Gimus kūdikiui, atrodytų, jog vienas kūnas pasidalijo į dvi dalis. Devynis mėnesius augęs, vystęsis vaikelis pradedamas ruošti savarankiškam gyvenimui.
Motinos ir kūdikio ryšio svarba
Kiekvienas kūdikis užmezga emocinį ryšį su savo artimiausiu globėju. Šis ryšys stiprėja antrajame gyvenimo pusmetyje (Marvin ir Britner, 1999). Prierašumas yra specifinis emocinis ryšys, iš kurio vaikas siekia gauti saugumo (Berlin ir Cassidy, 2000). Prierašumas gali būti saugus arba nesaugus (Ainsworth, Blehar, Waters ir Wall, 1978).
Emocinis ryšys per maitinimą
Kūdikio maitinimas yra ne prievolė ar būtinybė - tai dvasinis, emocinis ir fizinis ryšys, siejantis mamą ir jos naujagimį. Tai vienas iš pagrindinių bendravimo būdų. Artimas mamos ir vaiko kontaktas veikia raminančiai, tai puiki priemonė pirmiesiems vienas kito pažinimams bei glaudiems, artimiems tarpusavio santykiams. Vos gimusį kūdikį reikėtų iš karto bandyti glausti prie krūtinės, stengtis taisyklingai pamaitinti, kad vaikelis kuo greičiau pajustų ir pats išmoktų.
Šiame procese labai svarbus aspektas yra pačios mamos emocinė būklė. Jeigu jaučiamas nuovargis, nerimas, stresas, nervinė įtampa, krūtyse gali dingti pienas. Vaikeliui tai ne į naudą. Naujagimių mamytės turėtų atsilaiduoti, nusiraminti, neleisti stresui užvaldyti protą. Tiesiog džiaugtis šiuo procesu! Mėgautis kiekviena akimirka su vaiku. Nepamirškite, vaikelis jaučia Jūsų emocinę būseną.
Kūdikio maitinimas svarbus ne vien dėl emocinio ryšio. Motinos pienas - labai savitas ir specifinis. Tai geriausias maistas naujagimiui, turintis reikalingų maistingų medžiagų bei suteikiantis energijos. Tad kartais vertėtų pamąstyti, jeigu galite, turite reikiamą kiekį pieno - maitinkite, taip skatindamos vaiko augimo, vystymosi procesus.
Pojūčiai ir pasaulio pažinimas
Todėl tik gimęs naujagimis per pojūčius pradeda mokytis pažinti pasaulį. Glamonės, švelnūs ir šilti prisilietimai, artumas to žmogaus, kuris kūdikį prižiūri, juo rūpinasi, leidžia suvokti, kad esame apsupti artimų žmonių saugumo ir meilės. Dar 1950 m. atlikti tyrimai su beždžioniukais įrodė, kad prisirišama prie to, kas teikia švelnumą ir jaukumą, - tada mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus naujagimio prieraišumui taip pat svarbus kūno sąlytis su tėvais. Pirmoje motinos ir vaiko simbiozės fazėje labai svarbu, kad juodu daug bendrautų ir vienas kitą liestų.
Kengūros metodas
Anksčiau laiko gimę naujagimiai ir jų tėveliai patiria daug problemų, tarp jų - ir susijusių su vaikelio sveikata. Neišnešioti naujagimiai gimsta tame vystymosi laikotarpyje, kai jų brendimo procesas nėra baigtas. Po gimimo jie netenka optimalios gimdoje suteiktos aplinkos, kuri saugojo juos nuo per didelės sensorinės ir motorinės stimuliacijos.
Laimė, egzistuoja saugus būdas šiems procesams sušvelninti, pagerinti ne tik vaikelio, bet ir tėvų psichosomatinei savijautai, tai - Kengūros metodas. Pirmą kartą šis metodas išbandytas 1978 m. Kolumbijoje, Bogotos mieste dėl padidėjusio sergamumo ir mirtingumo naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.
Gydytojai Rey ir Martinez pristatė naują metodą slaugytojų ir techninių išteklių trūkumui mažinti. Jie pasiūlė, kad neišnešiotų naujagimių mamos nešiotų savo kūdikius su savimi visas 24 valandas per parą, mamos net miegodavo pasirišusios mažylius po rūbais, lyg kengūros sterblėje. Naujagimio galva būdavo pasukta ant šono taip, kad ausytė būtų virš mamos širdies. Jeigu naujagimiui prireikdavo deguonies, jis būdavo tiekiamas per deguonies kaukę, pritaisytą prie mamos krūtinės.
Taikant šį metodą, sergamumo ir mirštamumo rezultatai buvo mažesni. Kengūros metodo iniciatyva buvo palaikyta UNICEF, plito ir įgijo populiarumą visoje Europoje, JAV, o vėliau ir Lietuvoje. Šis metodas gali būti taikomas visą parą arba trumpais periodais, pamažu ilginant juos, priklausomai nuo to, kaip turintis sveikatos sutrikimų naujagimis juos toleruoja. Jį taip pat galima pradėti taikyti naujagimiui tik gimus, po kelių valandų po gimimo, ar net praėjus kelioms dienoms ar savaitėms.
Mokslininkai, daugelį metų tyrinėję ir pripažinę šio metodo naudą, padarė išvadą, kad jis atkuria kūdikio ir motinos santykių modelį, kuris padaro ir mamą, ir kūdikį laimingesniais ir sveikesniais, ko negali padaryti nei inkubatoriai, nei buteliukai, bei pieno mišiniai.
Kengūros metodo nauda
- skatinamas naujagimio kognityvinis vystymasis, t.y. ankstesnis išrašymas iš ligoninės.
- sustiprėja ryšys su vaiku, o tuo pačiu ir pasitenkinimas pačia motinyste.
Neseniai mokslinėje literatūroje buvo paskelbti tyrimai, įrodantys ilgalaikę Kengūros metodo naudą.
Norėdami palyginti, mokslininkai įvertino anksčiau laiko gimusius naujagimius, kurie buvo slaugomi tik inkubatoriuose ir naujagimius, kuriems buvo taikytas šis metodas. Jie buvo tikrinami septynis kartus visus pirmuosius 10 gyvenimo metų. Paaiškėjo, kad tokie vaikai geriau miega, geriau mokosi, mažiau kenčia nuo širdies ritmo sutrikimų ir sėkmingai kuria santykius su tėvais ir bendraamžiais.
Tai dar kartą įrodė, kad motinos šiluma, švelnumas ir sensorinė stimuliacija teigiamai veikia smegenų vystymąsi ir sustiprina ryšį tarp motinos ir vaiko, bei pagerina jų santykius ateityje.
Žindymas ir motinos ryšys
Iš dalies žmonių jausmus, santykius lemia kraujyje cirkuliuojantys vadinamieji neurotransmiteriai. Oksitocinas, sukeliantis "įsimylėjimo", "prisirišimo" jausmą, yra vienas iš tokių neurotransmiterių, gausiai išsiskiriantis maitinant kūdikį krūtimi. Be oksitocino pienas net nepradėtų tekėti.
Kitas svarbus aspektas, kad pažindyti kūdikį nepriglaudžiant jo prie savęs faktiškai neįmanoma, tuo tarpu pamaitinti iš buteliuko net nepaimant vaiko ant rankų laisvai galima. O tai reiškia, kad žindomas kūdikis gali patirti daugiau tiesioginio fizinio kontakto su motina, negu maitinamas iš buteliuko.
Dar vienas dalykas, kad sėkmingas žindymas gali sukurti pasitikėjimo atmosferą: iš esmės, pagal poreikį krūtį gaunantis kūdikis kontroliuoja mitybos procesą, gauna tiek maisto ir tuo metu, kai jam reikia. Tuo tarpu iš buteliuko maitinamo kūdikio mitybos procesą reguliuoja motina.
Tačiau pagunda ir galimybė leisti kūdikiui pasimaitinti pačiam paramščius buteliuką marliuku ar perleisti kūdikį kitam asmeniui yra didesnė maitinant iš buteliuko ir motinai gali tekti daryti papildomų pastangų reikalaujantį sąmoningą pasirinkimą maitinti kūdikį iš buteliuko priglaudus jį prie savęs (apie kūdikio galimybę liesti nuogą motinos krūtį, kas beveik savaime suprantama žindant, net nekalbu).
