Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Laima Tamulytė-Stončė, žinoma renginių organizatorė ir vedėja, scenoje geriau žinoma Mamos Rock'n'Roll vardu, sako galinti laisvai užmegzti pokalbį su visai nepažįstamu žmogumi.

Ankstyvasis Gyvenimas Ir Studijos

Po vidurinės mokyklos iš Joniškio kilusi mergina rinkosi režisūros studijas Klaipėdos universitete, tačiau tada sėkmė nusisuko. „Nesvarbu, kad buvo aukštesnioji mokykla, bet man buvo taip svarbu, kad aš būsiu ne vadybininkė, o pati stovėsiu ant scenos. Mes gi visi norėjome būti aktoriai.“

Aš atėjau į tuos bandomuosius, kai galima pasibandyti, pasirodyti, parodyti, kaip tu ten šoki, dainuoji. Tai režisierė Tamulevičiūtė man pasakė: „Pridėti yra labai lengva, nuimti yra labai sunku.“ Aš buvau tokia gana putli mergina, tai va man buvo paaiškinta: „Tau tikriausiai nereikės to kėdės egzamino.“

Buvo labai populiarus variantas, kad tau pastato kėdę ir tu turi per jos apačią pralįsti. Jei nepralendi, tu supranti, kad esi netinkamas. Tai va šie visi standartai buvo dar labai smarkiai galiojantys ir aš net niekam nesakiau, kad įstojau į tą akademiją. Aš tiesiog nuėjau į tą konservatoriją, išsilaikiau egzaminus ir, kai man pasakė, kad aš įstojau pirmu numeriu, man netgi uždavė klausimą mane priimanti vadovė. Sako: „Tamulyte, o ką jūs čia veiksite?“ - prisimena laidos viešnia.

Nors būdavo skaudu, tačiau jaunystėje su daug kuo susitaikai ir eini savo keliu, sako Laima, visada tikėjusi ir kliovusis likimu.

Karjeros Pradžia Ir Sėkmė

Žinoma renginių vedėja, vos atvykusi į sostinę, jau antrą savaitę gavo pasiūlymą iš kurso draugo vesti vaikams gimtadienių šventes. Ir ta švenčių karuselė taip įsisuko, kad gimtadienių elfė turėdavo po du ar tris renginius per dieną.

„Tais laikais gauti 40 litų už vieną gimtadienį buvo baisingi pinigai. Aš galėjau uždirbti per mėnesį tiek, kad man buvo gėda pasakyti savo tėvams, juo labiau tėčiui, kuris uždirbdavo tris kartus mažiau negu aš, vesdama vaikų gimtadienius“, - šypsosi L. Netrukus ji pradėjo vesti renginius suaugusiesiems.

Regis, pinigai ėmė kauptis kišenėse, tačiau Laimai jie galvos neapsuko. „Aš buvau ta pelytė, kuri visada pasidės grūdą kitam mėnesiui, - šypsosi dainininkė. - Per karantiną daugelis mano srities atstovų verkė, kad neturi už ką gyventi. O aš žinau, kodėl. Todėl, kad jie nuolat girdavosi, kad gyvena šia diena ir leisdavo laisvai pinigus. O štai mano mąstymas kiek kitoks. Aš pirmiausia pagalvoju, ką aš turėsiu rytoj, ateity - kokią pagalvėlę po savimi pasidėsiu. Pagal visas tendencijas, pensijos aš negausiu - na, tokia jau mano darbo specifika.

„Netgi pačiame juodžiausiame periode žmonės norės švęsti. Žmonės norės pasidžiaugti, tuoktis ir mylėti, vaikų turėti. Norės jie prisiminti sukaktis. Norime džiaugtis gyvenimu net tada, kai džiaugsmo nėra“, - neslepia pašnekovė.

Mama Rock'n'Roll

Viename gyvos muzikos naktinių klubų buvo pa­geidaujama, kad atsirastų novatoriški, kupini smagių žaidimų ir atrakcijų vakarėliai. Sce­ninis slapyvardis „Mama Rock n Roll” jau senokai įaugęs į širdį. Noro netrūko, idėjų - taip pat, taip šių vakarėlių metu ir gimė pašėlusi „Mama Rock n Roll”. Juk „let s rock n roll” reiškia „pašėlkim”. Ma­ma Rock n Roll su dideliu trenksmu atėjo į Lietuvos POP pasaulį ir į klausytojų širdis. Jos albumas parduotas net 12 tūkstančių tiražu, o tai malonus netikėtumas tiek pačiai atlikėjai, tiek leidybinei firmai. Vos birželio 12 dieną pasirodęs albumas „Mergužėlė”, mažiau nei per 2 mėnesius tapo auksiniu. Lietuvoje tai didelė retenybė debiutuojančiam atlikėjui.

Kova Su Antsurgiu

Pati Laima neslepia, niekada nebuvusi tipinė scenos moteris. „Jūs pagalvokit, 25 metai merginai, o svoris - 130 kilogramų! Tu gali ten visiems deklaruoti, kad tau labai gera ir smagu, nes išeities kitos nėra. O ką daryt? Negi dabar sakysi: „Kokia aš apsileidusi, kokia aš stora, kaip man blogai.“ Na, Dieve mano, taip, aišku, buvo blogai. Prakaituoji, širdis plaka, sąnarius skauda. Tai yra konkretus sveikatos neturėjimas. Tai yra nenormalu. Pripažinkim, - tarsi į antsvorio turinčius žmones kreipiasi laidos viešnia.

Tuomet pradedi dėliotis savo mintis, ko tau reikia: ar tu nori būti, kaip sakau, stora, laiminga su „bliūdu“, ar tu nori kažką daryti su savimi ir būti sveika, gyventi ilgai, nes visi puikiai žinom, kas paskui gresia, turint antsvorį, - ligos. Bet keista, visi mano, kad mes čia visi jauni gyvensim. Na, žinokit, ateina ta senatvė ir kokybiška senatvė priklausys nuo to, kaip tu gyveni dabar.

Galėčiau būti dietų čempionė, juokiasi Laima, išbandžiusi įvairiausius valgymo ir nevalgymo būdus. „Aš turbūt viską patyriau: ir skrandžio plovimus, ir maisto toleravimo ir netoleravimo testus, ir badavimus, ir įvairias dietas: vokiškas, itališkas, ryžių, Vaikulės. Bet geriausias dalykas yra, kai pradedi dirbti su profesionalais.

Negali taip mėtytis nuo žurnalo prie žurnalo, kur pačios skambiausios antraštės yra: „Per 1 savaitę - 7 kilogramai.“ O, kaip šaunu! Ar jūs manot, kad čia normalu? Per vieną savaitę numesti septynis kilogramus?

Tai man labai gerai padėjo dietologo pasiūlymas. Susirašai mėnesio grafiką, ką valgysi. Vieno apsipirkimo metu reikėjo susidėti. Tada pasidarė baisu. Pradedi suprasti, kad tu nesi konteineris, į save negali dėti visko. Tada pradedi žiūrėti, nuo ko tau darosi negerai, kodėl, kaip sako, stoja skrandis. Stoja skrandžio veikla, nevirškina ir vis gauni patarimą, kaip pas mus labai populiaru: „Išgerk tabletę.“ Na, ir pas močiutę valgyk toliau.

Nors sportas vadinamas sveikata, jis, prisipažįsta Laima, ne jai. Moteris tikina išmėginusi ir intensyvias treniruotes. „Jūs manote, kad kiekvienas sportuojantis žmogus su didžiausiu malonumu kiekvieną rytą keliasi ir nepriklausomai nuo to, lyja ar nelyja, bėga tuos savo kilometrus? - retoriškai klausia pašnekovė. - Taigi ne visada.

Šeima Ir Motinystė

Kai po darbų su vyru važiuoja namo, Laima beveik visada užmiega. Toks būna nuovargis. Su vyru Gediminu jie daug keliauja. Moteris ne kartą viešai pasakojo apie prarastą viltį susilaukti vaikų. Todėl istorija, kai po 20 laukimo metų šeimą aplankė gandrai, prilygo stebuklui.

Bet žodis laimė siejasi ne tik su džiaugsmu. Laima tiki, kad viskas gyvenime turi savo kainą. „Aš vieną dalyką supratau, kad gyvenime nieko nebūna už dyką. Na, nebūna šiaip sau. Kai gavau Emiliją, aš netekau mamos, nes mano mamą pasiėmė liga. Mamytė mano gyva, viskas gerai, bet tiesiog yra taip, kad savo didžiąja laime, apie ką aš su ja labiausiai norėčiau pakalbėti, pasidalinti negaliu - negalim turėti tokių pokalbių. Tik iš mano pusės. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu mamą ir tėtį gyvus. Verkiu viduje, kai pagalvoju, kad kai Emilijai bus tiek, kiek man, tikriausiai manęs jau nebus.

