Vaikų atėmimas Pakruojyje: Melas, traumuojantis vaikus ir šeimas

Šiandien nagrinėsime istoriją apie lemtingą dieną, kai namuose nebeliko augančių vaikų.

Šeimos drama ir kaltinimai smurtu

Apie tai Lina Bitienė „Vakaro žinioms“ pasakoja suglumusi - net praėjus trims mėnesiams po šio įvykio, šeima vis dar netiki, jog tai tikrai su jais vyksta. Moteris neslepia, gyvenimas šeimos seniai nelepina. „Buvo laikotarpiai, kai tiek viena, tiek kita dukra buvo paklydusios gyvenimo kelyje. Būdama jau pilnametė, jaunesnioji dukra, susilaukusi kūdikio, norėjo žengti blogą žingsnį - atsisakyti vaiko. Šiuo metu ji susituokusi su kitu vyru, o vaikelį norėjo palikti vaiko tėvui. Paprieštaravau, kad ji šitaip nesielgtų. Tačiau tada ji manęs nepaklausė ir galiausiai nuvežė vaiką tėvui, o pati dingo.

Išvažiuodama leido man suprasti, kad nesikiščiau į jos gyvenimą, kitaip nukentėsiu. Taip ir nutiko. Po kurio laiko sužinojau, kad ji kreipėsi į teisėsaugą ir parašė pareiškimą, kaltindama mane su vyru smurtu prieš mūsų namuose augančius mažamečius vaikus: 8 m. berniuką ir 4 m. mergaitę. Tai kitos mano dukros vaikai. Vyresnėliui esu nuolatinė globėja, o jaunesnei - laikina globėja. Išgirdę kaltinimus iš dukros, vaiko teisių specialistai tuojau pat prisistatė“, - pasakoja Lina.

Vaikų atėmimas

Tai įvyko šių metų rugpjūčio 9 d. Moteris sako iš karto supratusi, kad tarnybos gali būti atsiųstos kerštaujančios dukros. Atvykusios vaiko teisių specialistės nusivedė vyresnėlį į automobilį pokalbiui. Ką tik po pietų miego atsikėlusią mergaitę - taip pat. „Nebuvo psichologo, jis nedalyvavo, nors tokioje situacijoje šokas buvo ne tik mums, bet ir vaikams, jie verkė ir nesuprato, kas vyksta“, - prisimena Lina. Taip pat atvyko policijos pareigūnai, kurie ir pranešė tėvams, kad vaikai iš šeimos paimami.

„Mums buvo pasakyta, kad galime kalbėti arba civilizuotai, arba gali būti panaudota jėga. Buvo liepta sudėti vaikams lauknešėlį, nes jie paimami. Pasakyta, kad yra gautas pareiškimas, tačiau paprašius jį parodyti, dokumento niekas neparodė“, - pasakoja Lina. Po namus vaikštinėjo nepažįstami žmonės, fotografuodami kambarius, ūkinius pastatus.

Paimti vaikai buvo nuvežti Linos vyro sesei. Lina tikina, kad tą dieną specialistai nedavė pasirašyti jokio įvykį fiksuojančio dokumento: „Kitą rytą vaikus mes parsivežėme patys ir po kelių dienų nuvykome į Vaiko teisių apsaugos tarnybą Pakruojyje apie tai informuoti. Ten sužinojome, kad dukros pareiškimas jau atsiimtas, ji pati paaiškino teisėsaugai, kad po konflikto pasikarščiavo ir, norėdama man atkeršyti, parašė melagingą pranešimą.“

Bet sistemos girnos jau sukosi. Linos ir jos vyro atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto, tad vaiko teisių specialistės neslėpė, kad vaikus jos vėl turės paimti.

Melas sistemai tinka

Taip ir nutiko. „Po darbo valandų į namus prisistatė dvi vaiko teisių specialistės: Kristina Stočkūnaitė ir Eglė Koskutė. Nesiteikusios įvertinti esamos situacijos, jos paėmė vaikus ir net nesurašė grėsmės lygio nustatymo lentelės. Prašiau taip nesielgti, juk jos pačios žino, kad paduotas pareiškimas yra melagingas. Kodėl dėl formalumo reikia traumuoti vaikus ir atskirti juos nuo šeimos? Buvo pasakyta, kad kitą dieną atvyktume pas jas į buveinę. Tik tada mums įteikė lenteles, kur buvo nustatytas II grėsmės lygis.

Tai buvo jau rugpjūčio 14 d., nors vaikai pirmą kartą iš šeimos paimti rugpjūčio 9 d. Iki šiol nesuprantu, kaip specialistės, žinodamos, kad pareiškėjas prisipažino melavęs, vis tiek nustatė II grėsmės lygį vaikams. Dar vėliau, rugpjūčio 16 d., teismas nustatė I grėsmės lygį, o 21 d., jau gavome pranešimą, kad lygis pakeistas iš I į II“, - stebisi Lina.

Po vaikų paėmimo šeimos laukė ne ką mažiau sudėtingesnis laikotarpis - kova su sistema ir bandymas išsiaiškinti, kada visi šeimos nariai galės ir vėl gyventi kartu. Pirmas atvejo vadybos posėdis buvo surengtas rugpjūčio 28 d., praėjus 19 dienų po vaikų paėmimo. Jame tėvams pasiūlyta užsirašyti į pozityvios tėvystės kursus ir lankytis pas psichologą. Lina su Kastyčiu su viskuo sutiko ir viską įgyvendino. Jų žiniomis, kitas atvejo valdybos posėdis - 2019 m. sausio pabaigoje.

Pirmas pasimatymas su vaikais įvyko praėjus 2 mėnesiams po išskyrimo. Dėl antrojo tėvai turėjo rašyti prašymą, kol byla vaikščiojo iš vieno į kito prokuroro rankas. Lina tikina, kad šiuo metu bylai vadovauja jau penktas apygardos prokuroras. Tik dabar kreiptasi į teismą, kad vaikams būtų skirta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė.

Neseniai, po eilinio pateikto skundo, Linai ir Kastyčiui buvo sušvelninta kardomoji priemonė ir matytis su vaikais leista dažniau: „Tačiau kiekvieną išsiskyrimą vaikai sunkiai išgyvena, vyresnėlis prapliūpsta ašarų upeliu. Skaudu tai matyti ir išlikti stipriems. Nežinome, ką jie galvoja, gyvendami pas svetimus žmones. Abu vaikai turėjo pakeisti ugdymo įstaigas, kaip visa tai juos paveiks? Kiek žinau, vaikai gavo vienkartinę psichologo pagalbą, kuri buvo suteikta tik po mėnesio nuo paėmimo. Argi tai yra pagalba šeimai? Jaučiamės lyg didžiausi nusikaltėliai, gavę aukščiausią bausmę...“

Tėvai su advokatu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą, prašydami išaiškinti, ar toks darbuotojų elgesys buvo tinkamas, o šeimos situacijos įvertinimas atitinka teisės aktus. Tačiau atsakymo laukia iki šiol. „Kreipėmės ne tik į tarnybas, bet ir į politikus, tačiau situacija nejuda iš mirties taško. Gyvename Pakruojo rajono užkampyje, gal todėl mūsų pagalbos prašymų niekas negirdi“, - nerimo neslepia Lina.

Sulaukė grasinimų

„Vakaro žinioms“ jau ruošiant straipsnį, už vaikų susigrąžinimą kovojančią Liną pasiekė kalbos, esą Pakruojo vaiko teisių apsaugos skyrius už paviešintą tarnybos darbą ruošia keršto planą: ketinama kreiptis į teismą, siekiant panaikinti Linai teisę būti nuolatine iki šiol auginto 8-erių berniuko globėja.

Pradėtas kontrolierės tyrimas

„Vakaro žinioms“ pradėjus domėtis Linos ir Kastyčio situacija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas Donatas Žakaris informavo, kad artimiausias Bičių šeimos atvejo vadybos posėdis numatytas lapkričio mėnesio pabaigoje. Jis patikino, kad iki lemtingos dienos ši šeima tarnyboms nebuvo žinoma, o vaikai paimti dėl to, kad „pagal surinktus duomenis, konstatuota, jog mažamečių globėja nevykdė globėjos pareigų, tai yra, neužtikrino vaikams saugių gyvenimo sąlygų, vaikų fizinio ir psichinio saugumo, naudojo fizinį smurtą, dėl ko kilo pavojus vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei.“

D.Žakario teigimu, kai skundas policijoje buvo paneigtas, vaikai nebuvo grąžinti į šeimą, nes surinkti duomenys patvirtina galimo smurto prieš vaikus faktą. Konkrečiai įvardyti, kokie grėsmės lygio nustatymo veiksniai buvo užfiksuoti, D.Žakaris sakė negalintis siekiant nepažeisti LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytos teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą.

„Vakaro žinios“ taip pat sužinojo, kad Vaiko teisių apsaugos Kontrolieriaus įstaigoje, vadovaujamoje Editos Žiobienės, dėl Bičių šeimos atvejo pradėtas tyrimas.

Po „Vakaro žinių“ publikacijos apie tai, kaip iš Pakruojo rajone gyvenančių Linos ir Kastyčio Bičių buvo paimti du jų globojami mažamečiai anūkai, šeimos namuose šiandien - maža šventė. Jaunesnioji 4-erių metų mergaitė jau savaitę gyvena su savo tikrąja mama - Linos dukra. Lina Bitienė iki šiol nesupranta, kodėl istorija, kai dukra kerštaudama policijoje parašė pareiškimą dėl galimo smurto Bičių šeimoje, o vėliau prisipažino melavusi, dar nesibaigė. Vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas, o teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė vaikams numatyta tik kovo 21 d. Kokią žaizdą šeimos gyvenime paliks ši patirtis - sunku įsivaizduoti.

Negalinti susitaikyti su sistemos absurdiškumu, Lina kreipėsi ne tik į žiniasklaidą, bet ir į valstybines institucijas, Seimo narius ir teisininkus, kad šie padėtų kovoti. Regis, viena pergalė jau laimėta - mergaitei nereikės glaustis globėjų namuose, ji grąžinta. Tiesa, ne į Linos ir Kastyčio namus, kuriuose augo, o į savo biologinės mamos šeimą. „Mergaitė patyrė daug streso ir matome, jog pasikeitė jos elgesys. Šiuo metu ji prisileidžia tik savo mamą, mane ir senelį. Į nepažįstamus žmones žiūri įtariu žvilgsniu“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo Lina.

Ji vis dar laukia, kada į šeimą grįš ir 8-erių metų jų anūkas, kurį Lina su Kastyčiu augino kaip savo vaiką. Moteris neslėpė bijanti ir pagalvoti, kaip tokia patirtis palies jautrų vaiką. „Kiek žinau, su juo dirba psichologė, ramina jį, kad viskas krypsta į pabaigą. Kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovę Alina Jakavonienę, kad atliktų tyrimą, ar mūsų rajono skyriaus darbe nebuvo pažeidimų. Atsakymas turėjo būti paruoštas gruodžio 20 d., tačiau iki šiol nieko nežinome. Man tai atrodo kaip vilkinimas“, - sakė Lina.

Negana to, kai šeima pagalbos kreipėsi į viešumą, Lina sako pajutusi institucijų darbuotojų kerštą primenančių veiksmų. Iš pradžių ją pasiekė žinia, kad ketinama kreiptis į teismą, siekiant atimti nuolatinės globos teisę, o vėliau buvo bandoma uždrausti matytis su kaip savo sūnų augintu anūku. Po vieno iš pasimatymų su vaiku, dabartinė globėja pranešė Linos dukrai, esą vaikas po pasimatymo visą savaitę jautėsi blogai, su juo daug dirbo psichologė. Todėl rekomendavus jai ir pasitarus su vaikų teisių specialistais pasimatymai su Lina nebevyks. Ji stebėjosi, kaip tarnybų darbuotojai gali nesuprasti, kokią žalą daro vaikui: „Akivaizdu, kad jeigu vaikas taip jautriai reaguoja į išsiskyrimą su mumis, jis jaučiasi blogai būdamas atskirtas. Juk tai tik įrodo, kad tarnybų priimti sprendimai vaiką žaloja, jis dėl to kenčia.“

Gali būti, jog pasimatyti su berniuku Linai taip ir nebūtų leista, tačiau vos gavus tokią žinią, dar gruodžio 14 d., „Vakaro žinios“ kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, prašydamos paaiškinti situaciją. Atsakymai buvo gauti paskutinę 2018 m. dieną.

Jau kurį laiką tarnybos specialistai su žiniasklaida nebendrauja, telefonu komentuoti savo darbą atsisako, siųsdami žurnalistus pas tarnybos atstovą spaudai. Iki šiol atvejus, susijusius su Pakruojo rajonu, kad ir raštu, tačiau komentuodavo šio skyriaus darbuotojai. Pavyzdžiui, laikinai Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas einantis Donatas Žakaris arba Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajone patarėja Eglė Koskutė. Tačiau šį kartą atsiųsti atsakymai jau parašyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vardu.

Laiške - lakoniškas patikinimas, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nėra priėmęs sprendimo draudžiančio matytis su vaikais. Esą visi susitikimai derinami su globėja. Taip pat buvome paprašę specialistų, įvardyti, kokia konkreti šeimai teikiama pagalba, dėl kurios vaikams negalima būti savo namuose?

Kita informacija apie vaikų globą

Apie laikinuosius globėjus TV3.lt klausimus apie laikinuosius globėjus atsako VVTAĮT Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Kas yra laikinasis globėjas (rūpintojas)? Tai asmuo ar šeima, galintis priimti vaiką laikinai globai, kad jam netektų atsidurti globos įstaigoje. Asmenims, kurie pageidauja tapti laikinaisiais vaiko globėjais (rūpintojais), galiojančiuose teisės aktuose yra nustatyti tokie pat reikalavimai kaip ir asmenims, kurie ketina tapti nuolatiniais vaiko globėjais.

Kas dažniausiai tampa iš šeimos paimto vaiko globėju? Dažnai tėvų globos netekusio vaiko globėju (rūpintoju) yra skiriami vaiko seneliai, kiek rečiau tetos ar dėdės, dar rečiau broliai ar seserys.

Ar laikinuoju globėju gali tapti vienas asmuo? Taip, vaiko laikinuoju globėju (rūpintoju) gali būti paskirtas tiek vienas asmuo, tiek šeima. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.

Ar laikinuoju globėju gali tapti lietuvių šeima, gyvenanti užsienyje? Vaiko laikinuoju globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas tik Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo. Net vaiko artimieji giminaičiai negali būti skiriami vaiko laikinaisiais globėjais (rūpintojais), jei jie gyvena ne Lietuvoje.

Daug kalbama apie šeimas iš kurių yra paimami vaikai, o kaip yra prižiūrimos laikinųjų globėjų šeimos? Vaiko globos organizavimo nuostatai reglamentuoja vaiko globos (rūpybos) priežiūrą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) priežiūrą apima: vaiko aplankymas ir laikinosios globos (rūpybos) peržiūra. Tarnybos teritorinis skyrius vykdo vaiko laikinosios globos (rūpybos) priežiūrą, lanko vaiką, dalyvauja atvejo vadybos posėdžių metu atliekamose vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūrose, dalyvauja pagalbos vaikui ir šeimai plano sudarymo procese, jo įgyvendinimo peržiūrose.

Kas negali tapti globėjais?

• Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės būti vaiko globėju (rūpintoju) sprendžiama, įvertinus padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgus į vaiko interesus;
• Sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką;
• Turintis psichikos sutrikimą ar sergantis kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
• Su kuriuo dėl netinkamo sutarties vykdymo buvo nutraukta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su globos centru.

Kokios yra laikinojo globėjo pareigos? Toks asmuo privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą. Taip pat rūpintis vaiko sveikata, auklėjimu ir mokymusi. Globėjas sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, turi bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis. Jis turi netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Globėjas turi palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti juos ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais. Taip pat toks asmuo privalo rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius. Dar viena globėjo misija yra rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Globos (rūpybos) išmoka kiekvienam vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) siekia 152 eurų per mėnesį. Papildomai yra išmokamas ir tikslinis priedas:* už du vaikus - nuo 190 eurų per mėnesį;* už tris ir daugiau vaikų - nuo 304 eurų per mėnesį;* už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą (rūpinamą) vaiką iki 3 metų pagalbos pinigų sumą rekomenduojama didinti papildomai 38 eurai per mėnesį.

Smurto atvejai prieš vaikus

2017 m. spalio 5 d. buvo pranešta, kad 1979 metais gimusi moteris sumušė savo trylikametę dukrą. Iš šeimos buvo paimti šeši vaikai, kurių jauniausias gimęs pernai, vyriausiam - penkiolika. Jie pristatyti į ligoninės priėmimo skyrių. Moteris uždaryta į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Susisiekus su Šiaulių apskrities policijos komisariatu paaiškėjo, kad pranešimą apie smurtą prieš vaikus Pakruojo rajone pareigūnai gavo rugpjūčio 24 dieną. Buvo pranešta, kad motina smurtauja prieš 6-erių metų berniuką. Pati mama augo disfunkcinėje, girtaujančioje šeimoje. „Atvykę socialiniai darbuotojai tuoj pat vaikus pasiėmė ir apgyvendino bendruomeniniuose globos namuose. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prie vaikus ir sužalojimo“, - portalui komentavo Šiaulių apskr. VPK Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Gailutė Smagriūnienė.

„Mama pripažino, kad naudojo smurtą, gailėjosi. Priežastis - jos pačios vaikystė. Pati mama augo disfunkcinėje, girtaujančioje šeimoje. Pagrindinė smurto priežastis - emocijų nevaldymas“, - Eltai sakė J. Jo žiniomis, skriaustų mažamečių tėvas gyvena atskirai, turi kitą šeimą. „Mama su trimis vaikais - berniukais dvynukais ir mergaite - gyvena drauge su sugyventiniu. Jis šiokias tokias pajamas kartas nuo karto gauna, bet gyvena iš pašalpų, nuomojasi būstą“, - Eltai sakė J.

