Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargiai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai - neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti. Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti.
Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių. Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 - 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso.
Akušerė, projekto "Sumani mama" kūrėja ir knygų tėvams autorė Marija Mizgaitienė dalijasi, kaip nėščios moters organizmas reaguoja į stresą. "Nėštumo metu gali kilti daugybė stresinių situacijų: tyrimų rezultatų laukimas, nerimas dėl karščiavimo, vaisiaus judesių ir t. t., tačiau toks stresas dažniausiai yra trumpalaikis ir pavojaus nekelia. Jis netgi gali būti naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus", - teigia medikė.
Ilgalaikio streso poveikis nėštumui
Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo. Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės", - vardija M.Mizgaitienė.
Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus. Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-iojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui. Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą. Persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažo svorio naujagimis, preeklampsija, imuninės sistemos sutrikimas ir dėl to kylančios infekcinės ligos ir pan.
Kuo dažniau nėščios moterys patiria stresą, tuo pavojingiau būsimojo kūdikio gyvybei, kuris motinos stresą jaučia per placentą. JAV mokslininkai išsiaiškino, kad stresą perduoda specifinis baltymas, skirtingai veikiantis mergaičių ir berniukų smegenis. Tyrimo autorių nuomone, tai gali paaiškinti ryšį tarp motinos streso ir tokių rimtų susirgimų, kaip autizmas ir šizofrenija, kurie žymiai dažniau pasitaiko tarp berniukų.
„Beveik viskas, ką moteris išgyvena nėštumo metu, veikia placentą ir perrsiduoda vaisiui, mes išsiaiškinome kelią, kurio vaisiui perduodamas signalas apie tai, kad motina patiria stresą. Galutinis tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kokia tikimybė, kad vaikas sirgs tam tikromis ligomis ar turės elgesio problemų“.
Atlikdami bandymus su pelėmis mokslininkai aptiko, kad pelėms, patiriančioms nuolatinį stresą, placentoje sumažėja tam tikrų hormonų. Paaiškėjo, kad tam tikrų hormonų sumažėjimas sukelia negimusių mažylių smegenų ir genetinius pakitimus. Būtent tai gali sukelti tokias genetines ligas, kaip Dauno liga. Panašiai stresas veikia ir žmonių besivystantį vaisių. Taigi, būsimosios mamos turėtų itin rūpintis savo ramybe ir kontroliuoti nervų sistemą.
Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.
Įtaka daroma smegenų daliai, vadinamai necina fasciculus, o tai yra baltoji medžiaga, jungianti limbinės sistemos dalis, atsakingas už ilgalaikę atmintį ir emocijas, su orbitofrontaline žieve - smegenų dalimi, siejama su gebėjimu priimti sprendimus, rašo independent.co.uk.
Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius - nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė. Vėliau dalyvėms buvo pateiktas jų „streso stiprumo“ skaičius, pagrįstas streso dažniu ir jo poveikiu.
Vyriausioji tyrimo autorė Alexandra Lautarescu, Londono King's koledžo tyrėja-doktorantė, sakė: „Pamatėme, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi.“ A.Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį.
„Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandome pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą, - tęsė mokslininkė. - Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria.“
Kaip susidoroti su stresu nėštumo metu?
Nelengva, bet būtina užduotis nėščiajai - vengti ilgalaikio streso, stengtis mažinti nerimą, „nemaitinti“ savęs neigiamomis emocijomis. Nėščios moterys turėtų kaip įmanoma labiau vengti stresinių situacijų, nerimo ir kitų neigiamų pojūčių dėl savo sveikatos ir vaisiaus būklės. Tačiau to visiškai išvengti neįmanoma. Su panikos priepuoliais, stresinėmis situacijomis ir padidėjusiu jautrumu galima susidoroti konstruktyviai.
Jei nekontroliuosite savo emocijų ir elgesio, galite pakenkti sau ir savo dar negimusiam kūdikiui. Stresas didesniu ar mažesniu mastu paliečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir padėties. Kaip nusiraminti, kai jus kamuoja emocijų pliūpsnis, jaučiate oro trūkumą, pykinimą, o kartais sutrinka net regėjimas? Priešingai nei atrodo, tai nėra taip sunku. Nervų kontrolė, ypatingai nėštumo metu, yra svarbi jūsų sveikatai, o tuo pačiu ir vaisiui. Pasiduoti stresui ir tiesiog į tai numoti ranka gali būti rizikinga. Tokie simptomai kaip rėmuo, pulsuojantys smilkiniai, vidurių užkietėjimas ir padidėjęs rankų prakaitavimas sukelia rimtesnių sutrikimų nei jūs galite pagalvoti. Dažnai patiriamas stresas gali pabloginti odos, plaukų ir nagų būklę.
Jei jaučiate, kad stresas, padidėjęs nervingumas ar jautrumas ima viršų, turite stengtis kuo greičiau nusiraminti ir grįžti į ramybės būseną. Norėdamos tai padaryti, susitelkite į savo mintis ir kvėpavimą. Gilus, lėtas kvėpavimas užmerktomis akimis yra nepakeičiamas dalykas. Šių dviejų veiksmų poveikis yra sąmoningas širdies ritmo sulėtėjimas, kūno prisotinimas deguonimi ir netiesioginis kortizolio koncentracijos mažinimas (kortizolis yra atsakingas už susijaudinimo ir nerimo jausmą).
Atsistokite arba atsisėskite patogiai ir, įkvėpdamos oro, sutelkite dėmesį į jo kelią per kūną. Iškvėpdamos įsivaizduokite, kaip su juo jūsų kūną palieka stresas. Tuo pačiu metu stenkitės atsikratyti neigiamų minčių, tokių kaip: „Aš nepajėgsiu susitvarkyti“, „Aš paniškai bijau gimdyti“, „Aš nesu pasiruošusi”. Stenkitės pakeisti šias mintis pozityviais teiginiais, tokiais kaip: ,,Aš žinau, kad pajėgsiu susitvarkyti”, ,,Aš klausysiu visų gydytojų nurodymų gimdymo metu ir man pavyks” ir t.t. Atsipalaidavimui padeda ir jogos užsiėmimai.
Tačiau efektyviausias būdas greitai ir palyginti lengvai nusiraminti yra kvėpavimas, todėl skirkite šiek tiek laiko išmėginti keletą skirtingų kvėpavimo pratimų ir išsirinkite jums labiausiai tinkantį.
Ne paslaptis, kad daugelis nėščiųjų moterų ypatingai jautriai reaguoja į klausimus, susijusius su jų vaisiaus sveikata. Dažna moteris įsivaizduoja, kad su jų kūdikiu yra kažkas ne taip. Visos šios neigiamos mintys tikrai nepadeda atsipalaiduoti. Kad susidorotumėte su kylančiu stresu ir nerimo priepuoliais, turite pašalinti jų priežastis. O kad įsitikintumėte, jog jūsų vaisiaus sveikata yra puiki, rekomenduojame atlikti NIPT tyrimus, kurie yra neinvaziniai ir visiškai neturi įtakos jūsų ar jūsų vaisiaus sveikatai.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite.
Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia. Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote.
Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Neįtikėtini moters organizmo pokyčiai nėštumo metu – sužinokite, kas vyksta iš tikrųjų!
- Atverk Paslaptis: Nescios Moteris ir Jos Seksualumas – Faktai, Kurie Tave Nustebins!
- Bambos Išvarža Vaikams – Kaip Atpažinti ir Efektyviai Gydyti?
- Kraujavimas Nėštumo 5 Savaitę: Pavojai, Priežastys ir Skubios Veiksmų Instrukcijos