Bakterinės žarnyno infekcijos simptomai vaikams

Viena iš vasaros sezono ligų - ūmios žarnyno infekcijos. Žiemos periodas ypatingas tuo, kad padaugėja ne tik virusinių ligų, kurios sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų pažeidimus, bet ir virusines žarnyno infekcijas. Pastarosioms infekcijoms būdingas ir sezoniškumas. Ūmus infekcinis viduriavimas - dažnas vaikų iki penkerių metų negalavimas. Ypač jis pavojingas mažesniems kaip dvejų metų vaikams, nes mažylis netenka daug skysčių ir mikroelementų. Taip yra todėl, kad vasarą valgome daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kuriuos ne visada kruopščiai nuplauname. Šilčiausiuoju metų laikotarpiu greičiau genda mėsos, žuvies ir pieno produktai, o pirminių netinkamo produkto požymių galime nepastebėti. Galime užsikrėsti numalšinę troškulį šaltinio vandeniu, infekciją atneša musės.

Ūminių žarnyno infekcijų požymiai: vangumas, apetito stoka, pakilusi kūno temperatūra, viduriuojama bei vemiama. Užsikrėtus bakterine infekcija, išryškėja stiprūs apsinuodijimo požymiai: krečia šaltis, dažni pilvo skausmo priepuoliai ir besikartojantis vėmimas. Esant virusiniam viduriavimui apsinuodijimo požymiai silpni. Ligonis karščiuoja, skauda raumenis ir galvą, pusei sergančiųjų prisideda ir peršalimo požymiai.

Dažniausi žarnyno infekcijos sukėlėjai

• Rotavirusas: Dažniausiai žarnyno infekciją sukeliantis virusas vaikams.
• Norovirusas: Greitai perduodamas virusas, dažnai sukeliantis epidemijas, ypač viešosiose vietose, tokiose kaip ligoninės, kruizai ir mokyklos.
• Adenovirusai: Kai kurie adenovirusų štamai gali sukelti žarnyno infekciją, dažniausiai pasireiškiančią vaikams.

Simptomai

Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas.

Perdavimo būdai

Žarnyno infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą ar vandenį, taip pat tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Dehidratacija

Viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens ir elektrolitų balansą atstatančius preparatus.

Kada būtina kreiptis pas gydytoją

Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Ūminis gastroenteritas (ŪGE)

Ūminis gastroenteritas (ŪGE) - sindromas, kuriam būdingas viduriavimas [išmatų konsistencijos sumažėjimas (jos tampa skystos ar vandeningos) ir/ar padažnėjęs tuštinimasis (3 ar daugiau kartų per 24 val.)] su ar be karščiavimo ir vėmimo. Viduriavimo diagnostikai išmatų konsistencijos pasikeitimas palyginus su buvusia prieš ligą yra svarbesnis nei tuštinimosi dažnis. ŪGE sukėlėjas nustatomas 45-75% ligonių. Europoje vaikai iki 3m. amžiaus ŪGE serga 0,5-2 kartus per metus ir dažniausiai virusinės kilmės. Ilgą laiką rotavirusinė infekcija buvo dažniausia ŪGE hospitalizavimo priežastis, tačiau pradėjus skiepyti kūdikius nuo šio susirgimo ryškiai sumažėjo sergančiųjų, o tuo pačiu patenkančių į ligoninę. Šiuo metu Lietuvoje dažniausias ŪGE sukėlėjas - norovirusas. ŪGE simptomų kompleksas (viduriavimas, vėmimas, karščiavimas) įvairuoja priklausomai nuo sukėlėjo ir ligonio amžiaus. Sunkiausia virusinė žarnyno infekcija - rotovirusinė.

Mažiems vaikams, sergant rotavirusine infekcija dažniausiai nustatomi trys simptomai: viduriavimas, vėmimas, karščiavimas - 56%. Rečiau būna du simptomai: viduriavimas ir vėmimas 38%, viduriavimas ir karščiavimas 19%; vėmimas ir karščiavimas 13%. Rečiausiai nustatomas vienas simptomas: viduriavimas 3%, vėmimas 11%; karščiavimas 6%. Rotavirusas randamas ir esant besimptominei ligos formai - 9% (4). Norovirusinei infekcijai būdingas vėmimas. Liga pasireiškia vėmimu 94%, viduriavimu 81%, karščiavimu 66%. Gastroenteritas su karščiavimu nustatomas 47%, gastroenteritas be karščiavimo 30%, o 19% atvejų nebuvo viduriavimo (5). Kliniškai neįmanoma atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės. ŪGE dažniausiai nereikalauja specifinių diagnostinių tyrimų. Tikslią etiologiją galima nustatyti tik atlikus išmatų diagnostinius tyrimus - virusologinius, bakteriologinius bei parazitų nustatymą.