Kūdikį permaitinti MP beveik neįmanoma, tuo tarpu mišiniu - pakankamai realu. MP kūdikis gali gauti iš karto, jam nereikia laukti, kol maistas bus paruoštas, atvės iki reikiamos temperatūros ir tt. Motinai savo ruožtu nereikia matuoti gramų ar mililitrų, rūpintis, kad kūdikis išvalgytų nustatytą porciją ir pan.
Žindymas ne tik ryšys, bet maistas, nusiraminimas vaikui, vaistas ir t.t.
Although the quality of the dyadic interaction in infancy, rather than feeding type, is predictive of attachment security, mothers who choose to breastfeed display enhanced sensitivity during early infancy that, in turn, may foster secure attachment. Among breastfeeding mothers, higher sensitivity is associated with longer duration of breastfeeding during the first postpartum year. These findings suggest a link between attachment security and breastfeeding.
Ryšio formavimas ir saugus prieraišumas
Vaikelio laukimas būsimai mamai neretai sukelia daugybę klausimų, nežinomybės. Vienas jų yra apie tai, kokia aš būsiu mama, ką reikia daryti, kad mano ir vaiko ryšys būtų stiprus bei užauginčiau saugiai besijaučiančią ir pasitikinčią savimi bei pasauliu asmenybę.
Tačiau ar motinos ir vaiko ryšys tikrai gali nukentėti priklausomai nuo to kaip bus maitinamas: iš buteliuko ar iš krūties?
Ieškant atsakymų į šį klausimą užtikau straipsnį apie longitudinį tyrimą, kuriame buvo keliamos hipotezės apie maitinimo būdo sąsajas su motinos ir kūdikio ryšiu bei santykiais. Naudojant 570 motinos ir kūdikio porų tyrimo duomenis, ryšys tarp motinos ir kūdikio bei jų santykių kokybė buvo matuojami du kartus: po keturių ir po dvylikos mėnesių.
Gauti rezultatai po keturių mėnesių parodė, kad žindančių mamų ryšys su vaikais yra stipresnis nei maitinančių iš buteliuko. Tačiau duomenys gauti po 12 mėnesių jau neparodė skirtumo tarp žindančių ir maitinančių iš buteliuko mamų ryšio su savo vaikais. Tai reiškia, kad, jei ankstyvas žindymas daro įtaką ryšiui, tai yra trumpalaikis dalykas.
Šis tyrimas neatmeta galimybės, kad ryšys gali atsirasti žindymo kontekste. Tačiau tai rodo, kad ir maitinančios iš buteliuko motinos gali sukurti ryšį su savo kūdikiais. Teiginiai, kad žindančios diados būtinai turi geresnius tarpusavio santykius, yra nepagrįsti. Iš buteliukų maitinančios motinos gali suteikti pakankamai gerą priežiūrą, kad išlaikytų kokybiškus motinos ir vaiko santykius.
Dažnai šalia viena kitos naudojamos sąvokos kaip prieraiši tėvystė ir saugus prieraišumas, nėra pirmojo pasekmė. Vienas iš prieraišios tėvystės principų - žindymas yra nenuginčijamai naudingas, tačiau jis nėra tiesiogiai susijęs su saugiu prieraišumu, taip pat jis nėra lemiantis veiksnys vaiko ateities psichikos sveikatai ar vystymuisi.
Paprasčiau sakant: nėra moksliškai įrodyta, kad prieraišios tėvystės filosofija yra susijusi su saugiu prieraišumu. O šis nesusipratimas - tai dažnas kaltės, nerimo ir tėvų nukreipimo netinkama linkme priežastis.
Taigi, tai nereiškia, kad jei mamai nepavyks žindyti - saugus prieraišumas neįmanomas. Lygiai taip pat nevertėtų savęs graužti mamoms, kurioms yra padaryta cezario operacija, ar kiti dalykai neatitinkantys prieraišios tėvystės principų.
Žindymas - vienas svarbiausių dalykų prieraišios tėvystės filosofijoje. Tačiau mechaniškas, nejautrus maitinimas krūtimi iš esmės gali prisidėti prie nesaugos prieraišumo formavimosi, o tuo tarpu šiltas, jautrus maitinimas iš buteliuko gali padėti sukurti saugų ryšį. Taigi ne maitinimo metodas yra svarbiausia, bet kokybiškas bendravimas reikalingas prieraišumo formavimuisi.
Tai, kas svarbu prieraišumo formavimuisi, yra globėjo veiksmų derėjimas su jo psichologine būsena: ar jis jaučia stresą, ar yra ramus, ar yra atitolęs, ar įsitraukęs, ar jis skaito kūdikio siunčiamus signalus. O pernelyg glaudus ryšys tarp globėjo ir vaiko visur bei visada - gali būti nesaugaus prieraišumo ženklas.
Žindymas yra naudingas, tačiau ne visada ir visiems lengvai besigaunantis. Todėl skatinčiau mamas nenusiminti, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių krūtimi negalėjo maitinti savo kūdikių. Jūs turite visas galimybes prisidėti prie saugaus vaiko prieraišumo formavimosi. Tai, kad nežindote - nėra nuosprendis.
Išsiskyrimas ir saugumo jausmas
Kai du žmonės emociškai susiję, išsiskyrimas (normaliu atveju) neramina abu. Kūniško artumo dėka abu partneriai nusiramina, atgauna emocinę pusiausvyrą, pasijunta saugiai. Verbalinis bendravimas tampa ne toks svarbus. Darome daugiau nei kalbame. Taip ir turi būti.
Vaikams išsiskyrimo esmė yra dar labiau visa apimanti. Ką tik gimęs vaikelis yra labai priklausomas nuo mamos. Normaliu atveju mama žindo savo kūdikį pagal poreikį. Todėl ir taip aišku, kad mama su kūdikiu turi būti visada šalia. Taip surėdyta gamtos. Tai labai natūralu. To nereikia mokytis.
Vienas pagrindinių kūdikio ramybės šaltinių yra buvimas šalia mamytės. Kaip galima daugiau, kaip galima intensyviau. Atsakymas labai paprastas: per daug niekada nebus. Reikia vadovautis savo motiniška intuicija, įsiklausyti į savo vaikelį, stebėti jį. Vaikai mums patys viską praneša.
Kai kalbame apie kūdikius, turime suprasti, kad jiems išsiskyrimas su mama yra bet koks laikas, praleistas be mamos. Štai kodėl vaikai verkia, kai kurie net labai verkia, kai mamos pasitraukia nuo jų vos akimirkai. Jie skausmingai išgyvena išsiskyrimą. Nes jie dar negali pasirūpinti savimi.
Dėl aiškumo atminkime: mamos pasitraukimas nuo vaikelio ir dingimas iš jo regos lauko yra išsiskyrimas; mamos išėjimas į kitą kambarį yra išsiskyrimas; mamos išėjimas praustis į dušą ir vaikelio palikimas vieno kambaryje yra išsiskyrimas; kūdikio palikimas su kitais suaugusiais žmonėmis yra išsiskyrimas.
Kai sūnus sulaukė trijų mėnesių, man teko padirbėti. Tačiau širdis labai kentėjo. Pranešu, kad visi šie išgyvenimai yra labai normalūs. Net neabejoju, kad giliai širdyje dauguma mamų patiria tam tikrą nerimo kiekį, kai tenka savo kūdikį palikti kitiems. Tokiomis situacijomis išgyvenamas stresas taip pat yra normalus, tačiau labai nemalonus.
Nenustebinsiu pasakiusi, kad glaudus ryšys pirmaisiais vaiko gyvenimo metais su mama užtikrina vaiko saugumo jausmą ateičiai, padeda formuoti vaiko psichologinį atsparumą, prisideda prie adekvataus vaiko pasitikėjimo savimi augimo.
