Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas.
Labai dažnai darbuotojai nežino, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nemažiau palankiomis sąlygomis, negu buvusios, įskaitant ir darbo užmokestį, ir visas kitas geresnes sąlygas, į kurias darbuotojas būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.
Darbo kodeksas neišskiria, tarkime, kokiam konkrečiam laikotarpiui tai garantuojama, nes dažnai asmenys turi klaidingą nusistatymą, kad darbdavys privalo darbo vietą išsaugoti metus ar dvejus.
Jeigu ir tos pareigos panašios, bet iš esmės keičiasi pareigybė, atliekamos funkcijos, darbdavys turėtų pirmiausia gauti darbuotojo sutikimą. Darbuotojas turi teisę nesutikti keisti tų sąlygų. Visada pirmiausia reikalingas darbuotojo sutikimas. Jeigu darbuotojas nesutinka, darbdavys to padaryti ir negali.
Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis.
Darbo sutarties sąlygos ir nutraukimas
O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita.
Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo grafiko pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.
Darbas nuotoliu
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Vaiko priežiūros atostogos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Juršaitė LRT.lt primena, kad pagal šeimos pasirinkimą ne tik motinai ar tėvui, bet ir vienam iš senelių ar kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos. Tokiu atveju darbdavys privalo suteikti atostogas ir išsaugoti darbuotojo darbo vietą. Pastaroji per atostogas turi išlikti ta pati.
Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Be to, kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.
Tačiau, derėtų pastebėti, kad darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas.
Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, Įstatymo leidėjas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, todėl VDI specialistų nuomone, darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį.
Atkreiptinas dėmesys, jog Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse 66 punkte numatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių.
Taigi, darbuotojui grįžus po tikslinių, t. y. vaiko priežiūros, atostogų, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą (DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Papildoma informacija
- Įspėti raštu reikia nebent grįžtant per anksti.
- Darbo kodeksas taip pat numato apribojimą nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, su darbuotojais, kurie augina vaiką iki trejų metų.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Ar Vaikai Iš Tikrųjų Privalo Išlaikyti Tėvus Lietuvoje? Sužinokite Teisės Paslaptis!
- Ar Vyras Privalo Teisiškai Aprūpinti Vaiką Būstu Po Skyrybų Lietuvoje?
- Ar Vaikas Privalo Skaityti Pirmoje Klasėje? Sužinokite Tiesą!
- Šeduvos Lopšelio-Darželio Stebuklai: Ugdymo Inovacijos, Įtraukiančios Bendruomenės Projektai
- Kūdikio maitinimas nuo 1 mėnesio: patarimai ir rekomendacijos