Keičiasi socialinis šeimos modelis, kuomet moterys siekia ne tik atsidėti šeimai ir vaikams, bet ir imtis profesinės veiklos bei siekti karjeros, o vyrai aktyviau įsitraukia į vaiko priežiūros veiklas, todėl tėvystės ir karjeros derinimas tampa tikru iššūkiu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Edukologijos katedros mokslininkės doc. dr. Aušra Rutkienė, dr. Ilona Tandzegolskienė, dr. Elena Trepulė ir dokt. Giedrė Tamoliūnė bei dokt. Vaida Jurgilė dvejus metus vykdė mokslinį tiriamąjį projektą „Jaunų šeimų tėvystės ir karjeros suderinimo modelis“, kuriuo siekė sukurti ir pagrįsti jaunų šeimų tėvystės ir karjeros suderinimo modelį.
„Ar įmanoma jaunai šeimai derinti tėvystę ir darbą, koks darbdavių požiūris į jaunų darbuotojų šeimos ir karjeros derinimą, ar žmonių išteklių ir karjeros konsultantai pasirengę padėti bei kokie galimi jaunų šeimų tėvystės ir karjeros derinimo elementai - šie ir kiti klausimai yra svarbūs ne tik jauniems asmenims planuojantiems ar turintiems šeimą, darbdaviams, bet ir personalo specialistams ir karjeros organizavimo konsultantams“, - teigia VDU Edukologijos katedros dėstytoja dr. Ilona Tandzegolskienė.
Jaunų Šeimų Problemos
Kintantis šeimos modelis, gebėjimas valdyti pokyčius, karjeros planavimas ir palaikanti aplinka - aktualiausi jaunos šeimos tėvystės ir karjeros derinimo patirtis atspindintys iššūkiai.
Kintančiame šeimos modelyje tarp tėčio ir mamos iš dalies vyrauja tradicinis vaidmenų pasiskirstymas, kuomet tėtis atsakingas už finansinį stabilumą, o mama - už namų ūkio priežiūrą ir vaikų auklėjimą.
„Visgi, jaunieji tėvai pastebi, kad tradicinis vaidmenų pasiskirstymas jau nebėra toks stiprus bei aktualus ir labiau priklauso nuo susidariusios situacijos, kurios metu tėvai geba keistis vaidmenimis ir pareigomis“, - vaidmenų derinimo šeimoje svarbą pristato VDU edukologijos dokt. G. Tamoliūnė.
Tyrimo duomenimis, jaunos mamos Lietuvoje, kaip pagrindines grįžimo į darbo rinkos priežastis įvardija savirealizaciją, darbo vietos išsaugojimą arba finansinių išteklių stabilumo siekį.
Abiem tėvams aktyviai dalyvaujant darbo rinkoje svarbu ne tik derinti skirtingus vaidmenis šeimoje, bet taip pat gebėti derinti įvairias veiklas, planuoti laiką ir finansinius išteklius - gebėti nusistatyti prioritetus derinant šeimos ir darbo poreikius.
Šalia visų įsipareigojimų šeimai ir darbui, kiekvienas iš tėvų įsivaizduoja savo karjeros raidą ir jam svarbi savirealizacija, savojo „aš“ paieškos.
„Vienu metu vaiko gimimas skatina tėvus priimti tam tikrus sprendimus karjeros raidoje, tobulėti, keistis, pažinti save ir savo partnerį, siekti tiek asmeninio aktyvumo, tiek ir karjeros pokyčių, tačiau Lietuvoje dažnai vienas iš tėvų nusprendžia prisiderinti prie šeimos, sutuoktinio poreikių arba prie esamos bendros situacijos, o tai verčia stabdyti arba atidėti karjerą“, - tyrimo duomenis aptaria VDU dėstytoja I. Tandzegolskienė ir priduria, kad kaip pasiskirstys vaidmenys poroje, kaip tėvai planuos savo karjerą priklauso ir nuo to, ar šeima sulaukia valstybės paramos, gauna visas socialines garantijas ar organizacija ir darbdavys suteikia palankias sąlygas derinti karjerą ir šeimą.
Trūksta Darbuotojų Iniciatyvos?
Didžiausią įtaką darbuotojui, siekiančiam derinti darbą ir šeimą, padaro darbdavių teikiamos lengvatos, kurios paremtos lanksčiomis darbo organizavimo formomis, sutrumpinta darbo diena, lanksčiu darbo grafiku.
Taip pat tokiais atvejais svarbus palankus požiūris į motinystės ir tėvystės atostogas, problemų sprendimą organizacijos lygmeniu, kai tie sprendimai yra palankūs jaunoms šeimoms, auginančioms mažus vaikus.
„Apklausti darbdaviai Lietuvoje supranta, kad yra svarbi organizacijos kultūra, kuri apima pokalbius ir domėjimąsi darbuotojo šeimos poreikiais, bendradarbiavimą tarp darbuotojų ir administracijos, darbuotojo poreikių analizę, geranoriškumą ir palankų požiūrį į darbuotojo problemas, o visa tai užtikrina darbuotojų lojalumą ir gerą savijautą bei kokybišką darbą“, - teigia edukologė I. Tandzegolskienė.
VDU SMF Edukologijos katedros mokslininkių atlikto tyrimo duomenimis, personalo tarnybos darbuotojai ir darbdavys suteikia pagrindinę informaciją apie galimą jaunų šeimų situacijos gerinimą, tačiau pasigenda pačių darbuotojų iniciatyvos.
„Šiuo atveju įmonių vadovai gana akivaizdžiai darbo sąlygų palengvinimą jaunai šeimai supranta kaip draugiškos darbuotojui darbo vietos kūrimą, vaikų ar poilsio zonos įkūrimą bei galimybę neatvykti į darbą susirgus vaikui“, - tyrimo įžvalgas pateikia dr. I. Tandzegolskienė ir dokt. V. Jurgilė.
Darbdavio ir jauną šeimą sukūrusio darbuotojo bendradarbiavimą, siekiant suderinti šeimos ir profesinius poreikius bei atsakomybes, be iniciatyvumo ir supratingumo lemia ir valstybės nustatyti teisiniai aktai.
„Nors darbo ir šeimos derinimo problemą sprendžia įvairūs teisės aktai, tačiau dažnai tai lieka tik teoriniame lygmenyje arba išvis pamirštama, o tokiais atvejais svarbus sutarimas su darbdaviu bei palankus arba nepalankus jo požiūris į darbuotoją“, - pasakoja VDU SMF tyrėja dokt. V. Jurgilė.
Lietuvoje trūksta formalaus jaunos šeimos statuso apibrėžimo: tai palengvintų darbdaviams dokumentų įforminimą, kai keičiamos darbo valandos arba darbo laiko apskaita, įmonei prisitaikant prie jaunos šeimos poreikių.
Kaip Derinti Karjerą Ir Šeimą?
Lietuvos jaunos šeimos retai naudojasi karjeros konsultavimo paslaugomis, kurios turėtų sumažinti įtampą, kylančią tarp darbdavių poreikių ir darbuotojų lūkesčių.
„Ekspertiniai interviu su darbdaviais ir jų personalo specialistais, aukštųjų mokyklų ir darbo biržos karjeros konsultantais parodė, kad karjeros konsultavimo paslaugos dėl darbo ir šeimos įsipareigojimų vykdymo ieškantiems darbo, dirbantiems ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose asmenims yra menkai išplėtotos, beveik neteikiamos“, - žmonių išteklių ir karjeros konsultantų pasirengimą konsultuoti šeimas ir darbdavius apie šeimos ir karjeros derinimo galimybes ekspertų interviu duomenis pristato VDU Edukologijos katedros dėstytoja dr. E. Trepulė.
Kalbant apie šeimos ir karjeros derinimo socialinį modelį, svarbu išskirti keturis šeimą, tėvystę, darbą ir karjerą apjungiančius, valstybinį, socialinį, institucinį ir individualų lygmenis.
Šie tyrimo metu išskirti aspektai gali padėti lengviau susitvarkyti su pareigomis, atsakomybėmis ir asmeniniais siekiais.
- Valstybinį lygmenį turi sudaryti palankios jaunai šeimai įstatyminės bazės kūrimas ir karjeros konsultavimo sistemos diegimas.
- Socialinį - karjeros konsultantų paslaugų plėtra, grįžtančiųjų iš motinystės ir tėvystės atostogų į darbo rinką palaikymas, vaikų priežiūros ir paramos galimybių didinimas.
- Institucinis lygmuo turi būti pagrįstas lankstaus darbo grafiko derinimu, šeimai draugiškos darbo vietos kūrimu, aktyvaus dialogo tarp darbuotojo ir darbdavio palaikymu, palankios jaunai šeimai organizacijos kultūros plėtojimu bei nuolatine karjeros konsultantų pagalba.
- Individualus - atsakingu skirtingų vaidmenų derinimu, dialogo šeimoje paieškomis, balanso tarp darbo ir šeimos palaikymu bei karjeros planavimas ir valdymas.
Anot tyrėjos, siekiant įgyvendinti šį modelį jaunoms šeimoms ir karjeros specialistams reikia aktyviau išsakyti nuomonę dėl prielaidų sudaryti lankstesnes darbo sąlygas darbovietėse, atsižvelgiant į galimybes, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei dalyvauti atvirose ir intensyviose diskusijose su darbdaviais, analizuojant palankias jaunai šeimai darbo sąlygas ir draugišką darbo aplinką.
Norint pasiekti efektyvių rezultatų ir sumažinti įtampa, kalbant apie karjerą ir šeimą, personalo specialistai taip pat turi nuolatos teikti informaciją darbdaviams ir darbuotojams apie paramos jauniems asmenims, auginantiems mažamečius vaikus.
Kaip vieną svarbiausių rekomendacijų VDU tyrėjos išskiria karjeros konsultavimo paslaugų plėtrą ir informacijos apie galimas konsultacijas sklaidą.
„Lietuvoje svarbu plėsti karjeros konsultavimo paslaugas, teikiant patarimus apie jaunos šeimos ir karjeros derinimo ir laiko bei išteklių planavimo galimybes, įtraukiant į šią veiklą darbo biržos atstovus ir karjeros konsultantus bei žmonių išteklių vadybininkus bei numatyti viešinimo instrumentus, kurie padėtų informuoti jaunas šeimas apie tai, kokios lengvatos arba palengvinimo priemonės galėtų padėti planuoti ir derinti šeimos ir karjeros įsipareigojimus, tam kad informacija tikslingai pasiektu jaunas šeimas ir įmonių vadovus“, - rekomendacijas aptaria VDU Edukologijos katedros docentė dr. A. Rutkienė.
Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris - auginti vaikus.
„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikis dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų joms yra toks pat svarbus kaip ir vyrams. Gyvename neoliberaliame pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė“, - Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.
Mokslininkė sako, kad nors motinoms kaip ir vyrams dažniausiai pavyksta suderinti karjerą arba bent jau darbą ir motinystę, tačiau svarbesnis klausimas - ar visoms moterims ir kodėl moterims tai padaryti yra sunkiau negu vyrams.
„Motinų vaizdinys mūsų kultūroje yra istoriškai sukonstruotas kaip atsakingų už vaikų auginimą ir tai suprantama daug plačiau nei fizinis rūpinimasis jais. Lietuvoje motinos nuo seno vaizduojamos kaip kalbos saugotojos, taip pat atsakingos ir už platesnį kultūrinį perdavimą savo vaikams.
Pasak pašnekovės, motinystės vaidmens tema, ypač tarptautinėse šeimose, yra svarbi todėl, kad dabar, o tiksliau - prieš karantiną, gyvenome hipermobilumo amžiuje.
„Žmonės daug keliauja ir tai turi tokių pasekmių, kad tarp įvairių tautybių žmonių pradeda kurtis daug santykių, iš kurių gimsta vaikai.
„Iš to tyrimo pasimatė ganėtinai akivaizdus dalykas, kad tos motinos, kurios į Ženevą atvyko dėl savo pačių prestižinio, gerai apmokamo darbo ir susilaukė vaikų dirbdamos, visos tuos darbus išlaikė ir po motinystės atostogų į juos grįžo, nes turėjo finansines galimybes samdyti aukles savo vaikams.
Nors tai yra labai intymūs dviejų žmonių sprendimai, bet labai svarbu suvokti, kaip tokie sprendimai priimami.
„Mano kalbintos vaikus prižiūrinčios moterys, išgyvena sunkius vidinius konfliktus, pasakoja, kad jos labai daug mokėsi, visą gyvenimą dirbo ir buvo laimingos, o atvykusios į Ženevą suprato, kad negali dirbti savo darbo - neteko savo profesinės tapatybės“, - sako dr. E. Kačkutė.
Mokslininkė aiškina, kad tai yra toks šeimos modelis, kur vyro pareiga - uždirbti ir išlaikyti šeimą, o moters pareiga - rūpintis šeima.
Tokie šeimos modeliai egzistuoja beveik visoje Vakarų Europoje, o juos dar labiau pastiprina valstybinė sistema.
„Pavyzdžiui, Ženevoje taip sutvarkyti mokesčiai, kad šeimoje, turinčioje vaikų, labiau apsimoka, kai vienas žmogus dirba, o kitas rūpinasi vaikais.
Būna tokių atvejų, kai partneriai dar prieš sukurdami šeimą ir gimstant vaikams aptaria, kaip jie gyvens, kad abudu galėtų ir dirbti, ir turėti vaikų.
Pavyzdžiui, sutaria, kad jie vienas paskui kitą seks paeiliui (ES valstybinėse įmonėse dažnai yra tokios trukmės kontraktai).
„Tokiais atvejais, kai vienas žmogus paaukoja savo karjerą, jis atsiduria labai pažeidžiamoje pozicijoje, ir ne tik finansiniu požiūriu.
Paklausus, kaip moterims būtų galima lengviau suderinti motinystę ir karjerą, pašnekovė tvirtina, kad visų pirma mums reikia įsisąmoninti, kad jokie procesai nevyksta natūraliai, dėl jų yra priimami sprendimai.
Be to, šalyse turi veikti nacionalinės programos, kurios padėtų migrantų šeimoms adaptuotis svetimoje šalyje ir jos darbo rinkoje.
„Didelės tarptautinės kompanijos turi irgi sparčiau keisti požiūrį į darbuotojus ir negalvoti, kad jos įdarbina tik vieną žmogų, jos įdarbina šeimą.
2021 lapkričio 9 d. Lietuvoje beveik 7 iš 10 moterų jaučiasi kaltos derindamos profesinę veiklą ir vaikų auginimą. 65 proc.
Siekiant detaliau išsiaiškinti, su kokiais jausmais derindamos karjerą ir vaikų auginimą susiduria moterys, papildomai buvo organizuoti fokus grupių tyrimai ir individualūs interviu su dirbančiomis mamomis.
„Pokalbių su mamomis metu paaiškėjo, kad darbo (asmeninės savirealizacijos, karjeros, tobulėjimo profesinėje srityje) ir vaikų auginimo bei kitų šeiminių klausimų derinimas moterims dažniausiai sukelia neigiamus jausmus, tokius kaip kaltė, nerimas, stresas, nuovargis, kartais ir panika, gyvenimo kontrolės praradimas, jausmas, kad nebevaldai savo pačios laiko, abejonė dėl priimtų sprendimų tinkamumo, baimė, kad nesuteiki vaikui to, kas jam yra geriausia, spaudimas būti tobula mama“, - pasakoja B. Šėmytė.
Dirbančios mamos prisipažino nuolat save graužiančios, kad nėra geros mamos, kad neatsižvelgia išimtinai į vaiko poreikius, kad nori dirbti ir užsiimti kita veikla, kad nori pailsėti ir nieko neveikti bei skirti laiko sau.
Moterys išsikalbėjo jaučiančios darbo aplinkos lūkesčius, kad moterys turi dirbti taip, lyg vaikų neturėtų.
Dažnai susiduria su išankstinėmis nuostatomis, esą vaikų turinčios moterys nebus lojalios, darbščios ir efektyvios darbuotojos, nes joms rūpės tik vaikai ir šeima.
„Mes turėtume keisti ne moteris, o visuomenę taip, kad pačios moterys ir visuomenė (pradedant nuo artimiausios aplinkos - šeimos, vyro, giminaičių, ir darbovietės - kolegų, vadovų) suprastų, jog šeimos ir darbo derinimo procese būna visko: pavėluotai atliktų darbų, nepamatytų vaikų švenčių ir treniruočių, pasiėmimo iš darželio paskutinį, vėliau atsakytų elektroninių laiškų ir pan.
Tai yra normalu ir žmogiška.
Dirbančių mamų apklausos rezultatai
Socialinių tinklų mamų grupes apėmusioje apklausoje respondentėmis pasirinktos tik dirbančios mamos reaguojant į neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliktus tyrimus, kurie parodė, jog dirbančios mamos yra persmelktos kaltės jausmo: net 65 proc.
Apklausa vykdyta socialinių tinklų grupėse, skirtose mamoms ir tėčiams.
Net 56 proc. teigė „ką bedaryčiau - ar pirmenybę teikiu vaiko poreikiams, ar pasirenku darbą, vis tiek jaučiuosi kalta“.
4 iš 10 apklausos dalyvių teigė, kad kaltės jausmą joms sukelia tokios situacijos, kai „vaikas nenori eiti į darželį, o aš turiu eiti į darbą“.
3 iš 10 moterų (29 proc.) prisipažino, kad „sunku suderinti būtiną vaiko apsilankymą įstaigose (pvz. poliklinikoje, vaikų raidos centre ar kt.) su mano darbo grafiku“.
27 proc. teigė, kad vidinius konfliktus sukelia „Nepakankamas partnerio įsitraukimas į vaiko priežiūrą“.
„Šiuo metu vis pasigirsta idėja, kad tam, kad būtų lengva suderinti darbą ir šeimą - tereikia, kad vyras lygiavertiškai įsitrauktų į buities ir vaikų priežiūros darbus.
Dirbančios mamos vardino ir daugiau pasikartojančių situacijų, kurios dažniausiai sukelia vidinį konfliktą.
Pavyzdžiui: 18 proc. moterų prisipažino besijaučiančios kaltos, kad mamadienius praleidžia ne su vaiku, 15 proc.
Šeštadaliui dirbančių mamų vidinį konfliktą sukelia tai, kad „nepaisant viso krūvio, leidžiu sau užsiimti maloniais dalykais (pvz., masažas, pedikiūras, pomėgiai ir kt.)“.
Mažesniam skaičiui - 13 proc.
Daugiausiai dirbančių mamų (73 proc.) pasisakė, kad įtampos derinant motinystę ir profesinius įsipareigojimus būtų mažiau, jeigu jos galėtų dirbti individualiu arba lanksčiu darbo grafiku.
Du trečdaliai (66 proc.) moterų pasisakė, kad derinimą joms palengvintų galimybė dirbti iš namų / ne iš biuro.
Per 62 proc.
54 proc. dirbančių mamų pasisakė, kad vidinius konfliktus derinant darbą ir motinystę sumažintų aiškesnis naudų krepšelis, pavyzdžiui, mamadieniai, sveikatinimosi dienos, laisvadieniai.
Beveik 8 proc. moterų pasisakė, kad joms nekyla įtampos derinant profesinį ir šeiminį gyvenimą, nes jų darbdaviai yra lankstūs ir darbovietėje praktikuoja šeimai palankią kultūrą.
„Apklausos rezultatai rodo, kad šeimos vaikus augina tarsi slapta, kad tik šie netrukdytų darbdaviams, kolegoms, netgi draugams.
Tai vyksta savo laimės, emocinės ir fizinės sveikatos, santykių su partneriu, kokybiško laiko su vaiku sąskaita.
Darbas tampa didesniu nei gyvenimas.
Daugelio šeimų kasdienybė atrodo taip: žongliruojame darbais / vaikais ir esame pervargę bei nelaimingi didžiają laiko dalį.
Moterų pagrindiniu prioritetu išlieka šeima 38-erių Indra prisipažįsta, jog norėjo sau įrodyti, kad gali karjerą daryti kaip ir vyrai, norėjo būti lygiavertė su jais, uždirbti tiek, kiek ir jie.
Tačiau susituokus ir dėl didelio streso nepavykus pastoti trejus metus, ji nutarė paaukoti savo svajonių darbo poziciją ir tiesiog skirti laiko sau.
„Nors darbas patiko, nuolat jausdavau stresą.
Taip, buvau įvertinta darbe, bet iš tiesų, giliai viduje, norėjau kito įvertinimo - mamos vaidmens.
Dėl šios priežasties kartu su vyru išvykome pailsėti.
Atsipalaidavau, sugrįžau į savo moteriškumą ir dabar, kai jau sūpuoju savo pirmagimį, galiu pasakyti, kad nebenorėsiu grįžti į buvusį darbą.
Ieškosiu kitos veiklos“, - šypsojosi Indra.
Ką Mano Vyrai?
Šiandien vyrai stengiasi padėti savo žmonoms ir net išleidžia jas dirbti, o patys būna su vaikučiais pirmaisiais jų gyvenimo metais.
Štai 4 vaikų tėtis Mindaugas Žiupsnis ne taip seniai išėjo tėvystės atostogų jau antrą kartą.
Pašnekovo teigimu, įprasta, kad moteris eina į motinystės atostogas, bet Mindaugas pataria visiems tėveliams apsikeisti vaidmenimis.
Tai padeda puoselėti santuoką, šeimą, nes supranti, kaip jaučiasi kitas žmogus.
Mindaugo nuomone, moterims reikia išlaikyti viduriuką, jei jos nori ir siekti karjeros, ir turėti gausią šeimą, nes dviejų darbų vienu metu gerai nepadarysi.
Santykių ir skyrybų psichologas Mykolas Truncė atkreipia dėmesį, kad sutuoktinių vaidmenys yra pasikeitę.
Įprastai Lietuvoje šeimos augina vieną - du vaikus.
Moteris turi laiko dirbti, mokytis, tad ir ji tapo maitintoja.
Pasikeitus žmonos - mamos vaidmeniui ir tapus lygiavertei su vyru, turi keistis ir poros pareigos namuose.
Jei tai supranta abu sutuoktiniai, jie ieško sprendimų ir pasiskirsto atsakomybėmis.
Jei tiek vyras, tiek žmona nesuvokia šių pokyčių, abu ir elgiasi pagal senąjį modelį: vyras - maitintojas, žmona - namų šeimininkė.
Tokiu atveju žmona „užsikrauna“ ant savo pečių „vergės Izauros“ vaidmenį ir ne tik uždirba pajamas šeimai, bet ir tvarko namus, augina vaikus, maitina, skalbia, lygina, o vyras, parėjęs po darbo „ilsisi“...
Jei žmona uždirba tiek, kiek ir jis, ar net daugiau - vyras susiduria su vidine dilema: ar jis tikras vyras ir išlaiko šeimą, ar žmona išlaiko šeimą ir jį patį?
„Jei vyro savivertė iš anksčiau yra pažeista, jis gali pradėti kabinėtis prie žmonos, trukdyti ar net drausti jai kilti karjeros laiptais, kelti jai pretenzijas, kad netvarkingi namai ar neprižiūrėti vaikai.
Pašnekovo teigimu, moteris turi realizuoti save kaip žmona ir kaip motina.
Jei ji negalės to padaryti, jos savivertė gali būti pažeidžiama.
Šis vidinis konfliktas „profesijos specialistė - mama“ sukelia įtampą, kuri laikosi, kol konfliktas nėra vienaip ar kitaip išsprendžiamas.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Neįtikėtini moters organizmo pokyčiai nėštumo metu – sužinokite, kas vyksta iš tikrųjų!
- Atverk Paslaptis: Nescios Moteris ir Jos Seksualumas – Faktai, Kurie Tave Nustebins!
- Ar nėščios moters stresas kenkia vaisiui? Sužinokite tiesą dabar!
- Geriausios Akumuliatorinės Vaikiškos Mašinos: Išsamios Apžvalgos ir Tėvų Atsiliepimai
- Šokiruojantys vaikų pasiekimų vertinimo pavyzdžiai: ką tėvai tikrai turėtų žinoti!