apsaugotume savo vaikus nuo galimų pavojų.

Rotavirusinė infekcija

Rotavirusas - labai užkrečiamas virusas, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 90 proc. kūdikių ir vaikų. Tokį pavadinimą jis gavo dėl savo apvalios, ratą primenančios formos. Jis sukelia pilvo skausmą, dažną gausų viduriavimą skystomis išmatomis, vėmimą bei karščiavimą (karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų). Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems.

Simptomai ir diagnozė

Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas, galintis trukti 5-7 dienas. Rotavirusas suaugusiems pasireiškia panašiais simptomais kaip ir vaikams. Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos. Rotavirusinė infekcija gali būti įtariama pagal jai būdingus simptomus ir atliekant fizinę apžiūrą bei remiantis epidemiologine anamneze. Diagnozei patvirtinti reikalingas rotaviruso antigeno nustatymas išmatose. Šį tyrimą atlikti galite ir „Antėja laboratorija“ klinikose.

Gydymas ir profilaktika

Nėra specifinio rotavirusų sukeltos infekcijos gydymo. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai tokiu atveju nėra efektyvūs ir neskiriami. Paprastai rotavirusinė infekcija savaime praeina per 3-7 dienas. Sergant labai svarbu stengtis išvengti dehidratacijos. Jei vaikas stipriai viduriuoja, gydytojas gali paskirti vartoti elektrolitų tirpalą. Jis padeda efektyviau atgauti prarastas mineralines medžiagas nei vanduo ar kiti skysčiai. Esant stipriai dehidratacijai ligoninėje pacientui gali būti lašinami skysčiai į veną (kai gėrimas apsunkintas). Geriausia apsauga - kuo ilgesnis kūdikių maitinimas krūtimi, vakcinacija ir tinkama higiena.

EMA (trump. European Medicines Agency) yra užregistruotos dvi vakcinos: „Rotarix“ ir „RotaTeq“. Skiepas nuo rotaviruso nėra leidžiamas į raumenis, o sugirdomas per burną. Priklausomai nuo pasirinktos vakcinos, vaikai yra skiepijami nuo 6 iki 24-32 savaičių amžiaus, 2/3 dozės. Rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcina - vakcinaciją pradėti ir baigti ta pačia vakcina. Rotaviruso skiepai yra veiksmingi, tačiau kaip ir daugelis kitų vakcinų nesuteikia 100 proc. apsaugos. Dažni nepageidaujami poveikiai yra viduriavimas, irzlumas, vėmimas ir subfebrilus karščiavimas.

Profilaktinės priemonės:

• Rankų plovimas. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Muilas leidžia pašalinti beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą.
• Sergančio vaiko nevedimas į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.
• Ligonio izoliavimas. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
• Tinkama higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu.

Enterovirusinė infekcija

Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.

Enteroviruso tipai

Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Pagrindiniai entero viruso tipai yra:

• Poliovirusai - sukelia poliomielitą (infekciją, kuri gali sukelti paralyžių).
• Koksakivirusai ir enterovirusas - vieni populiariausių viruso tipų, kurie gali sukelti įvairias ligas, įskaitant rankų, kojų ir burnos ligą, herpanginą, meningitą.
• Echovirusai - dažniausiai sukelia nespecifines virusines infekcijas, tačiau taip pat gali sukelti meningitą, encefalitą, širdies raumens infekcijas (miokarditą).
• Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis. Jie sukelia lengvas kvėpavimo takų infekcijas.

Šie virusai dažniausiai sukelia lengvas ligas bei tarpusavyje panašius simptomus, tačiau kai kuriems žmonėms, ypatingai vaikams, pagyvenusiems asmenims ir imunodeficitą turintiems pacientams, enterovirusai gali būti pavojingi ir sukelti rimtesnių komplikacijų.

Enterovirusinės infekcijos vaikams simptomai

Dažniausiai entero viruso infekcijos būna besimptomės arba apsiriboja tokiais simptomai kaip:

• Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 38,5-40°)
• Viduriavimas
• Vėmimas
• Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. hand-foot-mouth disease)
• Kvėpavimo takų sutrikimai (kosulys, sloga, sunkumas kvėpuoti)
• Galvos, gerklės skausmas

Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų.

Enteroviruso bėrimai - kaip atskirti, kad tai ši liga?

Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius:

• Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Tai ypač būdinga rankų, kojų ir burnos ligai.
• Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Pūslelės burnoje gali virsti skausmingomis opomis, kurios apsunkina valgymą ir gėrimą.
• Kartu su bėrimais dažnai pasireiškia karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, gerklės skausmas, apetito praradimas ir bendras silpnumas.
• Bėrimus gali lydėti ir kvėpavimo takų sutrikimai, tokie kaip kosulys ar sloga.
• Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.

Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.

Kaip užsikrečiama enterovirusu?

Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.

Kaip gydomas enterovirusas?

Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Tai reiškia, kad gydymas yra skirtas palengvinti simptomus ir pagerinti paciento savijautą, kol organizmas pats nesusidoroja su virusu.

Štai pagrindiniai gydymo principai:

• Ligoniui rekomenduojama daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, ypač jei yra karščiavimas ar viduriavimas.
• Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Tai ypač svarbu, siekiant užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, nes dėl ryklės skausmo vaikai gali atsisakyti gerti, valgyti.
• Jei pacientas skundžiasi gerklės skausmu ar skausmingomis pūslelėmis burnoje (pavyzdžiui, herpanginos atveju), papildomai gali būti naudojami vietinio poveikio vaistai, skirti ryklei, įskaitant specialius purškiklius, pastiles ar burnos gelius, kad sumažinti diskomfortą.
• Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
• Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.

Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti?

Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.

• Meningitas. Tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
• Miokarditas ir perikarditas. Širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
• Rankų, kojų ir burnos liga. Tai dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
• Encefalitas. Smegenų uždegimas, dažnai sukeliamas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
• Poliomielitas. Poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
• Pleurodynia (Bornholmo liga). Enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu. Nors liga paprastai praeina be ilgalaikių padarinių, stiprus skausmas krūtinėje gali sukelti kvėpavimo sunkumų ir pacientą labai išvarginti.
• Naujagimių enterovirusinė infekcija. Naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas. Naujagimiams enterovirusinė infekcija gali būti mirtina arba sukelti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.

Skiepai nuo enteroviruso

Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.

Parvo virusinė infekcija

Parvo virusas arba kitaip dar infekcinė eritema - tai liga, dažniausiai pasitaikanti vaikams, kuri pasižymi stipriu bėrimu ant veido. Šis virusas priklauso Parvoviridae virusų šeimai šeimai, o patogeninė rūšis žinoma kaip Erythovirus B19 - būtent ši parvo viruso rūšis labiausiai paplitusi pasaulyje ir yra patogeniška tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Parvovirusinė infekcija vaikams: simptomai ir ligos eiga

Parvovirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 15 m. ir nors ši liga nėra gydoma - persirgus ja vieną kartą įgyjamas imunitetas.

Kaip užsikrečiama?

Parvo virusas dažniausiai plinta per kvėpavimo takus: kosint, čiaudint arba kalbant, tad didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda esant šalia jau užsikrėtusio žmogaus. Užsikrėsti galima taip pat ir per užterštus daiktus, paviršius ar kraują. Svarbu paminėti, jog virusas plinta tik pirmoje viruso stadijoje, t.y. jei asmeniui pasireiškė tokie simptomai kaip: kosulys, silpnumas, pakilusi kūno temperatūra, čiaudulys - užsikrėtimo tikimybė yra didelė, tačiau jei šalia esančiam žmogui jau atsirado vienas pagrindinių simptomų - bėrimas - užsikrėsti beveik neįmanoma. Esant bėrimams ant veido galima lengvai tęsti kasdienius darbus, o vaikams eiti į mokyklą, nebijant simptomų paūmėjimo bei tikimybės užkrėsti kitus.

Ligos simptomai

Pagrindinis parvo virusinės infekcijos simptomas, pasireiškiantis dažniausiai tik vaikams - bėrimas, kuris prasideda ant veido, ausų, kaklo ir vėliau gali plisti į rankas, liemenį bei kojas. Pats bėrimas pradžioje atrodo kaip lengvas odos paraudimas, kuris su laiku intensyvėja ir iššaukia iškilimus ant odos. Šis simptomas laikosi 1-3 savaites ir turi savybę atsinaujinti, reaguojant į įvairius dirgiklius, pavyzdžiui, saulę, stresą, intensyvų sportą.

Nepaisant bėrimo, vaikai taip pat gali patirti tokius simptomus kaip:

• Karščiavimas
• Bendras nuovargis
• Galvos skausmas
• Sąnarių skausmas (retas atvejis)
• Varvanti nosis, čiaudulys, kosulys ar kiti kvėpavimo takų infekcijos simptomai

Šie simptomai dažniausiai pasirodo, prieš bėrimą.

Diagnostika

Diagnozuojant parvo virusą dažniausiai remiamasi klinikiniais simptomais ir jų charakteristika. Priklausomai nuo atvejo, gali būti paskirti ir laboratoriniai tyrimai, tokie kaip:

• Serologiniai tyrimai (parvo viruso IgM ir IgG nustatymas)
• Molekuliniai tyrimai (parvo viruso DNR nustatymas atliekant PGR)

Parvo viruso komplikacijos

Didžioji dalis vaikų atsigauna nuo parvovirusinės infekcijos be komplikacijų, nebent, ant veido bei kūno su laiku atsinaujina bėrimas, dėl išorinių dirgiklių (saulė, dulkės, stresas, intensyvus sportas). Tačiau, kai kuriais atvejais gali išsivystyti rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip: ūminė, lėtinė anemija (mažakraujystė) ar kiti kraujo sutrikimai. Svarbu paminėti, jog vaikams, sergantiems hematologinėmis (kraujo) ligomis, parvo virusas gali būti itin pavojingas, kadangi jų organizmas yra mažiau pajėgus kovoti su infekcijomis ir komplikacijos gali būti sunkesnės.