Per 2,8 mėnesio teismo sprendimu iš šeimų paimta daugiau nei pusė tūkstančio vaikų, kurių gyvybei ar sveikatai buvo iškilusi grėsmė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo liepos iki rugsėjo 20 dienos gauta 3525 pranešimai dėl 4762 galimai skriaudžiamų vaikų.

Pakruojo rajono policijos iniciatyvos

Gegužės 25 d. - Tarptautinė dingusių vaikų diena. Paminėdami šią dieną, mes, Pakruojo rajono policijos bendruomenės pareigūnai kartu su VšĮ Pakruojo vaikų ir jaunimo klubu prie Pakruojo rajono policijos komisariato ir Atviru jaunimo centru prie Juozo Pakalnio muzikos mokyklos prisijungėme prie Dingusių žmonių šeimų paramos centro ir Neformalaus bendradarbiavimo tinklo ambasadorių inicijuotos akcijos „MES JŪSŲ NEUŽMIRŠOME!“. Pakruojo miesto skverelyje su jaunimu ir kitais akcijos dalyviais - savivaldos ir socialinių partnerių atstovais, aptarus šios problemos mastą Europoje, Lietuvoje ir Pakruojo rajone, vaikų dingimo priežastis ir galimus sprendimo būdus - ant medžių šakų rišome spalvotus kaspinėlius, kurių plaikstymasis vėjyje, simbolizuos laukimą ir viltį bei primins, kad mes kartu su dingusių vaikų artimaisiais laukiame jų grįžtančių.

Džiugu, kad į mūsų pasidalintą kvietimą paminėti šią dieną atsiliepė ir kitos rajono įstaigos, bendruomenės:

• Rozalimo pagrindinė mokykla - kur suorganizuoti trys nuotoliniai susitikimai su bendruomenės pareigūnu, tikslu pakalbėti šia tema ir prekybą žmonėmis.
• Pakruojo kaimo bendruomenė - laisvalaikio ir sporto aikštelėje pasodino tris liepas
• Lygumų bendruomenės vaikų dienos centras - kur apsilankiusi Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Oksana Kačerauskaitė prevenciškai pakalbėjo su vaikais, apie tykančius pavojus dingus iš namų, pasiklydus ir kur kreiptis pagalbos
• Lygumų miestelio aikštėje visi kartu rišo spalvotus kaspinus ant medžių šakų
• Lygumų laisvalaikio klubas - pasodino neužmirštuolių, ant alyvos krūmo pakabino iš popieriaus išlankstytas gerves bei užrišo spalvotus kaspinėlius
• Pašvitinio pagrindinė mokykla - pradinių klasių mokiniams mokytojos klasės valandėlių metu priminė apie tai, kad nuo dingimo niekas nėra apsaugotas, aptarė kaip elgtis pasiklydus, kur kreiptis pagalbos.

Parodoje bus galima išvysti dvi tarpusavyje glaudžiai susijusias parodas, kurių viena liudija apie praeitį, kurios pakeisti nebegalime, o antroji kvies pagalvoti ką galime padaryti, kad tai nebepasikartotų. Pirmąją parodą Šiaulių apskrities religinė žydų bendruomenės parengė kartu su Izraelio Yad Vashem muziejumi „vaikų akcijos” 80-mečiui. Joje eksponuojama tik nedidelė dalis nužudytų vaikų nuotraukų, saugomų Izraelio Holokausto memorialo ekspozicijoje. Šiems vaikams padėti jau nebegalime. Antroji parodos dalis - „Hamas“ teroristų pagrobti ir šiandien visiškoje nežinioje laikomi virš 240 žmonių, kurių tarpe yra kūdikiai, vaikai, paaugliai, suaugę bei senyvo amžiaus žmonės.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus:

• Neįtikėtini argumentai, kodėl vaikų atėmimas iš tėvų yra klaida – sužinokite tiesą!
• Matas Grigonis: Atrask Nežinomą Kūrybą ir Jo Nepamirštamą Indėlį į Lietuvių Kultūrą!
• Šokiruojančios priežastys, dėl kurių Norvegijos Barnevernet atima vaikus – ką privalote žinoti?
• 10 Skanių Pusryčių Receptų Vaikams, Kurie Pamils Kiekvieną Rytą!
• Maxi-Cosi Pebble 360 Pro: Maksimalus Komfortas ir Saugumas Jūsų Vaikui Nuo Gimimo