Naujagimio ir motinos ryšys: Prieraišumo teorija ir emocinio ryšio ugdymas

Straipsnyje analizuojama prieraišumo teorija, jos samprata bei emocinio ryšio tarp mamos ir naujagimio ugdymo galimybės Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Prieraišumo teorijos esmė ta, kad prieraišumas tarp motinos ir naujagimio suvokiamas kaip emocinis ryšys, kuris išugdomas palengva, per nuolatinį jų tarpusavio ryšį. Išugdytas stiprus emocinis ryšys tarp mamos ir naujagimio, reikšmingas tolimesnei kūdikio raidai, nes formuoja pagrindus jo psichologiniam brendimui, ugdo pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais žmonėmis.

Prieraišumo formavimasis ir etapai

Prieraišumas vystomas iš karto gimus kūdikiui. Kaip pažymi Znatnova (2011), žindymas, vienas iš svarbiausių ir pačių pirminių prieraišumo formavimosi būdų, kurio metu motinos organizmas ne tik skiria prolaktiną, hormoną, kuris teikia vaikui imuninę apsaugą, tačiau maitinimo, būvimo kartu metu vaikas jaučiasi saugus, mylimas ir rūpimas.

Prieraišumas kūdikystėje ir vaikystėje vystosi keturiais etapais, tačiau jų ribos nėra aiškios:

1. Pirmoji fazė - orientacija ir signalai be diskriminuojančios figūros (Bowlby), pirmasis prieš - prieraišumas (Ainsworth). Šioje fazėje, kuri trunka nuo gimimo iki mažiausiai 8 savaičių, kūdikis naudoja įvairius signalus, skirtus atkreipti ir reaguoti į globėjus.
2. Antroji fazė - orientacija ir signalai vienas arba keliems prieraišumo figūroms (Bowlby), prieraišumo kūrimas (Ainsworth). Čia vaikas dėl gerėjančios regos ir klausos ima daug geriau diskriminuoti pažįstamus ir nepažįstamus suaugusiuosius ir tampa labiau dėmesingesnis globėjo signalams.
3. Trečioji fazė - artumo išskirtai figūrai palaikymas taikant judėjimą ir signalus (Bowlby), aiškus prieraišumas (Ainsworth). Ši fazė prasideda apie 6 mėnesį, tačiau gali prasidėti ir apie pirmuosius metus, o trunka iki trečiojo vaiko gimtadienio. Fazėje svarbūs trys momentai pagal Bowlby - vaiko prieraišumas motinai tampa organizuotas ir tikslingas, kas matoma jau ir aplinkiniams. Tuomet vaikas jau ima skirti kas jam kelia neigiamus jausmus ir kas padeda jaustis saugiu, taigi jis geba planuoti elgesį, kad pasiektų šias sąlygas. Antra, vaikas jau gerai skiria suaugusiuosius.
4. Ketvirtoji fazė - į tikslą nukreiptos (goal-corrected) partnerystės formavimasis (Bowlby, Ainsworth). Ši galutinė fazė pasižymi vaiko egocentriškumo mažėjimu. Jis ima skirti, kad motina yra laisvas ir nepriklausomas asmuo su savasi tikslais.

Motiniškas instinktas ir jo reikšmė

Motiniškas instinktas rūpintis savo mažyliu bei tenkinti jo poreikius stiprina abipusį emocinį ryšį. Tačiau tinkamai tenkinti sergančio naujagimio, gydomo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, poreikius yra sudėtinga. Remiantis straipsnyje analizuojamu Orlando slaugos modeliu, slaugytojas, būdamas lyderio vaidmenyje, bei žinodamas emocinio ryšio svarbą tolimesnei kūdikio raidai, į slaugos procesą įtraukia mamą, moko ją atpažinti naujagimio poreikius, ir juos laiku patenkinti.

Kengūros metodas

Straipsnyje analizuojamas Kengūros metodo, kuris dažnai taikomas sergantiems neišnešiotiems naujagimiams, taikymas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Kengūros metodas teigia teigiamos emocinės naudos mamai ir naujagimiui, nes anot Butkevičienės (2002), "prieraišumas - neatskiriama kūdikio raidos dalis, jis stiprina abipusį emocinį ryšį tarp naujagimio ir mamos". Oda prie odos kontaktas tarp mamos ar tėčio ir kūdikio, siekiant padėti per anksti gimusiems kūdikiams, buvo pradėtas taikyti Kolumbijoje, nes šalyje nebuvo pakankamai inkubatorių. Šis kontaktas kartais dar vadinamas kengūros metodu, nes yra panašus į tai, kaip kengūros savo vaikus nešioja kuo arčiau savęs, sterblėse. Be to, Pietų Amerikos mamos indėnės iki šiol nuo pat gimimo kūdikius nešiojasi kartu. Jie patiria nuolatinį fizinį kontaktą 24 val. per parą. Tokie vaikai retai verkia, jų nekamuoja pilvo diegliai, jie yra ramūs ir atsipalaidavę. Dar daugiau, mamos, nešiojančios mažylius ant rankų ar ant nugaros, visada žino, kada jie nori šlapintis ar tuštintis.

Oda prie odos kontakto nauda

• Dar negimęs vaisius auga motinos įsčiose. Po gimimo gimdos ir placentos funkcijas perima mamos kūnas ir krūtys ir taip suteikia kūdikiui šilumą, apsaugą ir maitinimą. Kūdikio ir mamos kontaktas oda prie odos yra būtent ta vieta, kur vienoje vietoje patenkinami visi naujagimio poreikiai. Tai galioja visiems žinduoliams. Tokią praktiką galime išvysti gyvūnų pasaulyje, kuriame vos gimę jaunikliai visuomet yra kuo arčiau motinos oda prie odos ar kailis prie kailio.
• Odos kontakto su motina neturėjimas, pasak dr. Nilso Bergmano (oda prie odos kontakto tyrinėtojo, kangaroomothercare.com), lemia ne tik neigiamą kūdikio elgesį, bet ir jo patiriamą patologinę psichologinio streso būklę. Kaip ir kitų žinduolių jaunikliai, savo natūralios aplinkos netekę žmogaus kūdikiai reaguoja protestu ir neviltimi.
• Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie odos: jis nurimsta paimtas ant rankų ir galėdamas priglusti prie šilto mamos kūno.
• Ištirta, kad artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą, kvėpavimą, nes tokiems naujagimiams neretai sunku patiems koordinuoti kvėpavimą ir širdies ritmą. Motinos krūtinės sritis yra šiltesnė nei kitos kūno vietos, ji saugo kūdikį nuo atvėsimo.
• Kūdikio ir motinos kontaktas visą parą ir maitinimas pagal poreikį naudingiausias smegenų vystymuisi. Per pirmas aštuonias žmogaus gyvenimo savaites odos kontaktas yra svarbiausias smegenų vystymą stimuliuojantis veiksnys. Nuolatinis fizinis kontaktas yra būtina sąlyga norint, kad tinkamai susiformuotų esminės smegenų struktūros (medscape.com). Kiti svarbūs smegenis stimuliuojantys veiksniai yra akių kontaktas ir fizinis poreikis būti tėvų nešiojamam.
• Tyrimais nustatyta, kad oda prie odos kontaktas mažiausiai tris valandas per dieną gali net 43 proc.
• Oda prie odos kontaktas kūdikiams padeda ne tik lengviau užmigti, bet ir ilgiau išmiegoti. Nustatyta, kad prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas vadinamasis kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, tampa judresni ir greičiau išrašomi iš ligoninės.
• Tinkamas kūdikio virškinimo procesas visiškai priklauso nuo jo buvimo kartu su motina. Oda prie odos kontaktas padeda subręsti mažylio virškinimo sistemai (scienceandsensibility.org). Jei vaikas po maitinimo atskiriamas nuo motinos, išauga jo išskiriamų streso hormonų lygis.
• Kūdikiai, kurie tuoj po gimimo patiria oda prie odos kontaktą, linkę greičiau išmokti žįsti motinos pieną.
• Tyrimais (psichika.eu) įrodyta, kad motinų stresą po gimdymo numalšinti padeda būtent odos kontaktas su kūdikiu. Galimybė tuoj po gimdymo apkabinti, sušildyti, užuosti, bučiuoti, maitinti savo kūdikį stimuliuoja hormonus, kurie sustiprina motinišką elgesį ir gerą mamos savijautą. Pasak tyrėjų, vietoj medikamentų depresijos po gimdymo kamuojamai mamai kaip alternatyvi terapija galėtų būti taikomas oda prie odos kontaktas su savo kūdikiu.

Pogimdyvinė depresija ir jos įtaka ryšiui

Kai kalbama apie pogimdyvinę depresiją, dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas mamoms: įvairiuose straipsniuose ir moksliniuose šaltiniuose nagrinėjamos pogimdyvinės depresijos priežastys, simptomai ir pagalbos būdai, skirti sergančioms moterims. Moksliniuose straipsniuose jau pradedama kalbėti ir apie vaikų, kurių mamos sirgo pogimdyvine depresija, emocinę būseną jau suaugus. Ne paslaptis, jog mamos emocinė ir psichologinė būsena ypač paveikia dar besivystančio naujagimio psichologinę raidą. Be to, kaip padėti vaikui, kurio emociniai - psichologiniai poreikiai nėra patenkinami, nes jo mama serga pogimdyvine depresija?

Pogimdyvinė depresija - nuotaikos sutrikimas, vis dažniau aptinkamas ir diagnozuojamas tarp moterų ir vyrų, patyrusių vaiko gimimą. Statistikos duomenimis visame pasaulyje viena iš dešimties pagimdžiusių moterų išgyvena pogimdyvinę depresiją. Pastaroji trunka nuo trijų iki šešių mėnesių. Priklausomai nuo to, ar yra diagnozuojama ir gydoma ar ne, gali trukti ir ilgiau. Deja, net 50 proc. sergančių pogimdyvine depresija moterų sutrikimas nėra diagnozuojamas. Faktai pasako dar daugiau, o kai kuriais sunku patikėti: 80 proc. sergančiųjų pogimdyvine depresija pasveiksta ir grįžta į įprastą emocinę būseną.

Pogimdyvinė depresija stipriai paveikia mamos - vaiko santykį, kuris yra ypatingas ir nepakeičiamas. Pasak psichologės R. Murauskienės, ką tik gimęs vaikelis yra labai priklausomas nuo mamos. Taigi vaiko ir mamos buvimas kartu yra vienas pagrindinių kūdikio ramybės šaltinių, gyvybiškai svarbus vaikui. Ir kuo daugiau bus šio šaltinio, kuo jis bus intensyvesnis, tuo geriau tiek mamai, tiek vaikui. Juk per pirmus gyvenimo metus vaikas išmoksta jaustis saugiai ir šį saugumo jausmą pasiima į kitus gyvenimo etapus.

Bet koks kūdikio išsiskyrimas su mama vaikui sukelia nemažai streso. Remiantis psichologės R. Murauskienės mintimis iš knygos „(Ne)tobulos mamos užrašai“, vaikui išsiskyrimas su mama reiškia laiką, praleistą be mamos. Kuomet mama pradingsta iš kūdikio regos lauko, nesvarbu, ar tai būtų kitas kambarys ar išėjimas į parduotuvę, vaikui tai tampa skausmingu išsiskyrimu, sukeliančiu nesaugumo jausmą. Taigi garsus klykimas ir rėkimas kūdikiui yra vieninteliai būdai pranešti apie jo jaučiamą grėsmę, nes pats vaikas dar negali pasirūpinti savimi.

Pogimdyvinės depresijos poveikis vaikui

Visų pirma, kalbant apie pogimdyvinės depresijos poveikį vaikui, svarbu paminėti pagrindinius naujagimio poreikius: tai ne tik fiziologiniai poreikiai (maistas, miegas, tuštinimasis), tačiau ir psichologiniai - emociniai poreikiai (saugumas, prieraišumas, apsikabinimai, emocinė šiluma). XX a. pradžioje psichologo-psichiatro J. Bowlby atliktas tyrimas atskleidė saugaus-nesaugaus prieraišumo, susiformavusio ankstyvojoje vaikystėje pasekmes suaugusiojo amžiuje. Į tyrimą buvo įtraukti keturiasdešimt keturi asmenys, kalintys kalėjime dėl savo nusižengimų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vagystę įvykdę asmenys, ankstyvojoje vaikystėje (iki 5 m. amžiaus) patyrė atskyrimą su mama, trunkantį ilgiau nei 6 mėn.. Taigi J. Bowlby padarė išvadą, jog ankstyvojoje vaikystėje įvykęs kūdikio atskyrimas nuo mamos sukelia ilgalaikę emocinę žalą vaikui.

Kalbant apie mamos pogimdyvinę depresiją, vaiko emocinių - psichologinių poreikių nepatenkinimas arba patenkinimas tik iš dalies yra viena iš šio sutrikimo pasekmių. Paprastai pastebimas emocinio ryšio tarp motinos ir vaiko susilpnėjimas. Tai aiškinama tuo, kad serganti depresija mama nei fiziškai, nei emociškai nepajėgia atliepti svarbių vaikui emocinių - psichologinių bei saugumo poreikių.

Be to, tyrimo rezultatai rodo, kad motinos, sergančios depresija ir nerimu, yra labiau linkusios atpažinti neigiamas emocijas (liūdesį) ir mažiau tiksliai atpažinti teigiamas emocijas (laimę) kūdikių veiduose. Be to, depresija sergančios moterys gali greičiau atsiriboti nuo teigiamų ir neigiamų kūdikių emocinių išraiškų (Webb, Ayers, 2014). Tai reiškia, jog sergančios mamos dažniau reaguoja į neigiamas vaiko emocijas, galbūt jas dar ir paskatindamos. Tuo tarpu atsiribojimas nuo kūdikio emocijų, reiškia nereagavimą į vaiko siunčiamus signalus.

Vaiko-mamos ryšys - vienas subtiliausių, reikšmingiausių ir stipriausių santykių kiekvieno žmogaus gyvenime. Vaikui atkurti prarastą ryšį su mama yra taip pat svarbu ir reikšminga kaip ir mums, suaugusiems, atkurti savo nutrūkusius ryšius. Ir kas svarbiausia - mamai tai nieko nekainuoja. Net jei ir kiltų abejonių dėl vaiko poreikio gauti brangių žaisliukų, saldumynų ar drabužių, po išsiskyrimo su mama vaikui reikia tik mamos.

Pagalbos būdai pogimdyvinės depresijos atveju

Kalbant apie konkrečius pagalbos būdus tiek mamai, tiek vaikui pogimdyvinės depresijos atveju, verta paminėti, jog pirmiausia mama turėtų pasirūpinti savimi. Tai ne tik laiko sau skyrimas kasdien, tačiau ir profesionali psichologų, jei reikia ir psichiatrų, pagalba. Emocinė higiena ir savo poreikių patenkinimas taip pat yra be galo svarbūs siekiant palaikyti tinkamą emocinę - psichologinę sveikatą. Pakankamas poilsis, subalansuota mityba, neigiamų įpročių vengimas bei fizinis aktyvumas suteikia ne tik gerą fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Nuoširdus ir atviras pokalbis su artimu, atjaučiančiu žmogumi, gebėjimas atpažinti, įvardinti ir išbūti su sunkia emocija yra taip pat labai svarbūs psichohigienos aspektai.

Ypač svarbus ir pačių artimiausių žmonių teikiamas palaikymas, psichologinė parama mamai. Sutuoktinio vaidmuo šeimoje taip pat labai svarbus. Tėtis turėtų užimti ne tik šeimos maitintojo, bet ir įžemintojo vaidmenį. Kol mama nėra pajėgi (tiek fiziškai, tiek psichiškai) atliepti vaiko poreikius, vaiku pasirūpinti turėtų kitas vaikui artimas, gebantis atliepti vaiko poreikius žmogus. Tik tinkamai pasirūpinusi savo poreikiais mama gali toliau rūpintis vaiku ir atliepti jo poreikius bei nelikti jiems abejinga. O vaikas puikiai jaučia mamą ir jos emocinę būseną.

Energetinis ryšys tarp motinos ir vaiko

Motinos ir vaiko ryšys - labai stiprus ir užsimezga itin anksti. Anksčiau negu vaikutis gimsta ir netgi anksčiau nei moteris pastoja. Kartais moterys jaučia šalia savęs esančią dar nepradėto kūdikio sielą, sapnuoja ją. Tai patvirtina ir aiškiaregiai, moters auroje galintys regėti ateinančio vaiko sielą keletą metų iki jo gimimo.

Labai svarbu, kad nėščia moteris būtų geros nuotaikos, jaustųsi saugi bei laiminga, nes vaiko likimui ir net būsimai sveikatai daug įtakos daro visos būsimos mamos emocijos, mintys bei poelgiai. Per nėštumą užsimezga tvirtas emocinis ir energetinis ryšys su vaisiumi. Siekiant jį sustiprinti, svarbu kuo anksčiau pradėti bendrauti su dar negimusiu kūdikiu. Be to, moters santykiai su partneriu, jų bendras energoinformacinis laukas pastojimo metu suteikia impulsą vystytis vaikeliui.

Gimus vaikui, jam nukirpus virkštelę, mama ir vaikas atskiriami fiziologiškai, tačiau išlieka energetinis ryšys, kuris tarsi nematomas saitas lieka svarbus bent jau iki Mėnulio laikotarpio pabaigos, t. y. iki kol atžalai sueis 6-7 m. Naujagimio subtilieji energetiniai kūnai dar būna silpni, todėl mamos energetinis laukas tarsi lopšys apgaubia jį ir leidžia palaipsniui formuotis bei stiprėti. Puiku, kad dabar ką tik gimęs kūdikis padedamas mamai ant krūtinės - šalia širdies čakros. Naujagimis visada jaučia bendrą namų atmosferą, mamos nuotaikas ir emocijas. Per mamos energiją įsitraukia į giminės energetinį lauką - egregorą.

Siekiant sukurti stabilius, harmoningus energetinius ryšius, reikia kuo dažniau dalytis savo meile. Kiekvienu judesiu, švelniu prisilietimu ją parodyti, ypač vaikui iki metų. Energetiniai ryšiai stiprėja asmenims bendraujant, todėl, nors mažylis dar negali atsakyti, būtina su juo kalbėtis.

Jeigu susiformuoja harmoningi mamos ir vaiko santykiai, vargu ar pavyks nutraukti jų energetinį ryšį. Tačiau energetiniai vampyrai gali jį susilpninti. Ypač sunku, jeigu vienas šeimos narių yra energetinis vampyras. Bet koks negatyvus poveikis, t. y. bloga nuotaika, pavydas, pyktis, nukreiptas į kitą žmogų, gali sutrikdyti jo energetinį lauką. Tuomet asmens energija tarsi išteka ir pamaitina energetinį vampyrą.

Skaudu, kai vaikas atskiriamas nuo motinos. Jeigu vaikas atskiriamas prievarta, situacija būna labai skausminga. Jis netenka taip reikalingos mamos apsaugos, abu jaučia didelį stresą, nerimą ir begalinį ilgesį. Tačiau jei mama kūdikį labai myli, energetiniai ryšiai nenutrūksta. Nors ir silpnai, jie pamažu perduoda vaikui jos meilę, švelnumą bei palaikymą. Ilgesnis išsiskyrimas sekina energetiškai, tačiau vėl suartėjus bei būnant kartu, nors ir skausmingai, įmanoma atkurti apsauginį energoinformacinį lauką.

Energetinis mamos ir vaiko ryšys leidžia jausti vienas kitą be žodžių, nepaisant net atstumo. Itin jautrios moterys visada žino, kas vyksta jų vaikų gyvenime: ar jie laimingi, ar juos spaudžia rūpesčiai… Tas stiprus energetinis ryšys kartais padeda nujausti artėjančias nelaimes.

Kaip susilpnėja energetiniai ryšiai

Deja, taip. O priežasčių gali būti įvairių. Kartais neigiamus ryšius su savo vaikais užmezga jaunos, motinystei nesubrendusios moterys arba į egoizmą linkusios asmenybės. Jeigu vaiko gimimas traktuojamas kaip laisvės netekimas, moters širdis būna kupina pykčio, tuomet meilei vietos nėra. Būna ir kitokių situacijų, kai vaiko gimimas susijęs su karmine skola.

Ar šie ryšiai silpsta vaikui augant? Energetiniai motinos ir vaiko ryšiai pereina įvairius etapus. Maždaug nuo 14-15 m. vaikas pradeda jaustis individualybe, todėl trokšta pasipriešinti bet kokiai globai ir pareikšti pasauliui: „Aš esu ir prašau gerbti mano nuomonę.“ Tai - svarbus momentas apsispręsti, kaip toliau vystysis energetiniai jų ryšiai. Jeigu mama ir toliau stengsis kontroliuoti, diktuoti, ypatingai globoti, atžala gali priešintis ir, pasitaikius galimybei, stengsis visais būdais silpninti tuos energetinius ryšius.

Tėvams turėtų užtekti išminties pripažinti, kad atėjo laikas vaikui pačiam pamažu eiti savo gyvenimo keliu. Jeigu jis paleidžiamas laiku, ateina metas (apie 30 m.), kai suaugę vaikai tarsi grįžta atgal, tik santykiai jau būna kitokie.

Saugus ryšys su kūdikiu

Pirmasis apie saugų ryšį su kūdikiu pradėjo kalbėti gydytojas psichoterapeutas Johnas Bowlby, dirbęs su berniukais, kuriuos mes vadintume asocialiais. Nustatyta, kad net jeigu suaugęs žmogus turi genetiškai paveldėtą polinkį sirgti depresija, nerimo sutrikimais, šios ligos gali nepasireikšti, jeigu vaikystėje jis su artimaisiais buvo užmezgęs saugų ryšį.

Saugaus ryšio susiformavimui svarbiausi yra pirmieji vaiko gyvenimo metai, o lemiamu laikomas pirmųjų metų antras pusmetis. Manoma, kad šiuo kritiniu laikotarpiu pasitaikiusį ilgesnį išsiskyrimą su mama, pavyzdžiui, jeigu ši turi grįžti į darbą, kūdikis gali išgyventi taip pat skausmingai, kaip suaugusysis išgyvena artimo žmogaus mirtį. Tad jeigu mama žino, kad vaikui sukakus 6 ar 8 mėnesiams turės grįžti į darbą, reikėtų pasistengti kūdikį anksčiau pripratinti prie minties, jog pagrindinis jo globėjas yra ne motina.

Saugus ryšys - tai ryšys, kai kūdikis dažnai būna šalia mamos, prireikus sulaukia nuraminimo ar pagalbos, žodžiu, greta jos jaučiasi gerai ir gali laisvai tyrinėti aplinką. Žinoma, kartais su mama tenka išsiskirti, ir tuomet vaikas sunerimsta (veikiausiai paliktas močiutės globai 8-9 mėnesių kūdikis ir apsiverkia - tai yra normalu), bet netrukus nusiramina ir smagiai sau žaidžia. Mamai sugrįžus, jis tuo pasidžiaugs.

Nesaugaus ryšio tipai

Būta skaičiavimų, kad saugų ryšį su tėvais užmezga 65-75 proc. O tais atvejais, kai ryšys nesaugus, net ir tada, kai mama šalia, vaikas jaučia įtampą ir mažiau domisi aplinka - juk mama gali bet kurią akimirką prapulti.

1. Priešiškas prisirišimo tipas. Tokį ryšį užmezgęs vaikas paprastai nereaguoja į mamos išėjimą. Jai grįžus, jis gali į tai nekreipti dėmesio ar net verkti, nerimauti. Toks prieraišumo tipas susiformuoja, kai mama yra emociškai nestabili ir jos reakcijos į kūdikio elgesį nepastovios, pavyzdžiui, vieną dieną ji verkiantį vaikelį ramina, o kitą - nekreipia dėmesio. Dažnai tokia mama nesivaldo ir prie vaiko demonstruoja savo irzlumą, pyktį, kitas neigiamas emocijas. Mažylis jaučiasi nesaugus, nes nežino, kada kokios reakcijos sulauks.
2. Ryšio vengiantis tipas. Mamai išėjus, vaikas ilgai nenurimsta, o jai grįžus elgiasi prieštaringai - lyg ir nori kontakto, bet ir vengia jo. Toks ryšys susiformuoja, kai mama linkusi kūdikį nuolat atstumti.

Dabar akcentuojama pirmųjų minučių gimus kūdikiui svarba. Tačiau nereikia bijoti, kad jeigu gimdymas buvo komplikuotas ir naujagimis iš karto nebuvo padėtas jums ant krūtinės, saugaus ryšio nebus.

Kaip užmegzti saugų ryšį

1. Išmokite suprasti savo kūdikio siunčiamus signalus - ką reiškia jo verksmas bei kiti garsai, judesiai, ir tinkamai į juos reaguokite.
2. Draugiškas maitinimas. Žindant svarbus ne tik pats pavalgydinimo faktas, bet ir tuo metu mamos į vaiką nukreipiamas žvilgsnis, priglaudimas, kalbinimas, šypsena.
3. Saugus miegas. Čia reikia paieškoti visus šeimos narius tenkinančio atsakymo į klausimą: miegoti kartu ar atskirai? Jam paūgėjus, galimas saugiam ryšiui nekenkiantis iškraustymas į atskirą lovą ar į kitą kambarį. Tam reikia su miegelio paguldytu vaiku būti tol, kol jis užmigs, sekant pasaką, dainuojant lopšinę ar pan. Naktį svarbu prieiti prie vaiko, šiam pradėjus verkti, antraip jis gali pernelyg įsibaiminti ar liūdėti.
4. Kalbėjimas, juokas ir žaidimai su kūdikiu. Jų rekomenduojama neužmiršti, kad ir keičiant sauskelnes ar einant pasivaikščioti. Kai vaikas guguoja, suaugusysis turėtų patylėti, o šiam nutilus - „atsakyti“. Tuo metu reiktų žiūrėti jam į akis. Pokalbiai su kūdikiu neturi būti prasmingi - galima plepėti apie tai, ką matote aplink, sakyti, kad tuojau keisite sauskelnes, ir pan. Tačiau kartais verta pašnekėti apie jausmus: „Matau, tu dabar liūdnas“ arba „Aš dabar esu pikta, nes susibariau su kaimyne“.
5. Nešiojimas. Dabar priimta manyti, kad to daryti tikrai reikia - taip patenkiname kūdikio artumo poreikį. Būdamas mamytės pilve jis jaučia jos širdies plakimą, o gimus noras jį jausti niekur nedingsta. Taigi nešioklės - tikrai naudingas dalykas. Nešiojamas kūdikis paprastai būna ramesnis.

žymės:

Panašus:

• Efektyvūs patarimai naujagimio ir motinos virkštelės priežiūrai – saugokite sveikatą nuo pirmųjų dienų!
• Naujagimių žagsulys: sužinokite priežastis ir efektyviausius būdus, kaip padėti kūdikiui
• Stebuklinga naujagimio, kūdikio ir vaiko raida: ką privalote žinoti kiekvienas tėvas!
• Vaikų gaminami atvirukai: Kūrybiškos ir linksmai įkvepiančios idėjos kiekvienam sezonui!
• 9 mėnesių kūdikio viduriavimas: pagrindinės priežastys, svarbūs simptomai ir veiksmingi gydymo būdai