Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Aurelija Tamulytė - žinoma Lietuvos aktorė, kurios gyvenimas ir karjera kupini įvairių iššūkių ir pasiekimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius jos biografijos, karjeros ir asmeninio gyvenimo įvykius.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia

Aurelija Tamulytė yra talentinga aktorė, kurios karjera teatre įspūdinga. Ji pasižymi gebėjimu kurti įsimintinus vaidmenis ir susidurti su įvairiais iššūkiais scenoje. Aktorė teigia, kad jai labai svarbus pasitikėjimas tiek savimi, tiek partneriais, tiek atributais ar priemonėmis, kuriomis naudojamasi.

1920 m. gruodžio 19 d. įkurta Lietuvių meno kūrėjų draugija kaip Dramos vaidykla. 1922 m. suvalstybinta ir pavadinta Valstybiniu dramos teatru. 1925 m. sujungtas su Valstybės opera ir baleto trupe į Valstybės teatrą. 1940-41 m. vadintas Valstybiniu dramos, operos ir baleto teatru, 1941-44 m. Kauno didžiuoju teatru, 1944-49, 1959-90 ir 2004-12 m. vadinamas Kauno valstybiniu dramos teatru. 1949 m. prijungtas Kauno muzikinės komedijos teatras ir pavadintas Kauno valstybiniu dramos ir muzikos teatru. 1959 m. dramos trupė sujungta su Kauno jaunojo žiūrovo teatro trupe. Pirmasis spektaklis - H. Sudermanno Joninės (1920 12 19, režisierius J. Vaičkus) - suvaidintas tik kartą Miesto teatro rūmuose (dabar Kauno muzikinis teatras).

Karjera Teatre

Aurelija Tamulytė, beveik trejus metus savo noru nevaidinusi spektakliuose, teigia: „O dabar meldžiu Dievo, kad priimtų mane atgal į teatrą, nes be jo savo gyvenimo nematau. Aš seniai supratau, kad esu gimusi teatrui.“

Daugelis spektaklių, kuriuose ji vaidino, paseno ir buvo išbraukti iš repertuaro. Daugelio gyvenant tokioje įtampoje nebuvo jėgų vaidinti. Kai kurių pasiūlymų iš teatrų pati atsisakė. Neslepia - ir kolegių intrigų buvo labai daug.

Aurelija parodo didžiulį šūsnį žurnalų - įspūdinga blondinė itin dažnai buvo kviečiama pasidalinti savo grožio ir jaunystės paslaptimis, o ir žvaigždžių vakarėliuose savo žavesiu nenusileisdavo turtingiausioms ir garsiausioms šalies damoms. Ant Aurelijos komodos sustatyti svarbiausi teatro apdovanojimai, kurie klausant Aurelijos pasakojimo apie tai, kad ji pastaruoju metu nebeturėjo už ką nusipirkti maisto, atrodo kiek ironiškai.

Svarbūs Vaidmenys ir Pasiekimai

A.Tamulytė, Auksinio scenos kryžiaus laimėtoja, sukūrusi daugiau kaip 40 vaidmenų, prisipažino, kad buvo laikas, kai puolė į didelę depresiją. Tačiau pamažu skausmingos žaizdos užsitraukia kietais randais, ir A.Tamulytė kaip feniksas ėmė kilti iš pelenų.

Aurelija Tamulytė sako, kad jai „T.LeClerc“ pudra - tarsi saugantis talismanas. „Pamenu, Kauno dramos teatro spektaklyje „Karčios Petros fon Kant ašaros“ vaidindama ponią „Pucci“, modelių namų savininkę, susidėdavau visas pudras, kremų, kvepalų buteliukus, pudruodavausi ilgu šepetėliu ir jausdavausi tokia ypatinga, išskirtinė, nes žinojau, kad niekas Lietuvoje tokios pudros neturi. Man ji padėdavo pajausti personažo gyvenimą ir statusą. Mano personažas buvo labai dramatiškas - blaškėsi tarp juoko ir ašarų, todėl paėmus į rankas pudros šepetėlį braukdavau sau per akis, sakydama, kad ašaras nušluostys tik paryžietiška pudra“, - su šypsena ir nostalgija vaidmenis Kauno dramos teatre prisiminė aktorė.

