Motina Teresė, tikrasis vardas Agnes Gonxha Bojaxhiu, gimė 1910 m. rugpjūčio 26 d. Makedonijos sostinėje Skopjėje, etninių albanų katalikų šeimoje. Tėvai buvo uolūs tikintieji, todėl ūgtelėjusią dukrą leido į mergaičių katalikiškąją mokyklą. Griežta aplinka jos nė kiek neslėgė. Nevaikiškai rimtai mergaitei niekada nerūpėjo banalūs dalykai.
Sulaukusi aštuoniolikos Gonxha susikrovė kuklų lagaminėlį ir paliko namus. Apsigyveno Loreto vienuolyne. Paskui likimas ją nubloškė į Airijos sostinę Dubliną. Po metų seserija neabejojo, kad jaunoji vienuolė yra pasirengusi pradėti savo misiją, ir išsiuntė ją į Indiją. Vykdama į šią kontrastų kupiną šalį, ji nė nenutuokė, kad čia praleis beveik septyniasdešimt gyvenimo metų.
Būdama 27-erių metų, Agnes Gonxha priėmė vienuolės įžadus ir pasirinko Teresės vardą misionierių globėjos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės garbei. Iš pradžių jauna ir darbšti vienuolė buvo įdarbinta Loreto vienuolynui pavaldžioje Kalkutos krikščioniškosios pasiturinčių mergaičių gimnazijos mokytoja. Bet Teresei (tada ji dar nebuvo vadinama Motina) šis darbas nebuvo prie širdies. Po kelerių metų darbo gimnazijoje Teresė priėmė sunkų, bet teisingą sprendimą - paliko savo postą ir kaip stovi patraukė Kalkutos varguomenės link. Pirmosiomis dienomis ieškodama, kur prisiglausti, sukorė dešimtis kilometrų.
Bendraminčių ir norinčiųjų padėti ratas plėtėsi. Nenuilstamu vienuolės altruizmu pamažu užsikrėtė tūkstančiai pasaulio gyventojų. Netrukus Motina Teresė įsteigė Dievo Meilės Misionierių seserų kongregaciją ir pradėjo dalyti atjautą ir pagalbą ne tik Indijoje, bet ir kituose skurdžiuose kraštuose. „Kur kas baisiau nejausti širdyje meilės nei sirgti raupsais“, - apie norą guosti nelaiminguosius sakė vienuolė.
Motinos Teresės veikla ir įkurtos įstaigos
Motina Teresė inicijavo įvairių socialinės paskirties įstaigų kūrimą - mokyklas skurstantiems, raupsų gydymo centrus, gimdymo namus, tuberkuliozės kliniką, „mirštančiųjų namus“. Be atvangos rūpindamasi kitais, Motina Teresė visai netausojo savęs. Smulki ir trapi, ji į gyvenimo pabaigą smarkiai pasiligojo. Patyrė keletą širdies smūgių, persirgo sunkiu plaučių uždegimu. 1996 metai jai buvo lemtingi. Motina Teresė susirgo maliarija. Gydytojai padėti nebegalėjo, bet valios pastangomis ji išgyveno dar visus metus. 1997 m. rugsėjo 5 d. Motina Teresė mirė Kalkutoje.
Nekyla abejonių, kad labdaros srityje Motina Teresė sukėlė tikrą perversmą. Dažniausiai manome, kad skurdas - tai badas, neturėjimas kuo apsirengti ar benamystė. Tačiau iš tiesų didžiausias skurdas - tai kai esi nelaukiamas, nemylimas ir nereikalingas. Kiekvieną kartą vienas kitą sutikime su šypsena veide.
Svarbiausi Motinos Teresės gyvenimo įvykiai
- 1910 m. rugpjūčio 26 d. Gimė Skopjė, Makedonijoje.
- 1928 m. Įstojo į Loreto Seserų Ordiną Airijoje.
- 1929 m. Išvyko į Indiją.
- 1931 m. Davė pirmuosius įžadus ir pasirinko Teresės vardą.
- 1937 m. Davė amžinuosius įžadus.
- 1949 m. Kalkutoje įsteigė pirmąją mokyklą.
- 1950 m. Įkūrė „Artimo meilės misionierių kongregaciją“.
- 1979 m. Suteikta Nobelio taikos premija.
- 1997 m. rugsėjo 5 d. Mirė Kalkutoje, Indijoje.
- 2003 m. Paskelbta palaimintąja.
- 2016 m. Paskelbta šventąja.
Motinos Teresės įtaka ir palikimas
Jau nemažai apie ją prirašyta. Gal labiausiai ją išgarsino anglų žurnalistas ir rašytojas nekatalikas Malcolm Muggeridge savo knygoje "Something Beautiful for God" (1971 m., William Collins & Sons leidinys). Ji rūpinasi gimsiančiais kūdikiais :- povainikiais, ieškodama, kas juos įsūnys ar įdukrins.
Ji iš tėvų vaduoja kūdikius, kuriais jie nesirūpina, kurie net išmetami laukan. Kaip didelė jos įtaka Kalkutoje, galima spręsti kad ir iš to, kad ne sykį turtingieji, jos prašomi, tokius kūdikius įsūnija, nugalėdami savyje kastų sudarytas tarp žmonių pertvaras. Nekritikuodama nė vieno, taigi nė turtingųjų, ji jų ne vieną laimėjo artimo meilės tarnybai.
Įdomu yra ir tai, kad žinia apie jos kilnius užsimojimus vaikų tarnyboje, banguodama per pasaulį, sumobilizavo turtingesniųjų kraštų mokyklų vaikų širdis jai padėti. Tokių vaikų atsirado Anglijoje, Danijoje, Vokietijoje, Kanadoje, kurie, nutraukdami nuo savęs maisto, net badaudami, panoro Teresės globojamus vaikus aprūpinti duona, pienu, vitaminais.
Motina Teresė su savo bendradarbėmis negali nurimti, matydama nelaimingiausius iš nelaimingųjų - tai 4 milijonai raupsuotųjų, kurie yra Indijoje. Ji žino, kad tai baisi nelaimė, bet, anot jos, "ne tokia, kurios ištiktasis turėtų nustoti mūsų meilės, būtų nepageidaujamas ir apleistas".
Šiuo metu seserys globoja apie 10 tūkstančių raupsuotųjų. Jų didelis draugas gydytojas dr. Senn tam darbui vadovauja. Užtenkamai anksti pajutus užsikrėtimą, iš Anglijos ir JAV gaunamais naujais vaistais susirgusieji yra pagydomi.
Jos didelė širdies kančia - tai vargingiausia Indijos dalis Bengalija (Bengia Desh). Anot jos, "Bengalijos kančia - tai didžiulė Kalvarija, kur Kristaus kūnas dar kartą kryžiuojamas". Jos rūpesčių dėka ten lankosi pirmosios pagalbos mašinos ir teikiamas visoks mediciniškas patarnavimas.
Bet labiausiai platiems sluoksniams pasaulyje yra žinomos patalpos, į kurias ji renka gatvėse gulinčius vargingiausius, negalinčius vaikščioti, neturinčius visai nieko, kas jais galėtų pasirūpinti. Tam tikslui ji iš valdžios yra gavusi nenaudojamą, apleistą deivės Kali šventyklą. Iki 1975 metų ji su savo seserimis buvo atgabenusi į ją daugiau kaip 30 tūkstančių vargšų.
Žmonės, kurie turėjo progos tuose mirštančiųjų namuose lankytis, tvirtina, kad vargšai kiekviename Teresės geste pajunta jos mylinčią širdį. Jie pirmą kartą ten išgyvena tą jausmą, kad kas nors yra suinteresuotas jų likimu. Pasaulio vargo pasireiškimus sekdama, ji važinėja po Europos ir Azijos kraštus, organizuodama pagalbą kenčiantiems.
Ji visur kalba ir kalbasi vargo temomis. O kiek tų kelionių pačioje Indijoje, kad ir į suminėtas 30 vietovių, kur jos dvasios dukterys įsikūrusios veikia. Jos darbams atsiranda bendradarbių ir nekrikščionių tarpe. Ji kenčia dėl pasaulyje siaučiančios neteisybės, dėl neteisybės politikoje. Ji rūpinasi palestiniečiais pabėgėliais.
1973 m. kovo 11d. Gazoje įkurdina savo vienuolijos seseris, kad jos rūpintųsi ten esančiais 400.000 pabėgėlių. Ji kenčia dėl neapykantos tarp žydų ir arabų ir ieško būdų, kad abi pusės galėtų pasikeisti kare žuvusiais. Ji labai susirūpinusi seserų padėtimi Kambodžoje.
Šį Motinos Teresės darbą pasaulis vertina. Tai įrodo visokie to darbo garbės pažymėjimai. Pačioje Indijoje prezidentas Giri yra pasakęs: "Esu optimistas ir įsitikinęs, kad kol bus tokių asmenybių kaip Motina Teresė, žmonija galės gyventi viltimi". 1971 m. sausio 6 d. Motinai Teresei Romoje Paulius VI įteikė Jono XXIII Taikos premiją. 1972 m. gruodžio mėn. Indijos New Delhi sostinėje ji gauna Nehru premiją. 1973 m. balandžio 25 d. Londone jai suteikiama vadinamoji Templeton premija.
Ją sutikęs, negalėjai jos nepamilti, negalėjai nebandyti keisti savo gyvenimo, negalėjai nesekti jos pavyzdžiu, nors tai reikalavo ir varginančių pastangų. Motina Teresė. „Meilė artimui - ne šventųjų misija. Tai kiekvieno šios Žemės gyventojo pareiga.“
„Pagal kraują esu albanė. Pagal tautybę - indė. Pagal tikėjimą - katalikų vienuolė. Mažo ūgio, bet stipraus it uola tikėjimo Motinai Teresei iš Kalkutos buvo patikėta misija skelbti dievišką meilės troškulį žmonijai, ypač vargingiausiems tarp vargšų. Ši švytinti Dievo meilės pasiuntinė gimė 1910 m. rugpjūčio 26-ąją Skopjė miete, įsikūrusiame Balkanų istorijos kryžkelėje.
Savo vidinį išgyvenimą Motina Teresė pavadino „tamsybe“. Skausmingoji jos sielos naktis, kuri prasidėjo tuo metu, kai ji ėmėsi dirbti su vargšais, ir besitęsusi iki gyvenimo pabaigos, vedė Motiną Teresę į dar gilesnę vienybę su Dievu.
Palaimintosios Teresės iš Kalkutos paskelbimas šventąja yra šventė Bažnyčiai ir visai žmonijai. Nuo pat jos mirties, šios išskirtinės moters atminimas padarė daug gero sielų labui.2003 m. šv. Jonas Paulius II paragino visus mus apmąstyti Motinos Teresės tarnystės bei artimo meilės žinią. Kiek daug gero padaro pažintis su jos gyvenimu, raštais ir mintimi! Motinos Teresės dosnumas ir nuoseklumas mums visiems yra tikras akstinas išmokti gyventi.
Jos ypatingas Dievo meilės misionierės pašaukimas skatino ją nuolat dvasiškai pasilenkti tam, kad priglaustų apleistą asmenį arba pagydytų kūno bei sielos žaizdas. Motinos Teresės gyvenimas mums kalba ir apie veiksmo ir maldos vienybę.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1910 | Gimė Skopjė |
| 1928 | Įstojo į Loreto ordiną |
| 1929 | Atvyko į Indiją |
| 1949 | Įsteigė pirmąją mokyklą Kalkutoje |
| 1950 | Įkūrė "Meilės misionierių" kongregaciją |
| 1979 | Gavo Nobelio taikos premiją |
| 2003 | Paskelbta palaimintąja |
| 2016 | Paskelbta šventąja |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Motina ir vaikas: stiprus ryšys, kuris trunka visą gyvenimą
- Kaip Naujagimio ir Motinos Ryšys Formuoja Prieraišumą ir Emocijas – Atraskite Paslaptis!
- Nuostabūs Naujagimio ir Motinos Ryšio Privalumai, Kurių Negalite Praleisti!
- Kaip užtikrinti vaikui iki 8 metų finansinę apsaugą: svarbiausi draudimo išmokų patarimai
- Kaip Kraujo Tyrimas Tiksliai Nustato Nėštumą – Svarbiausi Faktai ir Patarimai
- Biuletenis Vaikui Sergant Motinai: Viskas, Ką Reikia Žinoti!