Kaip gydomas parvo virusas?

Parvo virusas įprastai yra savaime praeinanti liga, todėl daugumai žmonių nereikia specifinio gydymo. Tačiau tam tikrais atvejais, gali būti paskirtas simptominis gydymas, pvz.: karščiavimą, galvos, gerklės, sąnarių skausmą mažinančių vaistų vartojimas bei specialūs geliai/kremai bėrimui mažinti.

Retais atvejais parvo virusas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip: lėtinė, ūminė anemija, gali prireikti kraujo perpilimo, o žmonėms su silpna imunine sistema, kuri nesugeba kovoti su virusu bei infekcija pati gali būti paskirta imunoglobulinų (IgG) infuzija.

Kuo parvo virusas suaugusiems skiriasi nuo mažųjų?

Pagrindinis suaugusiųjų parvo viruso skirtumas nuo vaikų - simptomai. Suaugusiems parvo virusas dažnai sukelia sąnarių skausmus, tinimą ir artritą, ypatingai moterims. Labiausiai pažeidžiami plaštakų, riešų, kelių ir kulkšnų sąnariai. Vaikų atveju pagrindinis simptomas yra bėrimas, kas suaugusiems dažniausiai nepasitaiko arba atsiradęs bėrimas būna mažiau ryškus bei lengviau praeinantis. Parvo viruso simptomai suaugusiųjų atveju gali laikytis net kelis mėnesius ar metus. Vienintelis vaikų ir suaugusiųjų parvo viruso panašumas - į peršalimą panašūs simptomai pradinėje viruso stadijoje.

Kodėl parvo virusas nėščiosioms - toks pavojingas?

Parvo virusas nėščioms moterims yra ypatingai pavojingas, kadangi jis gali sukelti persileidimą ar vandenligę (vaisiaus vandenę). Tai yra dėl to, kad virusas gali tiesiogiai paveikti vaisiaus kraujo ląsteles, vadinamas eritrocitais, kurie yra būtini vaisiaus aprūpinimui deguonimi. Kai jų gamyba sutrinka išsivysto anemija, kuri gali sukelti vaisiaus širdies nepakankamumą. Dėl sumažėjusio deguonies tiekimo vaisiaus širdis turi dirbti daug intensyviau, kad kompensuotų deguonies trūkumą. Tai sukelia skysčių kaupimąsi vaisiaus audiniuose ir ertmėse - vandenės pagrindą.

Didžiausia tikimybė išsivystyti vandenei yra antrąjį nėštumo trimestrą. Specialių vaistų ar skiepo nuo parvo viruso dar nėra ir gydymas yra tik simptominis, dėl ko mažėja vaisiaus išsaugojimo tikimybė. Dažniausiai parvo virusu užsikrečiama nuo 1 iki 20 nėštumo savaitės, tad labai svarbu, kad nėščios moterys būtų labai atsargios ir, jei įmanoma, vengtų kontaktų su žmonėmis, kurie gali būti užsikrėtę parvo virusu, bei laikytųsi visų higienos taisyklių. Jei pajuntamas bent vienas peršalimo simptomas - vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus ir nesistengti gydytis savarankiškai, kadangi bet koks į peršalimą panašus simptomas gali pranešti apie užsikrėtimą parvo virusu, o laiku nustačius parvovirusinę infekciją galima išvengti tolimesnių komplikacijų, o svarbiausia vaisiaus praradimo.

Ligos prevencija

Vakcinos nuo parvo viruso nėra, tad geriausias būdas nuo jo apsisaugoti - atsakingai laikytis prevencinių priemonių:

• Dažniau plauti rankas su muilu.
• Vėdinti patalpas.
• Vengti kontakto su žmogumi užsikrėtusiu parvo virusu.
• Laikytis bendrų higienos taisyklių, ypatingai viešose vietose.
• Naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis ir dezinfekuoti paviršius namuose, ypatingai po svečių apsilankymo.
• Stiprinti imunitetą sveika mityba ir fiziniu aktyvumu.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Kaip Atpažinti ir Greitai Išgydyti Virusinę Žarnyno Infekciją Vaikui – Efektyvūs Patarimai!
• Žarnyno infekcijos kūdikiams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
• Norovirusinė infekcija nėštumo metu: kaip atpažinti, gydyti ir išvengti pavojų
• Gimdymo kursai: Kada Pradėti ir Kodėl Jie Yra Gyvybiškai Svarbūs Kiekvienai Naujai Mamai!
• Atraskite Geriausias Ilgalaikės Socialinės Globos Įstaigas Lietuvoje – Viskas, Ką Turite Žinoti!