Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas, kuris sako, jog iš jo pirmoko jau reikalaujama mokėti skaityti.
„Nemaloniai nustebino sūnaus mokytojos išsakytos pastabos, kad vaikas į mokyklą atėjo nemokėdamas skaityti, o tik pažįsta raides. Sulaukėme ne vienos pastabos, priėmėme tai asmeniškai, nes gal tikrai kiti vaikai skaito geriau, gal kitų vaikų tėveliai sėdi su atžalomis ir moko skaityti priešmokyklinėje klasėje. Mes atsikraustėme iš didelio miesto, kur nesutampa darželio ir priešmokyklinės grupės darbo metodai. Teko kalbėtis su buvusia sūnaus darželio auklėtoja apie švietimo sistemos vingrybes, kai siekiama, kad jau pradinių klasių programoje vaikai mokėtų skaityti. Auklėtoja priešmokyklinėje klasėje mokė tik raidžių.
Ką turėtų mokėti vaikas prieš pradedant lankyti pirmą klasę?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė J. aiškina, kad peržiūrėdami ugdymo turinį, konsultavomės su vaiko raidą tyrinėjančiais psichologais, siekiama, kad programos būtų įveikiamos, nes tai, kas yra per sunku, atbaido.
Prieš keletą metų atnaujinus ugdymo turinį tiek priešmokyklinio, tiek pradinio ugdymo programoje buvo patikslintos nuostatos, ką turi mokėti tam tikro amžiaus vaikas.
Priešmokyklinio udymo nuostatose aiškinama, kad vaikai per žaidimą, tyrinėjimą turi susipažinti su raidėmis, gebėti jas atskirti nuo kitų simbolių, susieti garsą su raide, atpažinti raides ir perskaityti nesudėtingus pavienius žodžius, užrašus ar trumpus sakinius.
Baigdamas priešmokyklinio ugdymo programą kiekvienas vaikas priklausomai nuo gebėjimų pasiekia tam tikrą skaitymo lygį.
Žemiausias pasiekimų lygmuo, kai vaikas perskaito nesudėtingus pavienius dviskiemenius žodžius ar užrašus. Yra vaikų, kurie baigdami priešmokyklinio ugdymo programą, geba perskaityti ne tik nesudėtingus žodžius, bet ir sakinius, atpažindami jų kontekstą“, - aiškina specialistė J.
Vilniaus kolegijos Pradinio ugdymo programos vadovė I. teigia, kad priešmokyklinio ugdymo laikotarpiu vaikai yra skirtingo biologinio amžiaus, kuris gali skirtis 11 mėnesių.
Vaiko pasirengimas mokyklai yra ne tik akademiniai dalykai, bet ir kognityviniai gebėjimai, socialinė bei emocinė branda.
Mes labai dažnai fokusuojamės į akademinius pasiekimus, o ne į tai, kaip vaikas turėtų išmokti mokytis. Tai yra ilgalaikis procesas.
Vaiko kalbiniai gebėjimai yra susiję su jo kalbėsena, kaip reiškia savo mintis, kai mes jį kalbiname, kaip jis geba išklausyti, dalyvauti diskusijoje, kiek jo sakinys yra gramatiškai taisyklingas.
Tai, kaip jis kalba, keliauja ir į mokymąsi skaityti“, - aiškina I.
Švietimo ekspertas, mokslininkas, tyrinėjęs vaikų skaitymą A. sako, kad rezultatai silpnoki ir vis blogėjantys, o tai pasako, kad mechaninis išmokimas skaityti labai skiriasi nuo prasmės suvokimo ir gebėjimo į tekstą žiūrėti kritiškai.
Sisteminės ir asmeninės problemos
Švietimo ekspertas, mokslininkas, tyrinėjęs vaikų skaitymą A. teigia: „Iš klausytojo laiško išskirčiau dvi problemas: sisteminio lygio (valstybės švietimo sistemos) ir asmeninio lygio problemą.
Sisteminiu požiūriu valstybė neskiria pakankamai dėmesio vaikų skaitymui. Mes nesame akcentavę, kad vaikas darželyje turi atitikti tam tikras programas, kurios yra rimtesnio lygio nei atpažinti raides.
3-4 metų vaikai tai daro lengvai, o kai kam dar porą metų tenka ties tuo užsibūti. Mes, kaip valstybė, galime kelti reikalavimus, kad vaikai būtų pasiekę aukštesnį lygį.
Kitas dalykas - šeimos lygmuo. Tėvai nesuprato, kad skaityti su vaiku reikia nuo mažų dienų kasdien. Buvo lūkestis, kad skaityti bus kaip mechaninis įgūdis, nors esmė ugdant vaikus formuoti skaitymo tapatybę ir meilę knygoms.
Todėl klaidinga manyti, kad skaitymas bus išmoktas paprastai“, - atkreipia dėmesį A.
Individualus ugdymas ir adaptacija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė J. kalba, kad ikimokykliniame, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme dėmesys turi būti skirtas asmenybei, gebėjimams, potencialui.
Jei vaikui įdomu, tai jo aplinkoje turi būti atitinkama stimuliuojanti medžiaga: raidės, abėcėlės, knygos ir pan. Taip vaikai konstruoja savo žinojimą. Tokiu būdu mokymasis tampa natūralesnis.
Kad skaitymas nebūtų mechaninis, reikia skirti daug dėmesio. Tikriausiai pati netaisyklingiausia strategija būtų susodinti visus vaikus prie stalų, atversti knygas ir bandyti išspausti skaitymo gebėjimus.
Skatinti vaiką padaryti tai, ką jis gali geriausiai, reikia per žaidimą ir pažinimą, o pradinis ugdymas - vieta, kur vaikai suvienodina gebėjimus, nors yra skirtingi“, - kalba J.
Jeigu vaikas geba skaityti, lengvesni adaptacijos procesai, nes pirmoje klasėje vyksta adaptacija.
Kitas svarbus momentas: jeigu mes spausime vaiką, jeigu jis patirs nesėkmes, gali išsivystyti nepilnavertiškumo kompleksas.
Tuomet ne tik skaitymo, bet ir apskritai nebeliks noro mokytis. Švietimo įstatyme yra nurodyta, kad turėtume personalizuoti mokymą.
Taip nutinka, kai į pirmą klasę susirenka labai skirtingų pasiekimų mokiniai. Mokytojui yra iššūkis juos visus sustyguoti.
Turime neprarasti tų vaikų, kurie moka skaityti, reikia sudominti, kad jų skaitymo gebėjimai būtų vystomi.
Mokiniams, kurie sugeba perskaityti tik nesudėtingus žodžius, reikia padėti pasivyti kitus, nes pradinio ugdymo programoje aiškiai pasakyta, kad yra tęsiama skaitymo patirtis, kuri įgyta priešmokykliniame ugdyme“, - priduria J.
I. kalba, kad dažnai tie, kurie geba skaityti, paliekami saviugdai, o taip neturėtų būti.
Mokyklos taiko įvairias strategijas: jei paralelinėse klasėse yra skirtingų gebėjimų vaikų, tai mokytojai pasiskirsto, vieni dirba su gebančiais skaityti, kiti su tais, kuriems kyla sunkumų.
Svarbu neperspausti“, - kalba I.
Tėvų vaidmuo ruošiant vaiką mokyklai
Prieš mokyklą vaikai būna lankę paruošiamąją grupę, tad jau turi supratimą apie mokymosi procesą. Tėvai dažniausiai atžalas pirmai klasei ruošia mokydami juos pažinti raides ir skaičius.
Iš tikrųjų akademinis paruošimas nėra toks svarbus, nes vaikas visko išmoks pirmoje klasėje. Daug svarbesnis yra socialinis paruošimas.
Pradedant lankyti mokyklą vaikui reikia turėti šiokios tokios mokymosi patirties. Tokios patirties dažniausiai įgaunama žaidžiant lavinamuosius žaidimus, pavyzdžiui, konstruojant.
Tai yra kuo puikiausias mokymasis, nes vaikas išmoksta pagal planą sudėti kaladėles, kartais jam tai neišeina ir reikia viską pradėti iš naujo.
Mergaitės dažniausiai tokių įgūdžių įgauna piešdamos arba karpydamos tam tikras figūras, tarkim, lėlių drabužėlius. Tėvai turėtų savo atžalai sudaryti tokio mokymosi sąlygas.
Tarkime, vaikui nepavykus ko nors sukonstruoti, turi padėti jam išmokti tai padaryti ir pritaikyti naujus įgūdžius. Į pagalbą pasitelkti galima ir stalo žaidimus, pvz., "Monopolį". Tėvai privalo suprasti, kad pirmoje klasėje vaikas susiduria su nauju socialiniu iššūkiu.
Iki tol jis nebuvo vertinamas, jo nupieštas piešinys buvo visiems gražus ir visi džiaugdavosi jo parašytomis dviem raidėmis.
Mokykloje vaikas bus vertinamas ir lyginamas su kitais, jam bus sakomos pastabos. Socialinis gyvenimas mokykloje į vaiko aplinką įdiegia konkurenciją, lyginimą su kitais, suteikia naujų pažinčių.
Tad tėvai turi matyti, kiek jų vaikas socialiai drąsus, kaip išreiškia savo emocijas, kaip elgiasi, kai nepavyksta atlikti užduoties.
Toks socialinis parengimas dažnai prasprūsta tėveliams pro akis. Tėvai neturėtų mokyti atžalos pirmos klasės kurso, nes to išmoks mokykloje.
Jei vaikas ateis į pirmą klasę viską mokėdamas, jam ten paprasčiausiai gali būti nuobodu. Reikia palengvinti savo atžalos adaptaciją, bet neperspausti.
Kaip pasiruošti patyčioms?
Psichologė Karolina Gurskienė pataria apie būsimą etapą su vaiku kalbėti žaismingai, pabrėžiant, kad šis užaugo, skatinant smalsumą ir motyvaciją, o ne gąsdinant, jog pirmoje klasėje viskas bus kitaip, nebe juokai, vadinasi, rimta ir baisu.
„Nesvarbu, į kurį etapą vaikas pereina, svarbiausia - tinkamas pateikimas. Jei pabrėšime, kas įdomaus tame etape laukia, vaikas fiksuos įdomybes ir būtent jų lauks. Jei akcentuosime, kokie rimti pasikeitimai laukia, vaikas susitelks ne į naujovių tyrinėjimą, o kaip nieko svarbaus nepraleisti“, - komentavo psichologė.
Pašnekovė pataria iš anksto su vaiku nemodeliuoti negatyvių situacijų, nes šios nebūtinai nutiks, tačiau priminti, kad specialistai - klasės mokytoja, padėjėja ar kiti mokytojai - visuomet pasiruošę jam padėti, jei kažkas įžeis, nuskriaus ar tyčiosis.
Svarbiausia - paskatinti vaiką drąsiai kreiptis ir nelikti su savo rūpesčiais vienam, laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Jei akcentuosime, kokie rimti pasikeitimai laukia, vaikas susitelks ne į naujovių tyrinėjimą, o kaip nieko svarbaus nepraleisti. Dažnai tiesiog nežinoma, kaip reaguoti ar elgtis, susidūrus su vaikų patyčiomis, kokie specialistai galėtų padėti, tad įvairiapusė pagalba vaikams, kurie išgyvena neigiamus jausmus, ir tėvams ar pedagogams, norintiems suprasti, kaip gali jiems padėti, tampa itin svarbi“, - įsitikinęs pašnekovas.
Jei iš vaiko yra tyčiojamasi, apie tai kalbėtis būtina, visų pirma, su klasės auklėtoja, o problemos neišsprendus ir jai kartojantis, kreiptis į mokyklos administraciją, prašyti pakviesti skriaudiko tėvus, mokyklos psichologą ir socialinį darbuotoją.
Skriaudžiamam vaikui svarbu pajusti, kad suaugusiesiems rūpi jo problemos, ir kad visi aktyviai į tai reaguoja. Ne mažiau svarbu, kad skriaudikas pajustų pasekmes.
„Patyčios sustoja tik stabdomos, o jei vaikams stabdyti pasidaro per sunku, už jų nugarų turi stovėti „stabdį paspausti“ galintys jų tėvai“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.
Pašnekovės žodžiais, tokio amžiaus vaikai patarimus ir pamokymus geriausiai supranta per pavyzdžius, ypač - savo tėvų.
Dažnai vaikai jaučia gėdą, kad jiems kažkas atsitiko ar nepasisekė, todėl, girdėdami, kad jų tėvai susidurdavo su tokiomis pačiomis problemomis ar susiduria net ir dabar, savas situacijas priima natūraliau, jose nesijaučia vieniši, jaučia, kad gali pasikliauti kitais, kurie jau tai išgyveno.
Dar vienas svarbus patarimas - jau pirmosiomis mokslo metų dienomis sukurti naują ritualą šeimoje - dienos aptarimą.
„Paprašykite vaiko kiekvieną dieną papasakoti du dalykus, kurie jam patiko, ir du, kurie ne. Taip jūsų pradinukas atkreips dėmesį į negatyvius ir pozityvius dalykus, su kuriais tą dieną susidūrė. Toks situacijų aptarimas gali tapti ilgesnių pokalbių pradžia, o nemalonūs potyriai bus iškeliami ir aptariami, pasitelkus žaidimo formą“, - sakė K.Gurskienė.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- „Nuaro“ Gyvūnų Globos Namai: Tikros Atsiliepimų istorijos, Veikla ir Sprendžiamos Problemos
- Geriausios atostogų vietos su vaikais Lietuvoje ir užsienyje – neįtikėtini patarimai ir idėjos šeimai!