Asmeninis Gyvenimas

Žinoma aktorė Aurelija Tamulytė (50 m.) ir fotografas Raimundas Švilpa (54 m.) bendro židinio nebekursto - pora triukšmingai ir skausmingai pasuko skirtingais keliais, rašoma žurnale „Stilius“.

Šią savaitę Aurelija Tamulytė ir Raimundas Švilpa, lydimi advokatų, susitiko Vilniaus apylinkės teisme. Čia pradėta nagrinėti poros skyrybų byla. Prieš teismo posėdį Aurelija situacijos komentuoti nepanoro. „Nekalbėsiu, kategoriškai“, - 15min trumpai tarė ji.

Fotomenininkas pasakojo, kad žmonos skyrybų ieškinio, lyg perkūno iš giedro dangaus, jis sulaukė gegužės mėnesį. Kita vertus, R.Švilpa pripažįsta, kad jausmų tarp jųdviejų nebuvo jau daugelį metų. Susituokę 2008-aisiais, Raimundas sako tik dvejus metus gyveno meilėje - anot jo, tik tiek ji truko.

R.Švilpa sako įtariantis, kad A.Tamulytė greičiausiai susirado naują draugą, todėl siekia ne tik skyrybų, bet ir jo turto.

Aurelija sužinojusi, kad Raimundas pasikalbėjo su 15min apie jųdviejų santuoką, nesutarimus ir skyrybas, neslėpė esanti įskaudinta. Ji vis tik nutarė trumpai pasisakyti. „O viešpatie, tai yra visiški Švilpos pramanai, motyvuoti keršto. Aš neištvėrusi mūsų gyvenimo, padaviau ieškinį, nes negalėjau toliau kentėti. O dabar vyksta toks metodinis jo dorojimasis. Neturiu jėgų apie tai kalbėti, kol kas esu per silpna su tokio lygio žmogumi kovoti. Laikui bėgant viskas išaiškės“, - 15min sakė A.Tamulytė.

„Nenorėjau nei valgyti, nei praustis. Neliko nei pinigų, nei draugų. Ir dar karantino pradžioje pats vyras atjungė vandenį visiškai“, - gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“ sako aktorė. Teatro legenda buvo priversta skaičiuoti centus, o pastaruosius metus tekdavo eiti miegoti tuščiu skrandžiu - ji net neturėjo už ką nusipirkti pavalgyti. Aurelijai 51-eri, ir šiuo metu ji prisipažįsta neturinti ne tik mylimo žmogaus šalia, vaikų, bet ir darbo.

Skyrybų Detalės ir Iššūkiai

Aurelijai skaudžiausia, kad iki šiol negali įeiti į namus, kuriuose gyventa daugiau nei 10 metų, susirinkti savo daiktų, negali net paglostyti mylimo šuns Šanso. „Pusantrų metų, kol vyksta skyrybų procesas, tęsiasi žudanti įtampa. Kaip tai ištveriu, ir pati nesuprantu. Dabar aš - ant bedugnės krašto nulaužtais sparnais. Svarbiausia - atsistoti“, - sako Aurelija.

Kai bendras jų gyvenimas pradėjo dužti ir dabar, kol vyksta skyrybos, ji patiria didžiulį stresą ir įtampą, susirgo depresija, tad negalėjo vaidinti spektakliuose ir taip užsidirbti pragyvenimui. Negana to, sutuoktinio buvo išvyta iš namų Palangoje, o grįžusi į Vilnių rado pakeistą buto spyną.

Po bendro gyvenimo, pasibaigusio skyrybomis, jai pagaliau atsivėrė akys: „Aš jo tarnaitė buvau.“

Perskaičiusi teismo nuosprendį patyriau lengvą šoką. Tikrai nesitikėjau, kad gyvas žodis, liudininkai nieko nereikš, kad šiais laikais teismuose lemia tiktai popierius ir surinkti pirkinių čekiai. Jausmai, meilė nieko nereiškia.

Baisiausias melas, kad jis man butą padovanojo. Tą butą, paėmusi paskolą iš banko, nusipirkau iš R.Švilpos dar pusmetis iki mūsų vestuvių, jis įformintas mano vardu. Mudu susituokėme 2008 metų pavasarį. Už jį moku bankui paskolą nuo pat pirmos dienos. Dar liko mokėti 10 metų.

Po konflikto man buvo pasakyta - viskas, žiurke, dabar aš tave sunaikinsiu. Ir tada aš bėgau į Palangą. Ten aš mokiausi, ten dirbau. Jis būdavo daugiau Vilniuje. Aš atvažiuodavau į Vilnių jau pasiruošusi darbui.