Dehidratacijos įvertinimas

Klasifikavimas į pogrupius: be ar su minimalia dehidracija, lengva ar vidutine dehidracija ir sunkia dehidracija yra svarbiausia skiriant tinkamą gydymą (1). Tėvų įvertinimas dehidracijos simptomų yra nespecifiškas ir kliniškai nereikšmingas. Tačiau tėvų informacija apie sumažėjusią diurezę nurodo galimą dehidraciją. Prailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas: >2sek. - vidutinė dehidracija, >4 sek. - sunki dehidracija. Nenormalus odos turgoras: raukšlė išsilygina per >2sek. - vidutinė dehidracija, >4sek. Dauguma klinikinių tyrimų dehidracijos nustatymui yra netikslūs, dažniausiai rodantys tik silpną ar vidutinį sutarimą tarp tyrėjų (1). Dehidracijos įvertinimui sukurtos keletas skalių. Dažniausiai naudojama klinikinės dehidracijos skalė (KDS) (1 lentelė). Jos naudojimas paremtas moksliniais įrodymais, ją lengvą naudoti (1). Ši skalė geriausiai tinka 0-3m. amžiaus vaikams.

Klinikinės dehidracijos skalė (KDS)

Dehidracijos įvertinimas atliekamas kiekvienam ligoniui, tuo tarpu ŪGE ligos sunkumo nustatymas atliekamas rečiau. Jis dažniausiai naudojamas klinikiniuose tyrimuose, norint palyginti gydymo ar profilaktikos (skiepų) efektyvumą.

ŪGE gydymas

Pagrindinis ŪGE gydymo metodas - geriamoji rehidracinė terapija sumažinto osmoliariškumo tirpalais. Dažniausiai užtenka vien tik šio gydymo. ŪGE be dehidracijos - skiriamas ambulatorinis gydymas. Esant lengvo laipsnio dehidracijai, skiriamas ambulatorinis gydymas geriamuoju rehidraciniu tirpalu (GRT). Esant vidutinio laipsnio dehidracijai, skiriamas ambulatorinis gydymas geriamuoju rehidraciniu tirpalu, jei užtikrinama priežiūra ir lengvai pasiekiamas stacionaras. Jei nėra galimybių gydyti namuose, skiriamas stacionarinis gydymas, geriamuoju rehidraciniu tirpalu, netoleruojant - nazogastriniu zondu, negerėjant lašinė skysčių infuzija. Esant sunkaus laipsnio dehidracijai, skiriamas stacionarinis gydymas ligoninėje, kurioje yra specializuotas vaikų infekcinių ligų skyrius ir intesyviosios terapijos skyrius.

Vaikų ŪGE gydymui naudojamas sumžinto osmoliariškumo (50/60 mmol/l Na, o Na:gliukozė=1:1) GRT. Sumažinto osmoliariškumo tirpalai lyginant su ”senaisiais”, t.y. didelio osmoliariškumo GRT, efektyviau mažina viduriavimą, vėmimą ir intraveninių skysčių poreikį (1). Vanduo iš žarnyno į vidinę terpę patenka pasyviai pagal Na gradientą - kur jo daugiau ten ir keliauja vanduo. Infekcinio viduriavimo metu sutrinka trys Na patekimo keliai į organizmą, tačiau vienas kelias išlieka nepakitęs, kuomet Na patenka į vidinę terpę susijungęs su gliukoze ar amino rūgštimis. Todėl GRT tirpaluose visada yra įdėta Na ir gliukozės. Tačiau labai svarbu parinkti tinkamą šių medžiagų santykį, nes jei bus per daug Na, tai dalis jo nepateks iš žarnos spindžio į vidinę terpę ir tuo pačiu pablogins vandens patekimą į organizmą. Reikia tokio Na ir gliukozės santykio, kad visas Na susijungtų su gliukoze ir šis kompleksas praeitų pro žarnos sienelę, tuomet vanduo efektyviausiai bus pasisavinamas.

• Viduriavimas be dehidracijos: Skiriama GRT netektų (vėmimas, viduriavimas, karščiavimas) skysčių papildymui. Jei viduriuojama labai negausiai - galima skirti įprastą maitinimą ir papildomai skysčių (neskiriant GRT).
• Lengva dehidracija (3-5% netekto kūno svorio): 50 ml/kg/per 4 val.
• Vidutinė dehidracija (6-9%): 100 ml/kg/per 4 val.
• Sunkios dehidracijos metu skiriama lašinė skysčių infuzija.

Rehidracijos metu netektų skysčių kompensavimui papildomai sugirdoma per 1 val.:

• kiekvienam t° laipsniui virš 37ºC - 10ml/kg,
• po kiekvieno pasituštinimo - 10ml/kg, (1g išmatų~1ml GRT)
• po vėmimo 2-5ml/kg.

Kas valandą įvertiname patologinius skysčių nuostolius. Aukščiau nurodyti GRT kiekiai gali būti viršyti, jei vaikas išgėrus paskirtą kiekį dar nori. GRT galima skirti tiek, kiek vaikas nori. ESPGHAN/ESPID (Europos vaikų infekcinių ligų draugija) rekomenduoja kartu su GRT skirti diosmektitą, racekadotrilį ar probiotikus su moksliškai įrodytų efektyvumu (L.rhamnosus GG, S.boulardii). Diosmektitas yra natūralus molis - Al-Mg silikatas, su plokšteline, nepluoštine kristaline struktūra, todėl stiprios adsorbcinės sąvybės. Sumažina uždegimą - sumažėja IL8. Prisjungdamas prie gleivių pagerina jų reologines sąvybes, todėl infekcijos sukėlėjai ar toksinai sunkiau pasiekia epitelio ląsteles. Be to, diosmektitas slopina mukolizę, o gleivės labai svarbios apsaugant nuo patogenų patekimo į vidinę terpę.

Adsorbuoja toksinus [aflotoksinus, C.difficile A, B, B.fragilis, E. coli (ETEC), V. cholera, kt.], bakterijas, virusus ir kt. sumažėjo išmatų kiekis per pirmas 72 val., daugiau išgijusių 3 parą (RR 2.10) viduriavimo trukmė 24.4 val. Vartojant preparatus ar GRT labai svarbu, kad ligonis juos išgertų. Mažiems vaikams dažnai tai būna didelė problema. Jau rinkoje galima rasti dvigubo poveikio preparatų, pvz. GRT ir diosmektitas vienoje dozėje. Apie 40% mažų vaikų yra problema išgerti vaistą (12). Medikamentų skonis dažniausiai lemia ar pavyks sugirdyti vaistą.

Praktiniai patarimai tėvams

Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami pvz. 1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.

Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą) . 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml). Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Mitybos rekomendacijos

Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.

Medikamentai

Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.

Gerosios žarnyno bakterijos

Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Kada kreiptis į gydytoją?

Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:

• Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
• Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Svarbu

Dažnai tėvai galvoja, kad pagrindinis ir geriausias žarnyno infekcijos gydymas yra lašinė skysčių infuzija. Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.

Kitos bakterinės žarnyno infekcijos

Kitos bakterinės žarnyno infekcijos dažniausiai paveikia virškinamąjį traktą, ypač storąją ir plonąją žarną. Žarnynas yra svarbi organų sistema, atsakinga už maisto virškinimą, maistinių medžiagų absorbciją ir atliekų pašalinimą. Kitos bakterinės žarnyno infekcijos apima įvairias bakterijų sukeliamas ligas, tokias kaip salmoneliozė, kampilobakteriozė ir šigeliozė. Šios infekcijos gali sukelti ūminį viduriavimą, pilvo skausmus ir karščiavimą. Kitos bakterinės žarnyno infekcijos dažniausiai sukelia patogeninės bakterijos, kurios gali patekti į organizmą per užterštą maistą ar vandenį. Pagrindinės priežastys apima netinkamą maisto ruošimą, higienos trūkumą ir kontaktą su sergančiais asmenimis.

Kitos bakterinės žarnyno infekcijos simptomai

Pagrindiniai simptomai gali apimti viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą ir karščiavimą. Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti išmatų tyrimus, kad nustatytų bakterijų buvimą, taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti dehidratacijos laipsnį ir bendrą organizmo būklę. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Lengvų atvejų atveju pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Sunkesniais atvejais gali prireikti antibiotikų, tačiau jų vartojimas turėtų būti atsargus, kad būtų išvengta atsparumo bakterijoms. Be to, probiotikai gali būti naudingi atstatant žarnyno florą.

Profilaktika

• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
• sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas.
• ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.

Nepamirškite, kad ūmių žarnyno infekcijų daug paprasčiau išvengti negu jas gydyti. Profilaktikos patarimai išties labai paprasti ir akivaizdūs, bet jų ne visada paisoma. Elementari taisyklė - prieš valgį reikia kruopščiai prausti rankas. Žalią mėsą ir žuvį šaldytuve laikykite atskirai nuo pagamintų patiekalų. Kruopščiai nuplaukite daržoves, vaisius ir žalumynus. Nepastebimus nešvarumus iš žalumynų lengviausia pašalinti 5 - 7 minutes pamirkius silpnai pasūdytame vandenyje. Mėsos ir pieno produktus vasarą geriausia rinktis gamintojo pakuotėse. Būtinai įsitikinkite, ar nesibaigė jų galiojimo laikas.

1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį

Svoris (kg)	Skysčių poreikis (ml)
Iki 10	100 ml/kg
10-20	1000 ml + 50 ml/kg kiekvienam kg virš 10 kg
>20	1500 ml + 20 ml/kg kiekvienam kg virš 20 kg

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Bakterinė infekcija vaikui: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
• Kaip Atpažinti Bakterinę Infekciją Kūdikiui: Pagrindiniai Simptomai, Priežastys ir Efektyvūs Gydymo Būdai
• Žarnyno virusas vaikui: simptomai ir gydymas
• Ieva Jackevičiūtė: Įdomiausi faktai apie jos biografiją, kūrybą ir asmeninį gyvenimą
• Vytautas Civinskis: Nežinoma Biografija ir Įkvepiantis Palikimas