Žinoma aktorė Aurelija Tamulytė jau pradeda atsigauti po pastaruoju metu ją užgriuvusių skaudžių išgyvenimų. Teatro dienos išvakarėse aktorė sutiko pasidalinti viltingais lūkesčiais ir prisipažino, kodėl taip laukia greitu metu įvyksiančio susitikimo su jos gimtojo miesto Kauno publika.
Karjeros Pradžia ir Darbas Teatre
Teatre įspūdingus vaidmenis kurianti Aurelija Tamulytė pasakoja, kad scenoje tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, todėl labai svarbus yra pasitikėjimas tiek savimi, tiek partneriais, tiek atributais ar priemonėmis, kuriomis naudojamasi.
Aurelija Tamulytė sako, kad jai „T.LeClerc“ pudra - tarsi saugantis talismanas. „Pamenu, Kauno dramos teatro spektaklyje „Karčios Petros fon Kant ašaros“ vaidindama ponią „Pucci“, modelių namų savininkę, susidėdavau visas pudras, kremų, kvepalų buteliukus, pudruodavausi ilgu šepetėliu ir jausdavausi tokia ypatinga, išskirtinė, nes žinojau, kad niekas Lietuvoje tokios pudros neturi. Man ji padėdavo pajausti personažo gyvenimą ir statusą. Mano personažas buvo labai dramatiškas - blaškėsi tarp juoko ir ašarų, todėl paėmus į rankas pudros šepetėlį braukdavau sau per akis, sakydama, kad ašaras nušluostys tik paryžietiška pudra“, - su šypsena ir nostalgija vaidmenis Kauno dramos teatre prisiminė aktorė.
Aurelija parodo didžiulį šūsnį žurnalų - įspūdinga blondinė itin dažnai buvo kviečiama pasidalinti savo grožio ir jaunystės paslaptimis, o ir žvaigždžių vakarėliuose savo žavesiu nenusileisdavo turtingiausioms ir garsiausioms šalies damoms. Ir jei kas tuomet būtų žinojęs, kad teatro legenda rengiasi padėvėtų drabužių parduotuvėse, ir už penkis eurus pasipuošusi sugeba išdidžiai ant raudonojo kilimo pozuoti fotografams. Ant Aurelijos komodos sustatyti svarbiausi teatro apdovanojimai, kurie klausant Aurelijos pasakojimo apie tai, kad ji pastaruoju metu nebeturėjo už ką nusipirkti maisto, atrodo kiek ironiškai.
Pirmieji pandemijos metai buvo nelengvi daugumai menininkų, nes užsidarė šalies teatrai, o daugiau kaip 40 vaidmenų juose sukūrusiai Auksinio scenos kryžiaus laimėtojai A.Tamulytei šis laikas buvo kone nepakeliamas. Aktorė prisipažino, kad buvo laikas, kai puolė į didelę depresiją.
Kauno Dramos Teatras: Istorija ir Aurelijos Indėlis
1920 12 19 įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugija kaip Dramos vaidyklą. 1922 suvalstybinta ir pavadinta Valstybiniu dramos teatru (dar vadinta Valstybės teatro drama, Valstybės drama). 1925 sujungtas su Valstybės opera ir baleto trupe į Valstybės teatrą. 1940-41 vadintas Valstybiniu dramos, operos ir baleto teatru, 1941-44 Kauno didžiuoju teatru, 1944-49, 1959-90 ir 2004-12 vadinamas Kauno valstybiniu dramos teatru. 1949 prijungtas Kauno muzikinės komedijos teatras ir pavadintas Kauno valstybiniu dramos ir muzikos teatru (vėliau - Kauno valstybinis muzikinis dramos teatras). 1959 dramos trupė sujungta su Kauno jaunojo žiūrovo teatro trupe. Pirmasis spektaklis - H. Sudermanno Joninės (1920 12 19, režisierius J. Vaičkus) - suvaidintas tik kartą Miesto teatro rūmuose (dabar Kauno muzikinis teatras). Vaidino P. Kubertavičius (Vogelreiteris), T. Vaičiūnienė (Kristina), Polė Tendžiulytė (Trūda), J. Stanulis (Georgas fon Hartvigas), O. Kurmytė (Marikė), A. Vainiūnaitė (Valkata), M. Kiršinas (Gafkė). Teatro trupės branduolį sudarė 1918 Sankt Peterburge J. Vaičkaus įkurtos privačios dramos studijos auklėtiniai V. Dineika, P. Kubertavičius, O. Kurmytė, J. Stanulis, vėliau pradėjo vaidinti aktoriai A. V. Kupstas, J. Laucius, S. Pilka, O. Rymaitė, J. Siparis, I. Tvirbutas, T. Vaičiūnienė, A. Vainiūnaitė, N. Vosyliūtė, E. Žalinkevičaitė.
Asmeninis Gyvenimas ir Iššūkiai
Žinoma aktorė Aurelija Tamulytė (50 m.) ir fotografas Raimundas Švilpa (54 m.) bendro židinio nebekursto - pora triukšmingai ir skausmingai pasuko skirtingais keliais, rašoma žurnale „Stilius“. Aurelijai skaudžiausia, kad iki šiol negali įeiti į namus, kuriuose gyventa daugiau nei 10 metų, susirinkti savo daiktų, negali net paglostyti mylimo šuns Šanso.
Po bendro gyvenimo, pasibaigusio skyrybomis, jai pagaliau atsivėrė akys: „Aš jo tarnaitė buvau.“- Aurelija, daugybė tokių tarnaičių gyvena Lietuvoje. Kenčia vyrų fizinį ir psichologinį smurtą ir nieko negali padaryti.- Mūsų moterys gyvena išsigandusios. Viskas yra vyrų pusėje, jie čia - karaliai. Lietuvoje labai giliai įsišaknijęs patriarchatas ir iš to niekaip negalima išbristi. Moteris - antrarūšis žmogus, vyras bet kada ją gali išmesti iš namų. O kas tada apgins moterį?
„Pastarieji dveji metai buvo didžiausias mano gyvenimo košmaras“, - neslepia A.Tamulytė. Daugelis spektaklių, kuriuose ji vaidino, paseno ir buvo išbraukti iš repertuaro. Daugelio gyvenant tokioje įtampoje nebuvo jėgų vaidinti. Kai kurių pasiūlymų iš teatrų pati atsisakė. Neslepia - ir kolegių intrigų buvo labai daug.
Tačiau nežemiško grožio, iš pažiūros trapi Aurelija nepraranda vilties: „Tikrai grįšiu į teatrą.“
- Jūsų su vyru skyrybų maratonas tęsiasi jau daugiau kaip pusantrų metų. Kaip tai ištveriate?- Labai sunkiai. Perskaičiusi teismo nuosprendį patyriau lengvą šoką. Tikrai nesitikėjau, kad gyvas žodis, liudininkai nieko nereikš, kad šiais laikais teismuose lemia tiktai popierius ir surinkti pirkinių čekiai. Jausmai, meilė nieko nereiškia.
Ir man žiauru, kad nelieka ryšių tarp žmonių, lieka tik tai, kas parašyta. O parašyti gali nulenkęs galvą, paslėpęs sąžinę. Tiesiog formaliai gali parašyti žmogui viso gyvenimo nuosprendį ir nulemti jo likimą pagal buhalterinius duomenis, o tai labai žiauru.
Teisme negalėjau įrodyti, kad ne tik jis, bet ir aš - abu įrengėme Vilniaus ir Palangos butus bei fotostudijas, kiek savo lėšų ir sveikatos įdėjau į tuos butus, kad padėjau jam dirbti fotostudijose. Aš nerinkau čekių. Nerinkau popierių.
- Bet sutuoktinis viešai apsiskelbė, kad jums padovanojo butą.- Baisiausias melas, kad jis man butą padovanojo. Tą butą, paėmusi paskolą iš banko, nusipirkau iš R.Švilpos dar pusmetis iki mūsų vestuvių, jis įformintas mano vardu. Mudu susituokėme 2008 metų pavasarį. Už jį moku bankui paskolą nuo pat pirmos dienos. Dar liko mokėti 10 metų.
Man skausmingiausia, kad išmetė iš namų prie jūros. Ten, kur aš viską sukūriau, įrengiau, gyvenau, teismas man nepaskyrė iš to didelio buto nė mažiausio kambarėlio. Ten buvo pagrindiniai mano širdies namučiai.
Vieną rytą jis atvažiavo į Palangą ir pasakė - dink, čia jau ne tavo namai, tuoj čia viskas bus išnuomota. Mane ištiko šokas. Kilo beveik muštynės, aš kovojau už save. Net iškviesti pareigūnai manęs neįleido į namus. Jie paiso tiktai popieriaus. Padaviau pasą, jūs - Tamulytė, pasakė, ne Švilpa, o buto savininkas - Švilpa, tad jūsų negalime įleisti, durų laužti negalime. Sakau jiems - aš čia gyvenu 13 metų, čia visi mano daiktai likę. Ką aš turėjau daryti?
- R.Švilpos versija - esą jūs skiriatės dėl to, kad turite meilužių, su kuriais esate susitarę atimti iš jo nekilnojamąjį turtą.- Nebuvo jokių meilužių. Jeigu būčiau turėjusi meilužių, kaip jis įsivaizdavo, tikrai man nebūtų reikėtų taip vargti, skursti ir gyventi pusbadžiu. Aš bėgau bet kur, kaip žmonės bėga iš karo. Bėgau kaip nuo ugnies, kad išsigelbėčiau nuo to žmogaus.
Vienu metu jūsų vyras turėjo net keturias fotostudijas. Jūs padėdavote jam, rengdavote fotosesijas. Kodėl, juk jums reikėdavo skubėti į teatrą ir vaidinti spektakliuose?- Aš viską dariau, kad mums būtų geriau. Užupyje, fotostudijoje „Ciceronas“, fotografavosi Lietuvos žvaigždės: Alanas Chošnau, „Skamp“, „Mango“, kitos. Iš teatrų sunešdavau drabužių, sugalvodavau fotosesijos temą. Naktimis nemiegodavau - reikėdavo važiuoti ir į Kauną vaidinti spektakliuose, ir Vilniuje vaidinti. Naktimis galvodavau fotosesijų siužetus - kaip žmonės bus aprengti, nugrimuoti. Kasmet reikėdavo keisti grupių įvaizdį - tai „Mango“ merginos su vyriškais kostiumais, tai su šunimis, tai labai moteriškos. Visa tai turėjau sugalvoti, viskas buvo ant mano vienos pečių, jis į tai nesikišdavo.
„Nenorėjau nei valgyti, nei praustis. Neliko nei pinigų, nei draugų. Ir dar karantino pradžioje pats vyras atjungė vandenį visiškai“, - gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“ sako aktorė. Teatro legenda buvo priversta skaičiuoti centus, o pastaruosius metus tekdavo eiti miegoti tuščiu skrandžiu - ji net neturėjo už ką nusipirkti pavalgyti.
Aurelijai 51-eri, ir šiuo metu ji prisipažįsta neturinti ne tik mylimo žmogaus šalia, vaikų, bet ir darbo. „O dabar meldžiu Dievo, kad priimtų mane atgal į teatrą, nes be jo savo gyvenimo nematau. Aš seniai supratau, kad esu gimusi teatrui“, - sako Aurelija, beveik trejus metus savo noru nevaidinusi spektakliuose.
Aurelijos Namai Užupyje
Pasikalbėti su žavia ir talentinga aktore susitikome Užupyje, jos nedideliame jaukiame bute, kuris pulsuoja magiška atmosfera ir labiau primena teatro užkulisius. Gaisras šios vietos nepasiekė.
Kadaise šias patalpas Aurelija su vyru įsigijo paėmusi banko paskolą ir planavo jose įrengti biurą. Bet vieną dieną, kai prasidėjus skyrybų procesui teko išeiti iš bendrų namų, jai beliko glaustis tuščiose šaltose biuro patalpose ir prieglobsčiu dalytis su praėjusias epochas menančiais teatro kostiumais.
Aurelija visus interjero įrengimo darbus atliko savo rankomis. „Man tai labai artima ir suprantama. Tai dariau visą gyvenimą. Ir dabar padedu draugams kurti restoranų, namų interjerus. Turiu kabintis į tai, ką moku, kitaip mirčiau iš bado. Kurti gražią aplinką - man malonumas, niekada nesupratau, kaip galima gyventi bute, kurį tau įrengė svetimas žmogus“, - kalbėjo Aurelija.
Pagrindiniame kambaryje ypatingą vietą užima iš senelių paveldėtas antikvarinis bufetas, stovi senovinė kanapa, krėslai. Ant sienų kabo didelės portretinės nuotraukos, spektaklių afišos, veidrodžiai dekoratyviuose rėmuose. Jaukią prieblandą sukelia įjungti staliniai šviestuvai.
Jos virtuvė tame pačiame kambaryje - bufetas su raižiniais. Jame viskas integruota. Aktorė labai bijo nuogos buities. Koridoriuje stovi manekenas su užvilkta ilga aristokratiška Aurelijos mamos teatrine suknia su krinolinais. Po žemę siekiančiu sijonu paslėpti valikliai, šluostės.
Dar vienas išskirtinis įrenginys Aurelijos bute - kino teatras. Ant nedidelio medinio stovo aktorė yra pasistačiusi projektorių, nukreiptą į virtuvinį bufetą. Vakarais moteris nuleidžia virš bufeto pakabintą drobinį ekraną ir eina žiūrėti laiko patikrintų kino filmų. Ekrano šonuose - sunkios užuolaidos lyg teatre.
Ant akmeninės kolonos stovi vaza su tūkstančiu ar daugiau sudžiovintų rožių. Milžiniška puokštė - per ilgus metus surinktos į sceną atneštos gerbėjų gėlės. Kad nesutrupėtų, visos apdengtos peršviečiamu tinkleliu.
Miegamajame ant sienos kabo jos piešiniai. Aktorė prisipažino, kad kartais per repeticijas išsitraukdavo pieštuką ir popieriaus lapą. Režisieriai ją pabardavo, kad neužsiimtų šalutine veikla. Bet talentas piešti padėdavo sukurti personažo įvaizdį: „Nupiešdavau portretą, kaip noriu atrodyti scenoje. Tai padėdavo ir režisieriui, ir scenografui.“
Skyrybų Byla ir Komentarai
Šią savaitę Aurelija Tamulytė ir Raimundas Švilpa, lydimi advokatų, susitiko Vilniaus apylinkės teisme. Čia pradėta nagrinėti poros skyrybų byla. Prieš teismo posėdį Aurelija situacijos komentuoti nepanoro. „Nekalbėsiu, kategoriškai“, - 15min trumpai tarė ji.
Fotomenininkas pasakojo, kad žmonos skyrybų ieškinio, lyg perkūno iš giedro dangaus, jis sulaukė gegužės mėnesį. Tuomet jis esą sužinojo dar vieną jį nustebinusį faktą - žmona su advokatu sutartį jau buvo pasirašiusi prieš kurį laiką, tačiau kažkodėl delsė. Kita vertus, R.Švilpa pripažįsta, kad jausmų tarp jųdviejų nebuvo jau daugelį metų. Susituokę 2008-aisiais, Raimundas sako tik dvejus metus gyveno meilėje - anot jo, tik tiek ji truko.
R.Švilpa sako įtariantis, kad A.Tamulytė greičiausiai susirado naują draugą, todėl siekia ne tik skyrybų, bet ir jo turto.
Aurelija sužinojusi, kad Raimundas pasikalbėjo su 15min apie jųdviejų santuoką, nesutarimus ir skyrybas, neslėpė esanti įskaudinta. Ji vis tik nutarė trumpai pasisakyti. Neturiu jėgų apie tai kalbėti, kol kas esu per silpna su tokio lygio žmogumi kovoti. Laikui bėgant viskas išaiškės.
„O viešpatie, tai yra visiški Švilpos pramanai, motyvuoti keršto. Aš neištvėrusi mūsų gyvenimo, padaviau ieškinį, nes negalėjau toliau kentėti. O dabar vyksta toks metodinis jo dorojimasis. Neturiu jėgų apie tai kalbėti, kol kas esu per silpna su tokio lygio žmogumi kovoti. Laikui bėgant viskas išaiškės“, - 15min sakė A.Tamulytė.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Aurelija Tamulytė: Įkvepianti biografija, šeimos paslaptys ir gyvenimo iššūkiai
- Aurelija Tamulytė: Įkvepianti Biografija, Sėkminga Karjera ir Privatus Gyvenimas Atidengtas
- Neįtikėtina Laimos Tamulytės-Stončės Gyvenimo Kelionė: Iššūkiai, Kurie Keitė Visą Jos Likimą!
- Neįtikėtini vaikų eksperimentai su sniegu darželyje – atraskite įdomiausias žiemos veiklas!
- Šokiruojanti Antakalnio Vaikų Psichiatrijos Ligoninės Istorija ir Jos Paslaptinga Dabartis