Vieną rytą jis atvažiavo į Palangą ir pasakė - dink, čia jau ne tavo namai, tuoj čia viskas bus išnuomota. Mane ištiko šokas. Kilo beveik muštynės, aš kovojau už save. Net iškviesti pareigūnai manęs neįleido į namus. Jie paiso tiktai popieriaus. Padaviau pasą, jūs - Tamulytė, pasakė, ne Švilpa, o buto savininkas - Švilpa, tad jūsų negalime įleisti, durų laužti negalime. Sakau jiems - aš čia gyvenu 13 metų, čia visi mano daiktai likę.

Nebuvo jokių meilužių. Jeigu būčiau turėjusi meilužių, kaip jis įsivaizdavo, tikrai man nebūtų reikėtų taip vargti, skursti ir gyventi pusbadžiu. Aš bėgau bet kur, kaip žmonės bėga iš karo. Bėgau kaip nuo ugnies, kad išsigelbėčiau nuo to žmogaus. Nuvažiavau pas advokatą ir paprašiau - padėkite.

Sakoma - va, ta ar ana - stipri moteris. Taip, aš - stipri moteris. Bet vis dėlto būti per stipriai - didelė klaida. Negalima būti per stipriai. Buvo labai daug žmonių, kurie man norėjo padėti, kurie ragino - išeik, Aurelija, palik jį. Bet aš atkirsdavau - viskas gerai. Visada šypsausi, niekas nieko neįtaria. Niekas nežinojo, kas vyksta už uždarų durų. Mane nužudė mano stiprybė.

Gyvenimas Po Skyrybų

Atsigavusi po skyrybų A.Tamulytė šiuo metu išgyvena kūrybinę pauzę.

Vasario 12 dieną Aurelija važiavo iš pajūrio namo, kai telefonu jai pranešė nerimastingą žinią - dega namai. Paspaudusi greičio pedalą ji netrukus pasiekė savąjį kiemą Vilniaus Užupio rajone. Vaizdas atėmė žadą: „Pilnas kiemas buvo mano nuotraukų, drabužių, mano tapytų paveikslų, mėtėsi daugybė kitų daiktų. Susmukau, atrodė, kad žemė išslydo iš po kojų.

Pasikalbėti su žavia ir talentinga aktore susitikome Užupyje, jos nedideliame jaukiame bute, kuris pulsuoja magiška atmosfera ir labiau primena teatro užkulisius. Gaisras šios vietos nepasiekė.

Kai čia įėjau, atsiguliau į teatrinių suknelių krūvą ir kelias paras pragulėjau susisukusi į kamuoliuką kaip šuo. Galvoje spengė. Bet teko susiimti“, - liūdnai šyptelėjo aktorė.

Per porą metų negyva patalpa virto išpuoselėta buveine. Vieni bičiuliai padovanojo atliekamus tapetus, kiti - plyteles voniai, treti parūpino krėslus ar užuolaidas. Aurelija visus interjero įrengimo darbus atliko savo rankomis.

Pagrindiniame kambaryje ypatingą vietą užima iš senelių paveldėtas antikvarinis bufetas, stovi senovinė kanapa, krėslai. Ant sienų kabo didelės portretinės nuotraukos, spektaklių afišos, veidrodžiai dekoratyviniuose rėmuose. Jaukią prieblandą sukelia įjungti staliniai šviestuvai.

Jos virtuvė tame pačiame kambaryje - bufetas su raižiniais. Jame viskas integruota. Aktorė labai bijo nuogos buities. Koridoriuje stovi manekenas su užvilkta ilga aristokratiška Aurelijos mamos teatrine suknia su krinolinais. Po žemę siekiančiu sijonu paslėpti valikliai, šluostės.

Dar vienas išskirtinis įrenginys Aurelijos bute - kino teatras. Ant nedidelio medinio stovo aktorė yra pasistačiusi projektorių, nukreiptą į virtuvinį bufetą. Vakarais moteris nuleidžia virš bufeto pakabintą drobinį ekraną ir eina žiūrėti laiko patikrintų kino filmų. Ekrano šonuose - sunkios užuolaidos lyg teatre.

Televizoriaus Aurelija niekada neturėjo. Keturkampį aparatą ji prisimena tik iš vaikystės tėvų namuose. Ant akmeninės kolonos stovi vaza su tūkstančiu ar daugiau sudžiovintų rožių. Milžiniška puokštė - per ilgus metus surinktos į sceną atneštos gerbėjų gėlės. Kad nesutrupėtų, visos apdengtos peršviečiamu tinkleliu.

Miegamajame ant sienos kabo jos piešiniai. Aktorė prisipažino, kad kartais per repeticijas išsitraukdavo pieštuką ir popieriaus lapą. Režisieriai ją pabardavo, kad neužsiimtų šalutine veikla. Bet talentas piešti padėdavo sukurti personažo įvaizdį: „Nupiešdavau portretą, kaip noriu atrodyti scenoje. Tai padėdavo ir režisieriui, ir scenografui.“

Paradoksalu, bet po skyrybų Aurelija su vyru liko gyventi kaimynystėje - vienos durys beveik liečiasi su kitomis.

A.Tamulytė, kurios likimas pastaruoju metu tikrai nelepino, neslėpė džiaugsmo ašarų, kad savo gimtadienį pasitiko vaidindama, jos teigimu, intelektualiai ir suprantančiai, ką ji nori ištransliuoti, publikai. „Šiandien aš kaip ant sparnų. Ir už tai esu dėkinga savo bičiulei Kristinai Strolienei. Šiandien mano vaidmuo čia tikrai labai simbolinis. Nusimetusi juodą šydą nuo akių, su baltais sparnais, kuriais pasirūpino dizaineris Juozas Statkevičius, pakylu į šviesą. Sėdėdama po tuo šydu, iš kurio turėjau išsilaisvinti, apmąsčiau visą savo gyvenimą, - koks jis buvo ir ko dar norėčiau. Nusimetusi tą šydą, tikiu, kad viską, kas buvo bloga, palikau praeityje. Savo gimtadienio dieną, skaitydama savo mylimiausių poetų Juditos Vaičiūnaitės ir Justino Marcinkevičiaus eiles, pradedu naują, šviesesnį, gyvenimą ir tikrai tikiu, kad ši diena padovanos man naują pradžią", - šypsojosi aktorė.

Dar vienas sutapimas, kuris nustebino net ir pačius prancūzus - garsių pasaulio aktorių ir dainininkų dievinamos dekoratyvinės kosmetikos atstovus Laetitią Chevallier Poux ir Frédéricą Poux - yra tai, kad šią kosmetiką Aurelija Tamulytė naudoja ir labai vertina jau beveik trisdešimt metų. Pasirodo, ji su pirmuoju vyru Ramūnu buvo pirmieji šios kosmetikos distributoriai Baltijos šalyse.

Aktorė Aurelija Tamulytė gimtadienį atšventė šventiniame „Krispo“ renginyje, rašoma pranešime spaudai. Pasiteiravus, kokia yra jos svajonių dovana, A.Tamulytė buvo atvira: „Didžiausia gimtadienio dovana - galimybė būti tarp laimingų, pasipuošusių žmonių, nuostabių kvapų. Ir, žinoma, būti scenoje. Man visą gyvenimą didžiausia dovana yra šventės, kai nematau buities: puodų, puodukų, namų kriauklės ir šlepečių. Aš šiandien tokia laiminga“, - džiaugėsi aktorė.

Aurelijos Tamulytės Kosmetikos Paslaptys

Aurelija Tamulytė sako, kad jai „T.LeClerc“ pudra - tarsi saugantis talismanas. „Pamenu, Kauno dramos teatro spektaklyje „Karčios Petros fon Kant ašaros“ vaidindama ponią „Pucci“, modelių namų savininkę, susidėdavau visas pudras, kremų, kvepalų buteliukus, pudruodavausi ilgu šepetėliu ir jausdavausi tokia ypatinga, išskirtinė, nes žinojau, kad niekas Lietuvoje tokios pudros neturi. Man ji padėdavo pajausti personažo gyvenimą ir statusą. Mano personažas buvo labai dramatiškas - blaškėsi tarp juoko ir ašarų, todėl paėmus į rankas pudros šepetėlį braukdavau sau per akis, sakydama, kad ašaras nušluostys tik paryžietiška pudra“, - su šypsena ir nostalgija vaidmenis Kauno dramos teatre prisiminė aktorė.

žymės: #Gime

Panašus: