Pūslelinė (dar kitaip herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais.
Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų. Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių.
Herpes virusas priklauso didelei herpes virusų, sukeliančių infekcijas ir vėžines ligas, šeimai. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris gali būti skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Pirmą kartą patekę į organizmą, jie kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleliniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse.
Pūslelinės tipai ir plitimo būdai
HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti 1 tipo Herpes simplex virusu taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvia viruso forma sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos.
Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko. HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nors kaip paprastoji pūslelinė plačiau žinoma burnos srities infekcija, lytinių organų infekcija taip pat priskiriama paprastajai pūslelinei.
Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 - genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.
Pūslelinės simptomai
Pastebėtina, kad paprastosios pūslelinės simptomai kinta, priklausomai nuo jos stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, todėl herpesvirusinė infekcija gali kartotis. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, sukeldamas pūsleles ir erozijas (žaizdeles) tose pačiose vietose. Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau - skruostų, nosies srityse.
Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu. Bėrimai paprastai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 sav.
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus.
Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo. Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t.t.
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju. Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje.
Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus. Pasikartojančios infekcijos lytinių organų srityse yra lengvesnės formos, lokalizuotos mažesniame plote ir greičiau sugyja.
Pūslelinės diagnostika ir gydymas
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas. Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas.
Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Vartojant antivirusinius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į kitų kartu vartojamų preparatų suderinamumą. Kadangi herpes virusas dažnai stipriai pažeidžia lūpų odą, patartina imtis priemonių tokiems pažeidimams lengvinti. Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją.
Lūpų pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinka turintys ežiuolės, L-lizino. Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje.
Pūslelinė nėštumo metu
Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika. Todėl nėščiosios turėtų vengti tiesioginio kontakto su herpesvirusinės infekcijos požymių turinčiu žmogumi. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų profilaktinį gydymą. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo greitesnio pasveikimo galima tikėtis.
Sunki pūslelinės forma dažniau išsivysto vaikams ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Tuomet kyla sudėtingų komplikacijų rizika. Sunki HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas.
Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus.
Juostinė pūslelinė nėštumo metu
Juostinę pūslelinę, kaip ir vėjaraupius, sukelia tas pats virusas - Varicella-zoster. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar esate vaikystėje sirgusi vėjaraupiais. Reikia atlikti kraujo tyrimą dėl antikūnų. Jeigu tai tik juostinė pūslelinė, 26 nėštumo savaitė ir daugiau, pavojaus Jūsų vaisiui nėra (aprašyti tik teoretiniai galimi apsigimimai). Tiek vėjaraupiai, tiek juostinė pūslelinė šiuo laikotarpiu nesukels jokio pašalinio poveikio Jūsų vaisiui ir toliau - naujagimiui. Gydymui reiktų vartoti antivirusinius vaistus (pvz., acikloviras ir kiti), jie priklauso B grupės vaistams ir yra nepavojingi nėštumo metu. Bet gydymą reikia pradėti iki 72 val.
Vėjaraupiai nėštumo metu
Vėjaraupiai (Varicella, Chikenpox) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, saikinga bendra intoksikacija, gėrybine eiga, vezikuliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Jis pasireiškia kaip juostinė pūslelinė.
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 10-21 d., tačiau gali tęstis ir 35 dienas, jeigu buvo sušvirkšta savitojo Varicella zoster imunoglobulino (VZVIG). Bėrimai - svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis. Bėrimams būdingas polimorfizmas. Asmuo labiausiai užkrečiamas 48 val. iki bėrimo elementų atsiradimo.
Vėjaraupiais užsikrečiama aerozoliniu būdu (liga plinta, kai sveikas žmogus įkvepia užsikrėtusio asmens ore paskleistų smulkių lašelių ar dalelių, pavyzdžiui, kalbant, kvėpuojant), tačiau galimas užsikrėtimas ir per tiesioginį kontaktą. Imunosupresuoti asmenys, nėščiosios ir naujagimiai gali sirgti sunkesne ligos forma, kuri gali komplikuotis organų sistemų pažeidimu.
Tarp moterų, kurios nėštumo metu užsikrėtė vėjaraupiais, įgimto vėjaraupių sindromo rizika yra nedidelė (0,4-2%). Motina vaikui VZV gali perduoti prenataliniu, perinataliniu arba postnataliniu būdu.
Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kurios eiga nenuspėjama ir gali greitai progresuoti iki hipoksijos ir kvėpavimo nepakankamumo, jei infekcija negydoma, mirštamumas gali būti didelis.
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga odos pažeidimai, neurologinės bei galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Jeigu nėščioji vėjaraupiais suserga baigiantis nėštumui, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jeigu naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki: būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad skiepijimas nuo vėjaraupių sumažino motinos ir vaisiaus užsikrėtimo vėjaraupiais atvejų skaičių. Daugiau nei 85% vaisingo amžiaus moterų turi imunitetą prieš VZV, todėl nėštumo metu retai suserga pimine infekcija. Sunkios ligos rizika žymiai didesnė naujagimiams, gimusiems iki 28 nėštumo savaitės, kurių gimimo svoris < 1000 g. Nėščiųjų mirštamumas nuo vėjaraupių taip pat yra didesnis. Dažniausiai mirštama nuo kvėpavimo takų komplikacijų. Apskaičiuota, kad 5-10% nėščiųjų suserga virusine pneumonija, kurios rizikos veiksniai yra rūkymas ir didelis bėrimo elementų skaičius (daugiau nei 100).
Pirmame ir ankstyvame antrame nėštumo trimestre pirminė VZV infekcija gali lemti neišnešiotumą arba įgimtą vėjaraupių sindromą, kuris nėra dažnas, pasitaikantis 1-2.8% moterų, kurios buvo infekuotos 12-20 nėštumo savaitę. Nustatyta, kad pažeidimas įmanomas ir iki 28-os nėštumo savaitės.
Įgimtas vėjaraupių sindromas pasireiškia odos randais, galūnių hipoplazija, mikroftalmija, katarakta, mažu gimimo svoriu, protinės raidos atsilikimu, bloga sfinkterių kontrole, ankstyva mirtimi ir kt. Atlikus ultragarsinį tyrimą 5-tą sav. po persirgtos infekcijos, galima stebėti šiam sindromui būdingus pakitimus: sutrumpėjusias galūnes arba galūnių malformacijas, krūtinės ląstos malformacijas, polihidroamnioną, vaisiaus vandenę ir kt. Taip pat matomi pakitimai smegenyse: ventrikulomegalija, hidrocefalija, mikrocefalija su polimikrogirija ir kt.
Vaisiaus įgimto vėjaraupių sindromo rizika galima įvertinti atliekant vaisiaus kraujo arba amniono kraujo VZV-DNR tyrimą PGR metodu kartu su ultragarsiniu tyrimu vaisiaus anomalijoms nustatyti. VZV-DNR tyrimas PGR metodu yra jautrus tyrimas, paprastai atliekamas tarp 17 ir 21 nėštumo savaitės. Anatominis ultragarsinis įvertinimas turėtų būti atliekamas mažiausiai praėjus 5 sav.
Vėjaraupių gydymas nėštumo metu
Prieš skiriant profilaktiką ir gydymą nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, ar nėščioji yra sirgusi vėjaraupiais anamnezėje, jeigu sirgusi, tuomet gydymas ir profilaktika netaikomi. Jeigu nėščioji nežino arba nėra įsitikinusi, kad sirgo, tuomet reikia atlikti serologinį tyrimą VZV IgG nustatyti. Jeigu nėščioji neturi VZV IgG, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG per pirmąsias 96 val. po kontakto su infekcijos šaltiniu. Jei nuo kontakto praėjo daugiau nei 96 val. ir yra antrasis nėštumo trimestras, nėščioji serga gretutine plaučių liga, prieš nėštumą vartojo imunosupresantus, rūkė arba rūko, rekomenduojama skirti aciklovirą arba valaciklovirą.
Vėjaraupiams gydyti nėštumo metu gali būti skiriamas acikloviras ir valacikloviras. Valacikloviras nėštumo metu vartojamas kaip alternatyva. Acikloviras yra sintetinis nukleozidų analogas, inhibuojantis žmogaus herpes virusų replikaciją. Acikloviras lengvai praeina placentos barjerą, yra aptinkamas vaisiaus audiniuose, virkštelės kraujyje, amniono vandenyse. Jis gali inhibuoti viruso replikaciją, sumažinti transplacentinį viruso patekimą.
Jeigu nėščioji suserga vėjaraupiais likus 7 dienom iki gimdymo, gimusiam naujagimiui savitojo VZVIG skirti nereikia, skatinamas maitinimas krūtimi, izoliacija nereikalinga. Jeigu gimė neišnešiotas naujagimis, sergantis vėjaraupiais, turi būti skiriamas intraveninis acikloviras 20 mg/kg kas 12 val. Jeigu motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau negu 7 dienos iki gimdymo, skiriamas savitasis VZVIG 125 g/10 kg kūno masės, kuris turi būti suleistas į raumenis per 24 val.
Gyva susilpninta vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti vaisingo amžiaus vėjaraupiais nesirgusias moteris prieš planuojamą nėštumą arba po jo. Nėštumo metu skiepijimas nuo vėjauraupių negalimas, nes gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos nėščiosioms.
Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG.
Jeigu pneumonija progresuoja, atsiranda dusulys, neurologiniai simptomai, hemoraginis bėrimas arba kraujavimas, gausus bėrimas su gleivinių pažeidimu, nėščioji rūko, serga lėtine plaučių liga, anamnezėje yra vartojusi kortikosteroidus, nėščioji turi būti hospitalizuojama į stacionarą. Gydymas turėtų būti pradėtas per 24-72 val.
Lūpų pūslelinės gydymo būdai
Norint kontroliuoti herpes virusą ir sumažinti jo simptomus, jums gali padėti nereceptiniai vaistai nuo pūslelinės.
Pleistrai nuo pūslelinės
Pleistrai nuo pūslelinės yra vienas iš populiariausių būdų greitai numalšinti nemalonius simptomus. Šie pleistrai ne tik padeda apsaugoti pažeistą vietą nuo išorinio dirginimo, bet ir užkerta kelią viruso plitimui. Jie yra skaidrūs, praktiškai nepastebimi ir gali būti naudojami visą dieną.
Tepalas nuo pūslelinės
Tepalas nuo pūslelinės yra dar viena veiksminga priemonė. Jis padeda sumažinti niežulį, skausmą ir paraudimą. Daugelis tepalų yra antivirusiniai ir veikia tiesiogiai paveiktoje vietoje, padedant sumažinti simptomus bei greičiau išgydyti pūsleles. Tepalą galima naudoti kelis kartus per dieną, reguliariai tepant kas keletą valandų. Geriausia pradėti vartoti kremą vos tik pastebėjus pirmuosius infekcijos simptomus, tokius kaip odos pūslelės arba dilgčiojimo pojūtis, kuris reiškia, kad netrukus atsiras pūslelių.
Tabletės nuo pūslelinės
Kai kuriais atvejais ypatingai naudingos gali būti tabletės nuo pūslelinės, ypač jei herpes virusas pasireiškia dažnai arba labai intensyviai. Tabletės veikia visą organizmą ir padeda slopinti viruso plitimą bei aktyvumą. Kad gydymas būtų kiek galima veiksmingesnis ir greitesnis, tabletes reikia pradėti gerti kaip galima anksčiau, vos tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams.
Kaip išsirinkti tinkamas priemones?
Priemonės nuo herpes viruso pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip simptomų intensyvumas, norimas gydymo būdas ir individualūs poreikiai. Taigi, visų pirma, atsižvelkite į simptomų intensyvumą. Jei susiduriate su lengva pūsleline (mažos, neskausmingos pūslelės) - pleistrai arba tepalas nuo pūslelinės gali būti geriausias pasirinkimas. Jie veikia lokaliai ir greitai mažina nemalonius simptomus. Tačiau jei simptomai stipresni, pūslelinė dažnai pasikartoja, verta apsvarstyti tablečių nuo pūslelinės naudojimą. Pastarosios padės ne tik sumažinti simptomus, bet ir užkirsti kelią jų pasikartojimui. Jei abejojate dėl vaisto pasirinkimo, visuomet galite pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Prevencija: kaip išvengti lūpų pūslelinės?
Nors herpes virusas nėra kontroliuojamas ir gali atsirasti bet kada, yra būdų, kaip sumažinti jo pasikartojimų tikimybę:
- Stiprinkite imuninę sistemą. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba ir poilsis padės išvengti imuniteto susilpnėjimo, kuris gali sukelti lūpų pūslelinės pasikartojimą. Taip pat nepamirškite vartoti papildų ir vitaminų imuniteto stiprinimui.
- Venkite streso. Stresas taip pat yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių viruso suaktyvėjimą, kadangi streso metu gaminamas hormonas (kortizolis) paveikia imuninę sistemą ir sumažina jos atsparumą kovojant su įvairiais ligų sukėlėjais ir virusais. Būtent todėl patiriant emocinį stresą bei nuovargį, turite ieškoti būdų atsipalaiduoti.
- Tinkama higiena. Dažnai plaukite rankas ir nelieskite nešvariomis rankomis veido. Naudokite tik savo higienos priemones. Be to, nerekomenduojama naudoti tų pačių indų ar gerti iš vienos stiklinės su kitais.
- Drėkinkite lūpas. Kasdien naudokite maitinamąjį lūpų balzamą, kad išorinis poveikis, toks kaip vėjas, šaltis ar ultravioletiniai spinduliai neišsausintų jūsų lūpų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Ar galima visiškai išgydyti herpes virusą? Deja, herpes viruso visiškai išgydyti neįmanoma. Pastarasis lieka organizme visą gyvenimą, tačiau tinkamos priemonės, tokios kaip tepalas ar tabletes nuo pūslelinės, padės efektyviai kontroliuoti simptomus ir gali sumažinti pasikartojimų dažnumą.
- Kiek laiko trunka lūpų pūslelinės gydymas? Gydymo trukmė priklauso nuo simptomų intensyvumo ir pasirinkto gydymo būdo. Pleistrai nuo pūslelinės ir tepalai dažnai pradeda veikti jau per kelias valandas, tačiau pūslelės gali išlikti kelias dienas. Be to, gydymo trukmė priklauso ir nuo to, kaip greitai jį pradėjote. Jei pradėjote gerti tabletes ar tepti tepalą vos tik atsiradus pirmiesiems simptomams - gydymas be jokios abejonės gali būti trumpesnis.
- Kaip greitai pasireiškia lūpų pūslelinė po užsikrėtimo? Pirmieji simptomai gali pasireikšti per kelias dienas po užsikrėtimo, tačiau virusas gali išlikti neaktyvus organizme daugelį metų.
- Kokie yra pirmieji lūpų pūslelinės simptomai? Dažniausi pirmieji simptomai yra deginimas, niežėjimas, skausmas ar dilgčiojimas lūpų srityje, vėliau atsiranda vandeningos pūslelės.
- Ar lūpų pūslelinės galima išvengti? Visiškai išvengti lūpų pūslelinės sunku, tačiau vengiant tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais asmenimis bei dalinimosi daiktais, galima sumažinti užsikrėtimo riziką.
- Ar galiu pūslelinę perduoti kitiems, jei neturiu simptomų? Taip, net jei nėra akivaizdžių simptomų, herpes virusas gali būti perduodamas, tačiau rizika yra šiek tiek mažesnė nei aktyvios infekcijos metu.
- Ar lūpų pūslelinė gali išplisti į kitas kūno vietas? Nors retais atvejais, tačiau virusas gali išplisti į kitas kūno vietas, ypač jei paliečiama pažeista oda ar gleivinė. Todėl svarbu vengti liesti pūsleles ir dažnai plauti rankas.
- Kada turėčiau kreiptis į gydytoją? Jei pūslelinė atsiranda labai dažnai arba simptomai yra labai intensyvūs ir nepraeina per keletą dienų vartojant nereceptinius vaistus nuo pūslelinės - vertėtų kreiptis į gydytoją.
Pūslelinė - liga, galinti sukelti tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jos išvengti. Kaip tai galima padaryti, jau sužinojote.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Efektyvūs vaistai nuo psoriazės nėštumo metu – saugumas ir gydymo galimybės
- Vaistai nuo pūslelinės kūdikiams: efektyvūs gydymo būdai, simptomai ir patarimai prevencijai
- Sinusito gydymas vaikams: veiksmingi būdai ir patarimai
- Geriausi vasariniai rūbeliai kūdikiams: ekspertų patarimai renkantis tobulus drabužėlius
- Kaip Tinkamai Išrašyti Naujagimį Iš Gimdymo Namų: Viskas, Ką Turite Žinoti!