Dabar moteris sako gyvenanti savo gražiausią ir prasmingiausią laiką. Gimus dukrai, namai prisipildė kitokių rūpesčių ir naujų džiaugsmų. „Aš labai pradėjau vertinti savo namų erdvę, nebetaškyti savęs bet kur, nebeiti bet kur, nedalyvauti, kur man nereikia, kur man nesinori. Kai buvo tas 2020-ųjų pandeminis laikotarpis, visi bandė keistis, ieškojo savęs, keitė profesijas, dar kažką. Nesvarbu, kad man mažoji buvo ant rankų, bet irgi galvojau, kad čia viskas keisis, negalėsiu dirbti savo darbo, reikės kažką kita daryti. Bet taip nenorėjau, man taip patiko mano darbas - būti tarp žmonių, daryti jiems šventę. Tai mano pašaukimas ir dirbdama tokį darbą esu laiminga. Tada nusiraminau ir likau ten, kur jaučiuosi gerai.“

Laima su vyru Gediminu kūdikio labai norėjo ir laukė net dvidešimt metų. Apie tai, kad laukiasi, laidos viešnia sužinojo labai netikėtai: galvojo, kad serga sunkia liga, o pasirodė - ji nėščia. Kai gydytoja pranešė apie nėštumą, iki gimdymo buvo likę vos du mėnesiai.

Renginių organizatorė ir vedėja, dainininkė L. Tamulytė-Stončė, scenoje geriau žinoma Mamos Rock'n'Roll vardu, pasakoja vaiko laukusi net du dešimtmečius. „Tie, kas turi tokių problemų, mane tikrai puikiai supras. Poroje atsiranda kaltinimų dėl to, kuris labiau nori (vaiko - LRT.lt), kuris labiau stengiasi, pradedant medicininiais tyrimais ir kitais reikalais. Tačiau didžiausias emocinis spaudimas, vis tik kilo iš aplinkos. Visi pradėjo klausinėti.

Laima juokiasi, kad jų porą galima būtų vadinti vintažine. „Skirtis dabar taip madinga, o mes tokie senamadžiai, - juokiasi L. Tamulytė-Stončė. - Man ir „Me too“ galėtų pripaišyti, nes kai pradėjome draugauti, man buvo 20-mt, o Gediminui 17-ka. Nuolat dirbdama viešuose renginiuose Laima neišvengė žinomumo. „Buvau nuolat matoma, tad ir klausimų apie būsimą vaikelį, dažnai sulaukdavau“, - prisimena ji.

„Žmonės netgi sugebėdavo prieiti ir paklausti: „O kuris iš jūsų negali?“ Niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl purvo drabstymas yra toks lengvas? Žmogus atėjo, taip pasakė ir tiesiog nuėjo. O tau juk visa tai lieka. Negražiai atsakyti negali, nes tuomet liksi labai nepagarbus ir nekultūringas.

20 metų laukimo, atvirauja Laima, buvo išties sunkūs dar ir dėl įvairių patarimų gausos. „Visi taip gerai žino, ant kokio akmenėlio ar šylančio kibirėlio reikia atsisėsti, kokias žolelių arbatas vartoti, į kokią šventyklą nueiti ir kiek žvakių uždegti... Aš nežinau, kiek mes viso šito perėjom, - atsidūsta L. Tamulytė-Stončė. - Mėgavomės laisvu metu kelionėmis. Tiesiog sėsdavome į automobilį ir keliaudavom po Europą. Lietuvą pamilome karantino metu, tada pamatėme, kiek daug nežinome apie savo šalį.

Laima sako puikiai prisimenanti ir akimirkas, kuomet net draugų laime pasidžiaugti būdavo sunku. „Niekada negalėdavau suprasti, kodėl kažkas kažkada ištarė tokią frazę, kad žmonės, gyvenantys poroje, bet neturintys vaikų yra nepilnavertė šeima. Man ta „nepilnavertė šeima“ yra kaip tuščio kibiro sindromas. Aš net nemoku jo papasakoti. Tai jausmas, kai negali džiaugtis svetimo laime. Ateidavo kokia draugė ir sakydavo, kad laukiasi vaiko. Taip, aš džiaugdavausi, bet štai dabar kalbu ir net drebu, nes puikiai prisimenu, kaip būdavo - tada suprasdavau, kad aš tai vaikelio neturėsiu... O kodėl? Ir taip kartas po karto atrodo, kad gali užsigrūdinti, bet ne, neišeina.

