Šiame straipsnyje pateikiama literatūros apžvalga apie vieną dažniausių vaikų amžiaus susirgimų - ūminį gastroenteritą (ŪGE). Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos duomenimis, ŪGE gali būti infekcinės ir rečiau neinfekcinės kilmės (maisto alergija, uždegiminės žarnų ligos, kt.). Šio susirgimo diagnostika remiasi klinikiniais simptomais ir svarbiausiai dehidracijos įvertinimu.
Ūminis gastroenteritas (ŪGE) - sindromas, kuriam būdingas viduriavimas [išmatų konsistencijos sumažėjimas (jos tampa skystos ar vandeningos) ir/ar padažnėjęs tuštinimasis (3 ar daugiau kartų per 24 val.)] su ar be karščiavimo ir vėmimo. Viduriavimo diagnostikai išmatų konsistencijos pasikeitimas palyginus su buvusia prieš ligą yra svarbesnis nei tuštinimosi dažnis.
Europoje vaikai iki 3 m. amžiaus ŪGE serga 0,5-2 kartus per metus ir dažniausiai virusinės kilmės. Ilgą laiką rotavirusinė infekcija buvo dažniausia ŪGE hospitalizavimo priežastis, tačiau pradėjus skiepyti kūdikius nuo šio susirgimo, sergančiųjų ryškiai sumažėjo, o tuo pačiu ir patenkančių į ligoninę. Šiuo metu Lietuvoje dažniausias ŪGE sukėlėjas - norovirusas.
Simptomai ir eiga
ŪGE simptomų kompleksas (viduriavimas, vėmimas, karščiavimas) įvairuoja priklausomai nuo sukėlėjo ir ligonio amžiaus. Sunkiausia virusinė žarnyno infekcija - rotovirusinė. Mažiems vaikams, sergant rotavirusine infekcija, dažniausiai nustatomi trys simptomai: viduriavimas, vėmimas, karščiavimas - 56%.
Rečiau būna du simptomai: viduriavimas ir vėmimas 38%, viduriavimas ir karščiavimas 19%; vėmimas ir karščiavimas 13%. Rečiausiai nustatomas vienas simptomas: viduriavimas 3%, vėmimas 11%; karščiavimas 6%. Rotavirusas randamas ir esant besimptominei ligos formai - 9% (4).
Norovirusinei infekcijai būdingas vėmimas. Liga pasireiškia vėmimu 94%, viduriavimu 81%, karščiavimu 66%. Gastroenteritas su karščiavimu nustatomas 47%, gastroenteritas be karščiavimo 30%, o 19% atvejų nebuvo viduriavimo (5).
Kliniškai neįmanoma atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės. ŪGE dažniausiai nereikalauja specifinių diagnostinių tyrimų. Tikslią etiologiją galima nustatyti tik atlikus išmatų diagnostinius tyrimus - virusologinius, bakteriologinius bei parazitų nustatymą.
Dehidratacijos įvertinimas ir klasifikacija
Klasifikavimas į pogrupius: be ar su minimalia dehidracija, lengva ar vidutine dehidracija ir sunkia dehidracija yra svarbiausia skiriant tinkamą gydymą (1). Tėvų įvertinimas dehidracijos simptomų yra nespecifiškas ir kliniškai nereikšmingas. Tačiau tėvų informacija apie sumažėjusią diurezę nurodo galimą dehidraciją.
Prailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas: >2sek. - vidutinė dehidracija, >4 sek. - sunki dehidracija. Nenormalus odos turgoras: raukšlė išsilygina per >2sek. - vidutinė dehidracija, >4sek.
Dauguma klinikinių tyrimų dehidracijos nustatymui yra netikslūs, dažniausiai rodantys tik silpną ar vidutinį sutarimą tarp tyrėjų (1). Dehidracijos įvertinimui sukurtos keletas skalių. Dažniausiai naudojama klinikinės dehidracijos skalė (KDS). Jos naudojimas paremtas moksliniais įrodymais, ją lengvą naudoti (1). Ši skalė geriausiai tinka 0-3 m. amžiaus vaikams.
Dehidracijos įvertinimas atliekamas kiekvienam ligoniui, tuo tarpu ŪGE ligos sunkumo nustatymas atliekamas rečiau. Jis dažniausiai naudojamas klinikiniuose tyrimuose, norint palyginti gydymo ar profilaktikos (skiepų) efektyvumą.
Gydymas
Pagrindinis ŪGE gydymo metodas - geriamoji rehidracinė terapija sumažinto osmoliariškumo tirpalais. Dažniausiai užtenka vien tik šio gydymo. ŪGE be dehidracijos - skiriamas ambulatorinis gydymas.
- Esant lengvo laipsnio dehidracijai, skiriamas ambulatorinis gydymas geriamuoju rehidraciniu tirpalu (GRT).
- Esant vidutinio laipsnio dehidracijai, skiriamas ambulatorinis gydymas geriamuoju rehidraciniu tirpalu, jei užtikrinama priežiūra ir lengvai pasiekiamas stacionaras. Jei nėra galimybių gydyti namuose, skiriamas stacionarinis gydymas, geriamuoju rehidraciniu tirpalu, netoleruojant - nazogastriniu zondu, negerėjant lašinė skysčių infuzija.
- Esant sunkaus laipsnio dehidracijai, skiriamas stacionarinis gydymas ligoninėje, kurioje yra specializuotas vaikų infekcinių ligų skyrius ir intensyviosios terapijos skyrius.
Vaikų ŪGE gydymui naudojamas sumažinto osmoliariškumo (50/60 mmol/l Na, o Na:gliukozė=1:1) GRT. Sumažinto osmoliariškumo tirpalai lyginant su ”senaisiais”, t.y. didelio osmoliariškumo GRT, efektyviau mažina viduriavimą, vėmimą ir intraveninių skysčių poreikį (1).
Vanduo iš žarnyno į vidinę terpę patenka pasyviai pagal Na gradientą - kur jo daugiau ten ir keliauja vanduo. Infekcinio viduriavimo metu sutrinka trys Na patekimo keliai į organizmą, tačiau vienas kelias išlieka nepakitęs, kuomet Na patenka į vidinę terpę susijungęs su gliukoze ar amino rūgštimis. Todėl GRT tirpaluose visada yra įdėta Na ir gliukozės.
Viduriavimas be dehidracijos: skiriama GRT netektų (vėmimas, viduriavimas, karščiavimas) skysčių papildymui. Jei viduriuojama labai negausiai - galima skirti įprastą maitinimą ir papildomai skysčių (neskiriant GRT).
- Lengva dehidracija (3-5% netekto kūno svorio): 50 ml/kg/per 4 val.
- Vidutinė dehidracija (6-9%): 100 ml/kg/per 4 val.
- Sunkios dehidracijos metu skiriama lašinė skysčių infuzija.
Rehidracijos metu netektų skysčių kompensavimui papildomai sugirdoma per 1 val.:
- kiekvienam t° laipsniui virš 37ºC - 10ml/kg
- po kiekvieno pasituštinimo - 10ml/kg, (1g išmatų~1ml GRT)
- po vėmimo 2-5ml/kg
Kas valandą įvertiname patologinius skysčių nuostolius. Aukščiau nurodyti GRT kiekiai gali būti viršyti, jei vaikas išgėrus paskirtą kiekį dar nori. GRT galima skirti tiek, kiek vaikas nori.
ESPGHAN/ESPID (Europos vaikų infekcinių ligų draugija) rekomenduoja kartu su GRT skirti diosmektitą, racekadotrilį ar probiotikus su moksliškai įrodytų efektyvumu (L.rhamnosus GG, S.boulardii). Diosmektitas yra natūralus molis - Al-Mg silikatas, su plokšteline, nepluoštine kristaline struktūra, todėl stiprios adsorbcinės sąvybės.
Vartojant preparatus ar GRT labai svarbu, kad ligonis juos išgertų. Mažiems vaikams dažnai tai būna didelė problema. Jau rinkoje galima rasti dvigubo poveikio preparatų, pvz. GRT ir diosmektitas vienoje dozėje. Apie 40% mažų vaikų yra problema išgerti vaistą (12). Medikamentų skonis dažniausiai lemia ar pavyks sugirdyti vaistą.
Ką daryti, jei vaikas vemia ir viduriuoja
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį
| Svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml/kg) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml kiekvienam kg virš 10 |
| Virš 20 | 1500 ml + 20 ml kiekvienam kg virš 20 |
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
- Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Mitybos rekomendacijos
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Medikamentai
Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos.
Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
Poilsis ir ramybė
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina kreiptis į gydytoją, jei vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio. Taip pat, jei vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Virusinių žarnyno infekcijų ypatumai
Virusinės ir kitos patikslintos žarnyno infekcijos dažniausiai paveikia virškinimo sistemą, ypač plonąją ir storąją žarną. Žarnynas yra sudarytas iš kelių dalių, įskaitant skrandį, plonąją žarną, storąją žarną ir tiesiąją žarną. Šios infekcijos gali sukelti uždegimą, gleivinės pažeidimus, sutrikdyti maisto medžiagų įsisavinimą ir sukelti dehidrataciją.
Pagrindinės virusinių ir kitų žarnyno infekcijų priežastys apima įvairius patogenus, tokius kaip norovirusai, rotavirusai, salmonelės ir E. coli. Šie mikroorganizmai dažnai plinta per užterštą maistą ir vandenį, nesilaikant higienos normų. Taip pat gali pasireikšti infekcijos dėl kontakto su užkrėstais asmenimis.
Pagrindiniai simptomai apima viduriavimą, vėmimą, pilvo skausmus, karščiavimą ir bendrą silpnumą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir paciento sveikatos būklės.
Virusinių ir kitų žarnyno infekcijų diagnostika dažnai apima klinikinius tyrimus, kurie gali apimti paciento istorijos analizę ir fizinį tyrimą. Papildomi laboratoriniai tyrimai, tokie kaip išmatų analizė, gali padėti nustatyti konkretų patogeną.
Virusinių ir kitų žarnyno infekcijų gydymas dažnai apima simptominį gydymą, pvz., skysčių ir elektrolitų papildymą, kad būtų išvengta dehidratacijos. Vaistai, tokie kaip antidiariniai preparatai, gali būti skiriami lengvoms infekcijoms, tačiau jų vartojimas sunkių infekcijų atveju gali būti rizikingas. Svarbu laikytis tinkamos mitybos ir poilsio, kad organizmas galėtų atsigauti.
Prevencija
Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu.
Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo. Norint išvengti sunkių infekcijos formų, šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn.
Panašus:
- Virusinė infekcija vaikui: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Žarnyno virusas vaikui: simptomai ir gydymas
- Slaptas kraujavimas iš žarnyno kūdikiams: kaip atpažinti, gydyti ir apsaugoti mažylį!
- Vaiko kraitelis į ligoninę: būtiniausi daiktai kūdikiui ir mamai
- Top Baldų Pasirinkimo Patarimai Mažiems Vaikams: Saugumas ir Funkcionalumas Jūsų Namams