Tinkamai vartojami antibiotikai gelbsti susirgus sunkiomis bakterinėmis ligomis. Tačiau šie vaistai naikina ne tik ligą sukėlusias bakterijas, bet ir naudingus mikroorganizmus, todėl suardo normalią žarnyno mikroflorą. Po gydymo antibiotikais mikroflorą atkurti nelengva.
Dažnai gydant vaiką antibiotikais, jo organizmas nusilpsta ir atpranta savarankiškai kovoti su infekcijomis, žalojama besiformuojanti mažo vaiko imuninė sistema. Be to, jie dažnai sukelia šalutinius reiškinius: viduriavimą, pilvo skausmus, alerginius bėrimus. Piktnaudžiaudami antibiotikais padedame bakterijoms prisitaikyti ir tapti atsparioms šiems vaistams.
Antibiotikai, vartojami vidutinį arba ilgą laikotarpį, ne tik neapsaugo, bet ir kelia ligų riziką. Per ilgametę praktiką aiškiai stebiu tendenciją: kuo anksčiau savo gyvenime vaikas gauna antibiotikų, tuo rimtesnės ir ilgiau sveikatą žalojančios pasekmės. Tačiau vaikų mikroflora, kuri dar tik formuojasi, be galo trapi. Vyresniame amžiuje, ypač - suaugus, žarnyno mikroflora jau stipri, stabili - ją palaužti nėra taip lengva. Ją pažeisti gali ir vieną kartą vartoti antibiotikai. O pasekmės išties ilgalaikės ir sunkios - lėtinės disbakteriozės, lėtiniai virškinimo ir imuninės sistemos sutrikimai, autoimuninės ligos, alergijos. Suaugusiesiems retas antibiotikų vartojimas dažniausiai nepalieka reikšmingų pėdsakų. Praktiškai kasdien tenka matyti perdėm gausios antibiotikų terapijos pasekmes.
Antibiotikų Vartojimo Principai
Antibiotikus turi skirti gydytojas. Gydant antibiotikais svarbu parinkti tokius, kurie veikia konkrečią ligą sukėlusius mikrobus, turi reikšmės vaisto dozė ir vartoti jį reikia tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas. Jei medikų rekomendacijų nepaisoma, bakterijos nesunaikinamos ir tampa atsparios antibiotikams. Lietuvoje 2-7 metų vaikams atliekamas specialus tyrimas, kuriuo nustatomi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sukėlėjai.
„Kiekvieną dieną bendrauju su sergančiais žmonėmis, nemažai kurių yra įsitikinę, kad susirgus greičiausiai padės antibiotikai”, - teigia medicinos centro „Northway” šeimos gydytoja Danguolė Stepankevičienė. Antibiotikai - tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi, ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Antibiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, kaip vis dar klaidingai mano nemažai žmonių.
Gydymo antibiotikais tikslas - sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą (specifinis antibiotikų vartojimas) arba numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą (empirinis antibiotikų vartojimas). Tam tikrose situacijose antibiotikai skiriami tam, kad išvengti infekcijos, t.y. profilaktiškai. Profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik tais atvejais, kai profilaktikos efektyvumas yra įrodytas, pavyzdžiui, chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką, po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu (meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.).
Idealiu atveju antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams (specifinis antibiotikų vartojimas). Specifinio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą. Jais gydyti peršalimo ligas, virusinius susirgimus nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų. Norint nustatyti tikrą ligos sukėlėją turi būti imamas pasėlis iš uždegiminio židinio ir daroma antibiotikograma. Dažniausiai empiriniam gydymui skiriami platesnio veikimo spektro antibakteriniai vaistai, nes dažnai būna tikėtini keli skirtingi sukėlėjai.
Pirmiausia, antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Be to, daugelis infekcijų yra savaime praeinančios ir neturi būti gydomos antibiotikais. Svarbu prisiminti, kad gydymo antibakteriniais vaistais tikslas - sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje, o virusų šie vaistai nesunaikina.
Skirdamas antibakterinius vaistus gydytojas turi atsižvelgti į vaisto veikimo spektrą ir parinkti tokį antibakterinį vaistą, kuris veiktų labiausiai tikėtinus esamos ligos sukėlėjus. Tam yra svarbu žinoti visuomenėje ar ligoninės aplinkoje cirkuliuojančių bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams. Gavus mikrobiologinio tyrimo rezultatus, tai yra žinant sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams vaistams, empirinė terapija turėtų būti koreguojama. Jei nėra kontraindikacijų pasirenkamas vienas siauriausio spektro antimikrobinis vaistas, labiausiai tinkamas konkrečios infekcijos atvejų konkrečiam pacientui.
Labai svarbu parinkti tinkamą antimikrobinio vaisto dozę, vartojimo būdą ir gydymo trukmę. Šiuos ypatumus lemia ligonio būklė, infekcijos sunkumas bei tipas, jos židinio vieta, ligonio imunitetas, gretutinės ligos, ligonio kūno masė. Todėl būtina įvertinti šiuos veiksnius, o taip pat labai svarbu išaiškinti pacientui paskirto gydymo (paskirtos dozės ir gydymo kurso) laikymosi svarbą. Visuomet reikia pasirinkti saugiausią ligoniui antimikrobinį vaistą, o tai padaryti galima įvertinus nuo ligonio priklausančius veiksnius: genetinius, imunodeficitą, amžių, inkstų bei kepenų funkciją, alergiją antimikrobiniams vaistams.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių antibiotikus gali skirti tik gydytojas. Kadangi antibiotikai naikina tik bakterijas, prieš juos skiriant būtiną žinoti tikslią ligos priežastį. Antibiotikai nekovoja su infekcijomis, kurias sukelia virusai, pavyzdžiui, peršalimas, gripas, skaudanti gerklė, bronchitas, dauguma ir ausų infekcijų. Skirtingi antibiotikai daro skirtingą poveikį organizmui. Vieni iš jų efektyviau veikia žarnyne, kiti - kauluose, treti - kituose organuose.
Skiriant antibiotiką svarbu žinoti ne tik teigiamas jo savybes, bet ir galimus šalutinius reiškinius bei neigiamas pasekmes. Antimikrobiniai vaistai veikia ne tik tą sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus, tame tarpe ir natūralią mikroflorą, kuri būtina natūraliai organizmo terpei palaikyti, saugo nuo ligas sukeliančių bakterijų. Dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo vystosi disbakteriozė ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Dažniausia nepageidaujama antibiotikų vartojimo pasekmė - sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra ir antibiotikų sukeltas viduriavimas. Be to, antibiotikai gali veikti neurotoksiškai, ototoksiškai, nefrotoksiškai, hepatotoksiškai, hematotoksiškai, juos vartojant galimos alerginės reakcijos.
Kai vartojame antibiotikus, veikiame ne tik ligos sukėlėją, bet visus organizme esančius mikroorganizmus. Tai reiškia, kad vienus mikroorganizmus galime sunaikinti, jų vietą užims kažkokie kiti. Taip pat yra nustatyta, kad skiriant antibiotikus sumažėja mūsų organizmo gebėjimas gaminti kai kurias medžiagas, kurios kovoja su infekcija. Todėl profilaktiškai vartojami antibiotikai gali tik pabloginti būklę ir pagreitinti komplikacijų atsiradimą. Be reikalo vartojant antibiotikus gali prasidėti alerginės reakcijos, pakisti žarnyno mikroflora, atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas.
Dažnas ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas skatina bakterijas įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus, ir bakterijos tampa jiems atsparios. Be reikalo ar netinkamai pradėjus antibakterinį gydymą ligonis ilgiau nesveiksta, liga gali progresuoti ar įgauti lėtinę eigą. Svarbu antibiotikus vartoti paskirtomis dozėmis ir paskirtą laiką. Vartojant per mažą dozę taip pat gali išsivystyti atsparumas antibiotikams.
Jeigu vartojant paskirtą dozę pasireiškia šalutinės reakcijos, būtina apie tai pranešti gydytojui. Jokiu būdu negalima savarankiškai sumažinti dozę ar nutraukti gydymą. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti. Dažnai žmonės be reikalo vos tik pajutę pirmuosius peršalimo simptomus skuba pas gydytoją. Kai užklumpa peršalimo ligos, kurių pagrindiniai požymiai čiaudulys, sloga, gerklės skausmas, bent 2-3 dienas galima gydytis savarankiškai. Tik jei temperatūra kyla virš 39 laipsnių, atsiranda daugiau simptomų - bėrimas, vėmimas ir pan., reikėtų kreiptis į gydytoją. Be objektyvių tyrimų yra labai sunku nuspręsti ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar virusas, ar bakterija.
Be kita ko, daugelio šeimų vaistinėlėje yra antibiotikų, kuriuos žmonės be gydytojo žinios ima vartoti kosuliui malšinti, peršalimo ligoms gydyti ar tiesiog pakilus temperatūrai. Deja, nemažai mamų vengdamos ilgų poliklinikos eilių savarankiškai nusprendžia ir ištiesia savo atžalai antibiotikų. Stop! Toks elgesys nenaudingas. Antibiotikai - tai vaistai, kurie neleidžia daugintis bakterijoms arba jas nužudo. Deja, šie vaistai kenkia ne tik ligų sukėlėjams, bet ir gerosioms nuolat mūsų organizme gyvenančioms bakterijoms, ypač žarnyno mikroflorai. Kaip žinoma, vaikų žarnyne daugiausia bifidobakterijų ir laktobacilų, o jos itin jautrios antibiotikams.
Nuolat žarnyne gyvenančių mikrobų pasaulis išties įvairus, jį sudaro 400-500 įvairių bakterijų rūšių. Sveikų kūdikių žarnyne 95-98 proc. Šios bakterijos saugo organizmą nuo žarnyno ligas galinčių sukelti bakterijų, padeda virškinti, dalyvauja gaminant B grupės vitaminus, vitaminą K, dalyvauja tulžies rūgščių apykaitoje. Sutrikus žarnyno mikroflorai (taip gali nutikti ne tik dėl antibiotikų) mažylis gali jausti tam tikrų pilvuko nepatogumų: pučia vidurius, itin dažnai sutrinka žarnyno veikla, pavyzdžiui, vaikas ima viduriuoti.
Kaip Padėti Vaikui Atsistatyti Po Antibiotikų Kurso
- Jei žindote, jokiu būdu nenutraukite žindymo. Mamos pienas turi apsauginių, prebiotiko savybių.
- Jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau gali valgyti pieno produktų, negailėkite „gyvų” (termiškai neapdorotų) jogurtų, rūgpienio ir t.
- Duokite vaikui probiotikų. Tai medicininės paskirties preparatai, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų. Šių preparatų galima duoti ir kūdikiams. Tai galite padaryti išardę kapsulę ir ištirpinę grūdelius nedideliame kiekyje virinto vandens. Beje, probiotikų geriausia duoti baigus gydyti antibiotikais.
- Negalima mažinti ar didinti paskirtos antibiotikų dozės. Per didelė dozė gali sukelti nepageidaujamą poveikį, o per maža dozė gali neduoti rezultato.
- Negalima nutraukti gydymo anksčiau, nei paskirta gydytojo. Dažniausiai antibiotikų reikia gerti 5-7 dienas.
Jums ar jūsų artimiesiems susirgus, turbūt ne kartą buvo paskirti antibiotikai - antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas. Kiekvienas gydytojas ir pacientas turi savo nuomonę apie antibiotikus, tačiau dažniausiai jie skiriami tik tuomet, kai tai neišvengiama. Antibiotikai laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimu ir nuo to laiko išgelbėjo šimtus tūkstančių gyvybių. Bet drauge antibiotikai turi prieštaringų vertinimų dėl pašalinio poveikio. Antibiotikai kovoja su infekcijomis: naikina infekciją sukėlusias bakterijas arba stabdo jų plitimą.
Kuomet į organizmą patekę antibiotikai puola infekciją sukėlusias bakterijas, drauge jie gali naikinti ir milijonus gerųjų žarnyno bakterijų bei mikrobų, kurie sudaro mikroflorą. Per didelės dozės, ilgalaikis ar dažnas antibiotikų vartojimas, ypač kuomet tam nėra pagrindo, gali drastiškai pakeisti bakterijų skaičių ir jų tipą žarnyno mikrofloroje - tai itin aktualu ankstyvame amžiuje. Manoma, kad viena savaitė antibiotikų vartojimo gali metams paveikti žarnyno mikroflorą. Ne gana to, per dažnai vartojant antibiotikus, organizmas darosi atsparus, todėl vaistai tampa neveiksmingi. Dar vienas neigiamas antibiotikų padarinys - šalutinis poveikis, toks kaip pilvo pūtimas, viduriavimas ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai.
Kad antibiotikai atliktų savo darbą, o jūsų kūnas gautų daugiau naudos nei žalos, svarbu vykdyti gydytojo rekomendacijas ir laikytis pagrindinių antibiotikų vartojimo principų.
Kaip Atkurti Žarnyno Mikroflorą Po Antibiotikų?
Fermentuotas maistas, pavyzdžiui, natūralus jogurtas, sūris, varškė, kefyras, fermentuotos daržovės, kombucha (arbatos grybas), rauginti kopūstai, kimči (azijietiškas kopūstų patiekalas) ir kt., yra probiotikais, arba gerosiomis bakterijomis, praturtintas maistas, kuriame natūralaus konservavimo metu išsiskiria žarnynui naudingi elementai. Fermentuotame maiste aptinkamos gerosios bakterijos, tokios kaip Lactobacilli (fermentuotuose pieno produktuose) ar Bacillus subtilis (natto - japonų fermentuotame patiekale), padeda atstatyti pažeistą mikroflorą, o reguliariai į racioną įtraukiantys natūralų jogurtą ar kitą fermentuotą maistą žmonės turi didesnį Lactobacilli ir mažesnį ligas sukeliančių bakterijų (pavyzdžiui, Enterobacteria ar Bilophila wadsworthia) skaičių.
Ne ką mažiau svarbu „pasirūpinti“ gerosiomis bakterijomis, esančiomis organizme. Į racioną įtraukiant maistinėmis skaidulomis gausų maistą, paskatinsite probiotikų dauginimąsi žarnyne. Toks maistas gali būti neskaldyti grudai, riešutai, lęšiai, pupos, žirniai, avižos, bananai, sėlenos, obuoliai, uogos, daržovės ir įvairūs šakniavaisiai bei sėklos. Be to, tyrimai rodo, kad skaidulos ne tik padeda gerosioms bakterijoms augti ir daugintis, bet ir mažina kenksmingų bakterijų skaičių.
Tiesa, svarbu paminėti, jog maistinės skaidulos gali sulėtinti virškinimą, o drauge ir pristabdyti vaistų įsisavinimą. Antibiotikų kurso (ir bet kokių kitų vaistų vartojimo) metu taip pat nerekomenduojama valgyti greipfrutų ar gerti greipfrutų sulčių. Valgant greipfrutus, organizme išsiskiria fermentas citochromas P450. Antibiotikų vartojimo metu vengtinas ir kalcis, kuris mažina antibiotikų įsisavinimą. Jei kartu su antibiotikais vartojate gerasias bakterijas atkrepkite dėmesį - itin svarbu, jog jie nebūtų vartojami vienu metu. Tuo pačiu metu į organizmą patekę antibiotikai gali sunaikinti probiotikus, todėl gerąsias bakterijas gerkite praėjus kelioms valandoms nuo antibiotikų dozės bei tęskite vartojimą pabaigus antibiotikų kursą. Nepamirškite po antibiotikų kurso valgyti kuo daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, kad sukurtumėte palankias sąlygas gerosios bakterijos vešėti.
Tyrimų Duomenys Apie Antibiotikų Poveikį
Harvardo medicinos mokyklos ir Broudo instituto Masačusetse mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu trejus metus stebėjo 39 kūdikius iš Suomijos. Mažyliai buvo pradėti tirti nuo 2 mėnesių amžiaus. Nustatyta, kad vaikų, kuriems kelis kartus buvo paskirti antibiotikai (paprastai dėl kvėpavimo takų negalavimų arba infekcijų), organizmuose buvo mažiau naudingųjų bakterijų, būtinų imuninės sistemos vystymuisi. Žurnale „Science Translational Medicine“ rašoma, kad nustatytas vienos bakterijų rūšių - Clostridium difficile, kurios skatina imuninių T ląstelių puolimą trūkumas. Vaikų, kuriems dažniau buvo skiriama antibiotikų, žarnyne buvo mažiau bakterijų rūšių, o pačios rūšys turėjo mažiau padermių.
Mokslininkai rado įrodymų, kad antibiotikų atsparumo genai yra užkoduoti mikrofloros bakterijose. Per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus mikroflora yra ypač dinamiška, jos sudėtis vis keičiasi. Deja, panašu, kad, praėjus šiam laikotarpiui, ji išlieka stabili visą likusį gyvenimą. Tyrėjai taip pat palygino kūdikių, gimusių natūraliu būdu, ir kūdikių, gimusių po Cezario pjūvio operacijos, mikroflorą, taip pat - motinos pienu ir dirbtiniais mišiniais maitintų kūdikių mikroflorą. Planuojami tolesni tyrimai. Vienas iš jų bus skirtas pirmiesiems dvejiems vaiko gyvenimo metams, o kitas - aprėps ilgesnį laikotarpį. Mokslininkams kelia nerimą tai, kad antibiotikai dažnai net kūdikiams skiriami dėl menkiausių priežasčių. Specialistai perspėja, kad ši praktika turi būti nutraukta, nes yra pavojinga sveikatai ateityje.
Atliekant tyrimus, pelėms 5 dienas buvo skiriami plataus spektro antibiotikai, kurie naikina pačias įvairiausias bakterijas. Tyrėjai pastebėjo, kad šie vaistai ne visas mikroorganizmų rūšis paveikė vienodai. Kai kurios naudingosios bakterijos visiškai išnyko. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad antibiotikai sunaikina tik dalį patogeninių bakterijų, o išlikusios gali pasinaudoti palankia situacija ir daugintis greičiau. Po antibiotikų gavusių pelių kontakto su kitomis pelėmis, kurioms antibiotikai nebuvo skirti, pirmosios įgijo naujų bakterijų - tiek gerųjų, tiek blogųjų.
Manoma, kad svarbiausias dalykas vartojant antibiotikus yra kontaktai su sveikaisiais. Gydomiems antibiotikais tai padeda atkurti sveiką mikroflorą. Taip teigia ir tyrime dalyvavęs Djuko universiteto molekulinės genetikos ir mikrobiologijos docentas Lawrence’as Davidas. Buvęs Oksfordo universiteto biochemikas Chrisas Woollamsas papildė: „Aišku tai, kad antibiotikai pakeičia žarnyno mikroflorą ir padidina žarnyno ligų riziką, galimi ir blogesni variantai. Ne kartą esu sakęs, kad jaunesniems negu 7 metų vaikams antibiotikai turėtų būti skiriami tik skubiu atveju, kai kyla mirties rizika. Antibiotikai nėra nekaltos mažos tabletės - po jų organizmui atsikurti, kaip teigia daug JK gydytojų, reikia apie metų.
Dažniausios Klaidos Vartojant Antibiotikus
Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, - tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.
Vaistininkė pabrėžia, kad dažnai pamirštama, jog antibiotikai skirti gydyti būtent bakterijų sukeltoms ligoms (pavyzdžiui, plaučių uždegimui ar stafilokokiniam kraujo užkrėtimui), todėl vartojami peršalus, sloguojant ar sergant kitomis virusinėmis infekcijomis, jie ne tik nepadės, bet ir gali padaryti žalos, o nemalonios pasekmės gali lydėti ir ateityje.
Anot jos, bakterijų atsparumas antibiotikams reiškia, kad konkretūs antibiotikai nebeatlieka savo funkcijos - t. y. nenaikina bakterijų bei nebestabdo jų augimo. Vaistininkė įspėja, kad medikamentams atsparios bakterijos gali augti ir daugintis ne tik jau užkrėstame organizme, taip dar labiau pablogindamos savijautą ar prisidėdamos prie lėtinių ligų išsivystymo, bet taip pat nejučia sukelti infekcijas aplinkiniams.
„Camelia“ vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė atkreipia dėmesį, kad gydytojui išrašius antibiotikų labai svarbu išgirsti jo įspėjimus ir neeksperimentuoti remiantis tuo, kaip tokius vaistus vartojo artimieji ar draugai. Negalima nutraukti antibiotikų vartojimo kurso arba koreguoti dozės - vaistus vartoti rečiau ar dažniau, nei gydytojas paskyrė. Jeigu praėjus kelioms antibiotikų vartojimo dienoms vis dar nesijaučia joks poveikis, vaistininkė siūlo apie tai įspėti savo gydytoją. Pasikonsultuoti su sveikatos ekspertais vertėtų ir tada, kai vartojant antibiotikus atsiranda kokių nors kitų, anksčiau nebuvusių ligos požymių.
„Pro pirštus nereikėtų žiūrėti ir į rekomendaciją vartoti konkretiems simptomams gydyti drauge su antibiotikais paskirtus nereceptinius vaistus. Pasitaiko atvejų, kai pacientai nuo kosulio ar slogos nusprendžia rinktis kitą nereceptinį preparatą nei skyrė gydytojas - dažnai tą, kurį jau turi namuose. Tačiau svarbu suprasti, kad gydytojas ne be reikalo patarė rinktis konkrečią veikliąją medžiagą turinčius preparatus. Vaistinės pacientams visada pasiūlome skirtingus tą pačią veikliąją medžiagą turinčius variantus, kad įsigytas vaistas atitiktų ne tik gydymą, bet ir paciento finansinę situaciją“, - įspėja vaistininkė.
Pasak R. Plikytės-Klimienės, taip pat svarbu žinoti, kad ne visi nereceptiniai preparatai dera su antibiotikais, todėl konsultacijų gydytojo kabinete ar vaistinėje reikšmė yra itin didelė. Pavyzdžiui, net iš pirmo žvilgsnio toks paprastas vaistas kaip paracetamolis nerekomenduojamas vartoti su kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais, taip pat su aspirinu. Štai vartojant antidepresantus, iškyla dar kitokių indikacijų rizika - peršalus neretai turime atsisakyti karštųjų miltelių gėrimų ir griebtis kitų užkrato įveikimo būdų.
Papildoma Pagalba Organizmui Vartojant Antibiotikus
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad antibiotikai veikia visas bakterijas, ne tik tas, kurios mums sukelia ligą, todėl vartojant juos nukenčia ir žarnyno mikrobiota. Vartojant antibiotikus, reikėtų nepamiršti ir gerųjų žarnyno bakterijų preparatų arba į racioną įtraukti produktų, kuriuose gausu probiotikų: jogurto, fermentuotų ar raugintų daržovių, kefyro. Apie išsibalansavusią žarnyno mikroflorą įprastai įspėja virškinimo, tuštinimosi sutrikimai, nusilpusi imuninė sistema“, - priduria vaistininkė.
Vartojant antibiotikus svarbu nepamiršti visavertės mitybos, rinktis šviežią, subalansuotą, lengvai virškinamą maistą, gerti pakankamai skysčių. Antibiotikus dažniausiai rekomenduojama vartoti prieš arba tarp valgymų, taip neapkraunant virškinimo sistemos. Vartojant kai kuriuos antibiotikus rekomenduojama vengti pieno ar greipfrutų - dideli šių produktų kiekiai gali mažinti vaistų efektyvumą. Gydantis antibiotikais negalima vartoti alkoholio.
Tyrimų Rezultatai Apie Antibiotikų Vartojimą Kūdikiams
Kūdikiai ir maži vaikai, gavę bent vieną dozę antibiotikų iki dvejų metų, vėliau dažniau serga astma, egzema, šienlige, yra alergiški maistui, serga celiakija, turi problemų su svoriu ir nutukimu bei vėlesniais vaikystės metais pasižymi dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimų, skelbiama pirmadienį „Mayo Clinic Proceedings“ publikuotame tyrime, rašoma cnn.com.
„Norime pabrėžti, kad šis tyrimas rodo šių sąlygų koreliaciją, o ne priežasties ir pasekmės ryšį“, - sako pagrindinis tyrimo autorius Nathanas LeBrasseur, „Mayo Clinic“ Senėjimo tyrimų centro mokslininkas.
Tyrėjai analizavo 14 500 Ročesterio epidemiologijos projekto - ilgalaikės studijos, kurioje analizuojami Minesotoje ir Viskonsine, JAV, gyvenančių savanorių ligos istorijos - vaikų duomenis. Maždaug 70% tyrime dalyvavusių vaikų buvo gavę bent vieną antibiotiką, nors dauguma jų gavo daugiau nei vieną kartą.
„Vieną ar du receptus turėjusių vaikų tarpe tik mergaitėms ženkliai dažniau išsivystė astma ir celiakija, lyginant su tais, kurie antibiotikų nebuvo gavę“, - rašo N. LeBrasseur su komanda. Abiejų lyčių vaikai, gavę penkis ar daugiau antibiotikų receptų, „ženkliai dažniau sirgo astma, alerginiu rinitu, turėjo viršsvorio, buvo nutukę ar pasižymėjo dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimu“, rodo tyrimo rezultatai. Mergaitėms celiakijos rizika buvo didesnė.
Kitas dažnai išrašoma antibiotikas, cefalosporinas, buvo susietas su didesne didžiausio skaičiaus ligų rizika, o taip pat, „skirtingai nuo kitų antibiotikų, su autizmu ir alergijomis maistui“, skelbiama tyrimo rezultatuose.
Sąsaja Su Mikroflora
Taip galėtų būti dėl vaiko tinkamos imuninės sistemos, nervinės sistemos, organizmo sudėties ir medžiagų apykaitos vystymuisi reikalingų žarnyno bakterijų sutrikdymo antibiotikais, sako N. LeBrasseur su komanda. Antibiotikai neskiria „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų virškinamajame trakte ir naikina jas visas, todėl žarnynas lieka be reikiamos mikrofloros pusiausvyros. Tam tikrų bakterijų žmogaus organizmui reikia tam kad organizmas galėtų įsisavinti maistines medžiagas, skaidyti maistą žarnyne ir apsaugoti visą virškinimo sistemą nuo patogenų.
„Kai buvo išrasti ir pradėti naudoti antibiotikai, svarbiausias dalykas buvo patogenų suvaldymas. Dabar jau suprantame, kad labai platus jų naudojimas turi nemažą šalutinį poveikį mikroflorai, o tai gali būti labai svarbus aspektas augantiems vaikams“, - rašoma tyrime.
„Mažesnis antibiotikų naudojimas gali padėti užkirsti kelią atsparumo antibiotikams išsivystymui, bet remiantis šio tyrimo rezultatais tai taip pat gali padėti išsaugoti mikroflorą“, - sako gydytoja pediatrė dr. Jennifer Shu, knygos „Baby and Child Health“ ir Amerikos pediatrų akademijos išleistos „Heading Home with Your Newborn“ autorė.
Panašus:
- Antibiotikų Sukeltas Viduriavimas Vaikams: Kaip Išvengti ir Efektyviai Gydyti
- Kaip Gauti Antibiotikų Kompensaciją Vaikams Lietuvoje – Viskas, Ką Privalote Žinoti!
- Genetiniai Tyrimai Naujagimiams: Atraskite Svarbiausius Tipus ir Neįtikėtinus Privalumus
- Viktorina Vaikams: Smagiausi Klausimai ir Atsakymai, Kuriuos Turite Išbandyti!
- Vilniaus Lopšelis-Darželis "Giraitė" – Išsamūs Atsiliepimai ir Nepralenkiama Apžvalga