Pirmieji treji-ketveri vaiko gyvenimo metai: kuo vaikelio ir mamos ryšys stipresnis, tuo didesnių pasikeitimų galima pastebėti vaiko elgesyje po išsiskyrimo. Ir nesvarbu, ar tai buvo ilgas išsiskyrimas, ar tik trumputis.
Po išsiskyrimo su mama vaikui reikia tik mamos. Būkite su vaiku, žaiskite su juo, neskubinkite įvykių eigos ir pamatysite, koks ramus gali būti jūsų vaikelis net po dienos nesimatymo su jumis. Leiskite savo mažyliui ar mažylei mėgautis jūsų kompanija, užsiimkite vaiko mėgstama veikla.
Jei pastebėjote, kad mažylis netoleruoja jūsų dingimo iš regos lauko (verkia ar kitaip reiškia savo nepasitenkinimą priverstine vienatve), pasistenkite nedingti. Kūdikiai nesupranta pasakymo: aš tik trumpam bėgu į virtuvę. Jie verkia ir tiek. Nes jaučiasi nesaugiai.
Kai vaikas jaučiasi saugus, trumpą priverstinį išsiskyrimą su mama jis išgyvena ne taip skausmingai. Jei mažylis ramiai guli lovelėje su žaisliukais tris minutes, kol jūs nubėgote į tualetą, grįžę būtinai prieikite prie jo. Nesvarbu, kad jis neverkia. Nereikia laukti, kol pradės verkti.
Taigi principas yra labai paprastas: paimti vaikelį ant rankų, duoti pažįsti, pakeisti sauskelnes, pasūpuoti, pažaisti, padainuoti dainelę.
Jei jūsų metukų mažylis jau gali trumpą laiką (kokias 3 minutes) pabūti vienas, būkite jam už tai dėkingi. Ir nesitikėkite pakartojimo. Nes galite nusivilti. Būkite jautrūs savo vaikams. Bus dienų, kai galėsite ir duše ramiai praustis, tačiau bus dienų, kai negalėsite žengti žingsnio nuo kūdikėlio. Nieko nereikalaukite.
Vaikai ypač „prilipę“ prie mamyčių būna dygstant dantukams, blogai pamiegojus, prasirgus ar ligos metu. O jei šeimoje yra ne draugiška atmosfera, mažyliai irgi siekia intensyvaus kontakto su mama.
Jei nėra gyvybiškai svarbios priežasties, vaiko auklei palikti nereikia. Kol mūsų vaikai dar maži, turime labai paisyti jų gerovės. Kad vėliau nereikėtų spręsti didesnių sunkumų.
Jei mama priversta grįžti į darbą, dar kartą nepamirškite paskaičiuoti žalos ir naudos. Ar tikrai, sumokėjus auklei ar darželiui bei atmetus važiavimo į darbą išlaidas, liks daug daugiau nei vaikelio išgyvenamas nesaugumas ir skausmas.
Jei jau nusprendėte palikti vaiką kitiems žmonėms, būtinai sudarykite sąlygas ir vaikui, ir tam kitam suaugusiajam susidraugauti. Kiekvienam vaikui reikia skirtingo laiko priprasti prie svetimo žmogaus. Pasilikę rezerve dvi savaites tikrai niekada nepralošite.
Mamos, ramiai! Pasiaiškinkime visa tai išsiskyrimo kontekste. Vaikas išsiverkia mamai, nes jis su ja labai stipriai emociškai susijęs. Ir išsiskirti su mama sudėtingiau nei su tėčiu. Ir vėl dėl to unikalaus ryšio.
Esu tikra, kad anksčiau mano aprašytas normalus elgesys su kūdikiu labai prisidėjo prie mano sūnaus saugumo formavimosi, leido jam ugdyti savo savarankiškumą, leido ir leidžia jam atsiskirti nuo manęs tokiu ritmu, kaip tik jis gali greičiausiai.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- Dovana Naujagimio Mamai: Praktiški ir Atmintini Patarimai
- Neįtikėtini būdai ugdyti specialiųjų poreikių vaikus – atraskite efektyviausias strategijas!
- Kremas vaikams nuo šalčio: apsaugokite jautrią odą žiemą