Mėsa - pagrindinis baltymų ir daugelio kitų mažylio augimui būtinų medžiagų šaltinis. Tai nepakeičiamas maisto produktas kūdikiams ir vaikams. Mėsoje esantys baltymai - ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, jų reikia fermentų ir hormonų sintezei. Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninės sistemos darbą.
Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai, Lietuvoje - apie 5 proc. ir šis skaičius auga. Atsisakyti mėsos gali mitybą subalansavę ir pakankamą organizmui reikiamų medžiagų kiekį iš kitų produktų ar papildų gaunantys suaugusieji, tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad vaikams mėsos duoti būtina, kitaip jų vystymasis gali sutrikti.
„Vegetarų dietos kūdikiams nerekomenduojamos, nes neužtikrinamas sparčiai augančio organizmo energinis, taip pat geležies, cinko, kalcio, vitaminų BD, B12 ir D poreikis, - teigia „Alfa clinic“ šeimos gydytoja D. Jurevičiūtė. - Organizmo mitybos poreikių neužtikrinimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, skatinančių augimo sutrikimus, psichomotorinės raidos sulėtėjimą ir rachitą.
Kūdikių ir vaikų maisto poreikiai labai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl negalima jų suvienodinti - svarbiausia, kad vegetarai tėvai nebūtų kategoriški ir leistųsi į diskusijas bei pamąstymus kartu su gydytojais, kurie patars kokia mėsa yra tinkama mažyliui.“
Kada pradėti duoti mėsą?
Pratinti kūdikį prie mėsos pradedama nuo 6-7 mėnesių. Todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku. Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena. Geriausia, kad vaikas gautų pakaitomis ir gyvulių mėsos, ir paukštienos. Iš pradžių pasiūlykite mažyliui vieną arbatinį šaukštelį skystos mėsos tyrės, kurios įmaišykite į įprastinį vaiko patiekalą - daržovių arba kruopų košę. Kas kelias dienas šį kiekį didinkite iki 30- 40 gramų mėsos, vyresni vaikai gali suvalgyti iki 100 g. Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis.
Kokią mėsą rinktis?
Iš visų mėsos rūšių bene liesiausia ir vaikui tinkamiausia yra paukštiena - vištiena, kalakutiena ar strutiena. Nors dažnai kalakutiena įvardinama kaip viena sveikiausių mėsų, vaikui ne mažiau naudinga ir vištiena. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai, kurie organizmo pasisavinami 100 proc. Biologiškai vertingiausia paukštienos dalis - krūtinėlė ar minkšta šlaunelių mėsa.
Delikatesinė mėsa, tokia kaip triušiena ar jautiena, taip pat yra tinkamas pasirinkimas. Nerekomenduojama mažyliui duoti žvėrienos bei laukinių paukščių, pavyzdžiui, ančių ar žąsų, mėsos, kuri yra ženkliai riebesnė. Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Pienui alergiškiems kūdikiams ir vaikams labiausiai tinka vištiena, triušiena ar strutiena, o netoleruojantiems kiaušinių - galvijų mėsa.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Teigiama, kad triušiena, kalakutiena ir veršiena lengviausiai virškinama mėsa. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ja mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis. Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą.
Mėsos nauda
- Iš mėsos gauname B grupės vitaminų, ypatingai svarbus iš jų B12, reikalingas deguonį pernešantiems eritrocitams susidaryti, joje yra kraujui būtinos folio rūgšties.
- Šis maisto produktas turi daug geležies, kuri kur kas geriau pasisavinama negu iš daržovių ir vaisių.
- Be pagrindinių maisto medžiagų, mėsoje yra ekstrakcinių medžiagų (kreatino, karnozino ir kt.). Verdant šios medžiagos pereina į sultinį ir suteikia jam specifinį skonį.
Ši mėsa turi mažiau jungiamojo audinio, todėl yra minkštesnė. Be to, ji mažiau alergizuoja už jautieną. Jautiena yra liesesnė, bet kietesnė. Ši mėsa vertinama dėl mineralinių medžiagų - tokių kaip cinkas ir geležis. Joje užtenka B grupės vitaminų, akims reikalingo A, taip pat - PP ir kt. Jautiena yra vienas geriausių kraujodarai būtinų medžiagų - vitamino B12 ir geležies šaltinių.
Veršiena minkšta, neriebi ir lengvai virškinama. Joje yra daug baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, ši mėsa yra geras geležies šaltinis. Aviena priklauso retai alergijas sukeliantiems produktams, turi daug fluoro, apsaugančio dantis nuo ėduonies.
Ypač naudinga sveikatai mėsa laikoma triušiena, ji išsiskiria dideliu kiekiu baltymų, geležies, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Cholesterolio joje mažiau net negu vištienoje.
Vištiena ir kalakutiena turi gerai pasisavinamų baltymų, kuriuose yra optimalus amino rūgščių kiekis bei būtinų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio, palyginti su gyvulių mėsa, todėl ji yra minkštesnė, joje daug ekstrakcinių medžiagų, suteikiančių malonų skonį ir kvapą. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių paukštienos rūšių, joje daug baltymų ir ji mažiausiai alergizuoja.
Kaip paruošti mėsą kūdikiui?
Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos. Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai. Mėsos kūdikiui pakanka duoti vieną kartą per parą po 40-60 g.
Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus. Pramoniniai vaikiški patiekalai su mėsa gaminami kūdikio amžių atitinkančios energetinės vertės. Patiems mažiausiems skirtas maistelis yra homogenizuotas, t.y. vientisos, skystos konsistencijos, paūgėjusiems - su smulkiais gabalėliais.
Kad išvirta mėsa išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, tada daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens). Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja viręs, bet liepsnos nereikia padidinti. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (kunkulai) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų.
Kiek laiko virti mėsą?
Veršieną virkite apie 60 min., jauną vištieną (viščiuką), triušieną - apie 45 min., jautieną ir seną paukštieną - 2,5-3 val. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištižusi.
Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Taip paruoštą tyrę duokite su daržovių koše. Iš pradžių į tik ką pagamintą daržovių tyrę įmaišykite 2 arbatinius šaukštelius mėsos tyrės, po 2-3 dienų - 4 šaukštelius. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą.
Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Tokio amžiaus vaikams rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite grilyje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Ką daryti, jei vaikas nenori valgyti mėsos?
Dažnai naujo maisto produkto ar patiekalo įsiūlymas vaikui tėvams tampa iššūkiu. D. Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins. Svarbiausia nuolatos konsultuotis su gydytojais, kurie tėvams padės parinkti tinkamus maisto produktus ir patiekalus.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį. Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Prisiminkite, kad ir pirmosios mėsos, ir bet kokio kito pirmojo produkto skonis kūdikiui yra naujas, prie kurio kartais pripranta tik per 15-20 davimo kartų. Gyvūninę mėsę galite pakeisti kalakutiena. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikiui galite duoti virtos žuvies. Jos duokite tiek pat, kaip ir mėsos. Geriau tinka gėlųjų vandenų žuvys.
Kokia mityba rekomenduojama žindančiai mamai?
Į savo mitybą dėmesį atkreipti reikėtų ir kūdikį žindančiai mamai. Jai rekomenduojama valgyti vištienos krūtinėlę, triušieną, jautieną ir liesą žuvį, o štai kiaulienos, avienos ar antienos derėtų vengti. Mamoms mityba turi įtakos ir kūdikiui, todėl to, kas nerekomenduojama mažyliui, reikėtų atsisakyti ir mamai.
Apibendrinimas
Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nevalgo tiek daug ir įvairių maisto produktų, kaip kad suaugę žmonės, mėsa yra būtina. Svarbu, kad kūdikiai būtų pradedami maitinti mėsa ne per vėlai.
Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti. Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės.
Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juo smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirtai sutrintomis daržovėmis. Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti.
Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Sužinokite, Kada Geriausia Pradėti Duoti Mėsą Kūdikiui – Ekspertų Patarimai ir Naudingi Patarimai
- Kokia pagalvę rinktis vaikui: patarimai tėvams
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Atraskite Salantų Gimimo Metrikų Knygas: Archyviniai Šaltiniai ir Jų Neįkainojama Reikšmė
- Anginos Gydymas Nėštumo Metu: Kaip Saugiai Palengvinti Simptomus ir Išvengti Komplikacijų