Laimai sunku suvokti, kaip kiti tėvai vaikus pameta, neprižiūri, sumuša ar vos gimusius palieka gyvybės langelyje. „Kai Asta Baukutė padarė langelį, aš galvodavau, kad ir tą galiu paimt, ir kitą, nes niekam nereikia, o aš negaliu turėti, - atvirauja žinoma atlikėja. - Kažkam nereikia, o aš negaliu turėti - neteisybės jausmas. Tie skauduliai nuolat lydėdavo. Štai ir šeimoje per Kūčias laužiam paplotėlius ir į mane atsisukę linki, tikisi.

Vis tik ilgai lauktas, stebuklas įvyko. „Man tai net ne siurprizas, o kažkoks kosmosas buvo. Aš buvau, nebijau to pasakyti, kvailesnės už plintusą, kaip mane pavadino tetos. Kaip gali moteris to nejausti ir nežinoti, stebėjosi jos. Moterys tikrai yra žiaurios. Mano pilvo pjaustymai, pradedant nuo akmenų išėmimo iki išvaržos, kėlė man minčių, kad aš tiesiog pasitempiau ir man čia bumbulas kažkoks atsirado. O ten, pasirodo, vaiko kojytė. Tai net tokių juokingų dalykų buvo. Dar kitos sakydavo, kad tokiu metu dingsta „moteriškos dienos“. O žinant mano ligą, man tai buvo įprasta. Ir man tada buvo labai keista, kad aš dar turiu dėl to teisintis... Tai aš pasidžiaugiau, kad kažkas mane laiko kvaila. Vietoj to, kad žmonės pasidžiaugtų, jie tiesiog tave iškvailina“, - prisiminimais dalinasi 41-erių dukrą pagimdžiusi L.

Turėti šeimą ir vaikų, sako Laima, yra be galo gražus ir geras jausmas. „Mane guodė mamos pavyzdys, nes ji manęs susilaukė 37-erių. Tiesa, aš buvau trečias vaikas. Kai su vyru pradėjome kartu gyventi, įsigijome namus, atrodė, kad nieko netrūksta, tačiau perkopus 30-ties metų ribą vis dažniau sulaukdavome paklausimų, ar mes čia tik dviese gyvensime? Ėjo metai, atėjo ir tie simboliniai 37-eri, - pasakoja Laima.

Vis tik širdies gilumoje moteris nepaleido didžiausios savo svajonės. „Tikėkim ar netikėkim stebuklais, bet panašu, kad dukrytės mes išprašėme Jeruzalėje. Net juokas toks buvo, sakiau, kad vadinsime mergaitę Sara. Aplankėme ne vieną šventą vietą pasaulyje. Prašydavau aukščiausiojo, kad jei manimi pasitiki ir galvoja, jog aš galiu, te atsiunčia man vaiką. Gimus dukrytei, tik tada supratau, ką iš tiesų reiškia tas pasakymas apie moters pilnatvę. Tas žodis yra labai tikslus. Tada tu supranti, kad tam mažam vaikui, bent jau pirmuosius metus, esi visas pasaulis“, - susijaudinimo neslepia renginių organizatorė ir vedėja, dainininkė bei laiminga mama L.

Pomėgiai ir hobiai

Dabar kokia pasidarė manija šauni su tuo maisto gaminimu. Bent vieną dalyką karantinas davė gerą. Mes vėl supratom, kad mes mokam, galim, kad mums patinka gaminti. Gal kitiems ne.

Kitas meditacijos būdas yra susijęs su piešimu. Laima jo griebiasi, kai apima liūdesys ar apninka niūrios mintys. Laima Tamulytė-Stončė gimtadienio proga sau nusprendė padovanoti geriausią dovaną - kelionę, kurios metu galės nardyti po vandenyną.

„Giluminis nardymas - sena mano aistra. Deja, dėl karantino to negalėjau daryti jau dvejus metus, todėl labai laukiu kada galėsiu nardyti tarp spalvotų žuvyčių ir kitų vandens gyventojų“, - kaip visada nuotaikingai nusiteikusi portalui Žmonės.lt pasakojo Laima. Atlikėja prasitarė, kad nardyti planuoja viena, kadangi vyro stichija - žemė. „Jo ryšys su vandeniu nebent žuvis ant kabliuko“, - juokėsi ji.

žymės: #Gimimo

Panašus: