Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis numato vaiko teisę, kiek tai įmanoma, nuo gimimo žinoti, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai pripažintą vaiko teisę, Lietuvos teisė nustatė vaiko kilmės nustatymo pagrindus ir tvarką.
Tėvystės nustatymo pagrindai ir tvarka
Minėto CK Trečiosios knygos X skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos tėvystės pripažinimo sąlygos bei taisyklės, o X skyriaus trečiajame skirsnyje - tėvystės nustatymo taisyklės. Pagal CK 3.141 str., tėvystė gali būti pripažįstama tik asmens, pripažįstančio save tėvu, pareiškimu. Teisminiu keliu tėvystės pripažinimo klausimas sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka.
Jeigu vaiko tėvas yra miręs, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju, pagal CK 3.147 str. 2 d. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.148 str. kaip esminį pagrindą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Taigi, įstatymas numato, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t.y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.
Įrodymų pateikimas ir vertinimas
CPK 215 str. 1 d. numato, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šie du reikalavimai tarpusavyje susiję, todėl vieno jų nesilaikymas reiškia kito pažeidimą. Pažymėtina, jog civilinis procesas Lietuvos Respublikoje yra paremtas šalių rungimosi ir dispozityvumo principais. Taigi, pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. Tačiau galiojantys įstatymai suteikia galimybę dalyvauti įrodinėjimo procese ir teismui.
Be to, kartais, kai dėl svarbių priežasčių šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo negali gauti ar pateikti reikiamo įrodymo, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo padėti šaliai juos rinkti (LR CPK 74, 75 str.). Būtent teismas atsako už civilinio proceso įstatymų, reguliuojančių įrodinėjimą, laikymąsi ir tinkamą taikymą. Teismas sprendžia, ar pakankamai byloje surinkta įrodymų.
Tarptautiniai susitarimai
Tėvystės nustatymą reglamentavo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 17 d. ratifikuota 1975 m. Europos konvencija “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso”, kuri buvo priimta siekiant pagerinti nesantuokinių vaikų teisinę padėtį. Šios konvencijos 3 str. numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.
Įstatymų suderinimas
Pažymėtina, jog derinant šias konvencijos nuostatas su 1969 m. SŠK 555 str., 1999 m. kovo 26 d. buvo pakeista šio straipsnio redakcija, kuri numatė, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Be to, derinant CK nuostatas su CPK nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. birželio 21 d. įstatymu Nr.IX-390 papildė CPK Dvidešimtuoju3 skirsniu Bylų dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimo ypatumai (įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.), kurio 25618 str. įtvirtino pagrindinį įrodymą tėvystei nustatyti - mokslinius įrodymus (ekspertizę).
Pagal šią civilinio proceso teisės normą, tik tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. CPK 3 str. numato, kad civilinių bylų procesai vyksta pagal civilinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo ar teismo sprendimo vykdymo metu, todėl teismas nagrinėdamas bylą turėjo taikyti CPK 25618 str.
Kasacinio teismo praktika
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.
Ekspertizės išvada
Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). CPK 219 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę.
Vaiko pavardės suteikimas
Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria - teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių - teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.
Išlaikymo priteisimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jjam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismai, spręsdami išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą po CK įsigaliojimo šioje byloje turėjo taikyti 2001 m. CK 33.192 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos.
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teismas šios kategorijos bylose turi teisę išeiti už reikalavimo ribų (CPK 376 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas klausimas dėl tėvų pareigos materialiai iišlaikyti savo vaikus, yra detaliau pasisakyta dėl prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo nuostatų. Šių nuostatų realizavimas praktikoje reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma, turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t.y.
Išlaikymo priteisimo momentas
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, kuri priimta išnagrinėjus bylą Čibinskienė v. G.Kraujalis pasisakė, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos.
Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Atverk Paslaptis: Kaip Išsaugoti Meilę ir Harmoningus Santykius Po Gimdymo!
- Pyktis po Gimdymo Vyrui: Kodėl Jis Jaučia, Ir Kaip Suvaldyti Šias Emocijas?
- Nėštumas Vyro Akimis: Būtiniausi Patarimai Būsimiems Tėčiams, Kurių Negalite Praleisti!
- Meistro Stalas Vaikams: Išsamūs Matmenys ir Nepamainoma Apžvalga!
- Beno Matkevičiaus Įkvepianti Gyvenimo Istorija: Nuo Pradžių Iki Šlovės