Nors gripas - viena labiausiai paplitusių virusinių infekcijų, apie jos keliamą grėsmę susimąsto ne kiekvienas. Tinkamai negydoma ši liga gali nulemti ne tik sudėtingas komplikacijas, bet ir pasibaigti mirtimi, o ši rizika itin padidėja tam tikrai žmonių grupei.
Gripo paplitimas ir simptomai
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje gripu serga apie 1 mlrd. žmonių, o Lietuvoje per įprastinį gripo sezoną šis virusas užklumpa apie 5-10 proc. gyventojų.
Praėjusiais metais mūsų šalyje buvo nustatyta kiek daugiau nei 40 tūkst. gripo atvejų, tačiau šie skaičiai yra tik gydymo įstaigose užfiksuoti, laboratoriškai arba epidemiologiškai patvirtinti gripo atvejai ir realybėje gali būti kur kas didesni“, - atkreipia dėmesį K.
Gripas - tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti staiga aukštai pakilusia kūno temperatūra, sausu kosuliu bei gerklės, galvos ir raumenų skausmu. Dažnai šiuos simptomus lydi ir bendras negalavimas, nuovargis ar silpnumas.
„Gripo virusas patenka į žmogaus kvėpavimo takų ląsteles ir jose dauginasi. Yra du visuomenei aktualūs šio viruso tipai - A ir B.
Gripo A virusai gali daugintis tiek žmogaus, tiek gyvūnų, dažniausiai kiaulių bei paukščių, organizmuose.
Gripas plinta oro lašeliniu būdu - kai sergantis žmogus čiaudi ar kosi, viruso dalelės iš jo kvėpavimo takų smulkiais lašeliais patenka į aplinką.
„Ligos eiga priklauso nuo individualių žmogaus savybių, jo imuniteto, taip pat nuo to, kaip žmogus elgsis susirgęs.
Jei asmuo yra pailsėjęs, sveikai maitinasi, kokybiškai miega, daug juda, gali būti, kad gripu jis sirgs lengviau, nes kūnas turės resursų kovoti su virusu.
Tokiais atvejais padidėja ir gripo komplikacijų grėsmė.
Gripas ypač didelę grėsmę kelia vaikams iki 5 m., nėščiosioms, vyresniems nei 65 m., taip pat nutukusiems asmenims, kurių KMI viršija 35.
Taip pat tiems, kurie serga lėtinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis: astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, diabetu, ŽIV ar AIDS.
„Vaikų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs ir prieš gripo virusą gali kovoti ne taip efektyviai, kaip suaugusio žmogaus imunitetas, be to, darželiai ir mokyklos - ideali terpė plisti infekcinių ligų sukėlėjams, todėl gripo sezono metu net iki 50 proc. susirgimo atvejų įprastai fiksuojama tarp vaikų iki 18 m.
Didžiausia komplikacijų rizika kyla 2-5 m. vaikams“, - teigia K.
Nėštumo metu moters kūne natūraliai vykstantys pokyčiai taip pat gali susilpninti imuninę sistemą, o jau susirgus gripu didesnė apkrova tenka širdžiai ir plaučiams, tad komplikacijų gali pasitaikyti dažniau.
Taip pat reikia nepamiršti, kad nėščiajai sergant gripu, kartu serga ir vaisius, o kokios bus šio viruso pasekmės jam, iš anksto žinoti neįmanoma.
„Kitas rizikos grupes sieja prastesnis imunitetas bei jau ligų pažeistos organų sistemos, negebančios su virusu kovoti taip efektyviai, kaip jauno sveiko žmogaus organizmas.
Klaidos gydant gripą
„Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - netinkamas vaistų nuo karščio vartojimas. Vartojant per mažas dozes temperatūra paprasčiausiai nekrenta.
Dažnai pasitaiko, kad vaikui augant ir didėjant jo kūno svoriui tėvai pamiršta, kad ir vaisto dozes reikėtų atitinkamai padidinti.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad vartojant per dideles, toksiškas dozes rizikuojama pažeisti kepenis ar inkstus.
Dėl tinkamų vaistų dozių visada naudinga pasitarti su savo gydytoju arba vaistininku“, - pasakoja K.
Kita klaida - nepakankamas skysčių vartojimas.
2 litrai vandens per dieną yra daugmaž standartinė sveiko žmogaus norma. Sergančiam, karščiuojančiam žmogui reikėtų išgerti mažiausiai 2,5 - 3 litrus ir daugiau skysčių.
„Trūkstant skysčių, gleivinės gis prasčiau, bus jautresnės, tad gerklę skaudėti gali stipriau ir bus lengviau provokuojamas kosulys.
Dėl skysčių trūkumo tampa sunkiau atsikosėti, nes organizme gaminamos gleivės yra tirštesnės.
Prevencinės priemonės
Geriausia priemonė nuo gripo - skiepai.
Kitos veiksmingos priemonės - elementari higiena, padedanti apsisaugoti ne tik nuo gripo, bet ir nuo visų kitų šaltajam sezonui būdingų infekcijų: dažnas rankų plovimas, burnos prisidengimas čiaudint ir kosint - geriausia tai daryti vienkartine nosinaite arba bent jau alkūnės linkiu, bet ne delnu.
„Norint sustiprinti imunitetą, svarbu pasirūpinti kokybišku miegu, sveikai maitintis, daug judėti, būti gryname ore nors po valandą kasdien bei stengtis sumažinti streso lygį.
Šių metų 42-ąją metų savaitę (spalio 16-23 d.) 10 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 65,7 susirgimo atvejų.
„Rudenį vaistinių lankytojų skaičius išauga kelis kartus, to neišvengsi.
Žmonės labai dažnai perka preparatus nuo peršalimo, nes dirbant biuruose ar auginant vaikus visą rudenį neužsikrėsti sunku.
Dažniausiai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, taip pat žmonės ateina kosėdami ar kentėdami nuo pakilusios temperatūros. Tačiau galima neabejoti, kad daugybė ligonių, užuot klausę ekspertų patarimų, gydosi namie, o kadangi patys neretai neskiria, ar tai dar peršalimas, ar jau rimtesnis negalavimas, gydydamiesi gali sau pakenkti“, - aiškina J.
Nors dažnai patys žmonės savo ligą linkę vadinti gripu, iš tiesų gripo atvejai gana reti - jų Lietuvoje net rudens mėnesiais fiksuojamos vos kelios dešimtys.
Kaip atskirti gripą nuo peršalimo?
„Gripas visuomet pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra, greičiausiai viršijanti net 38ºC, pradeda krėsti šaltis, raumenų, sąnarių ir galvos skausmas, kūnas jaučiasi labai nusilpęs.
Tuo tarpu peršalimas pasireiškia palaipsniui. Visų pirma prasideda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas ir kosulys.
Tuomet pakyla temperatūra, bet ši neturėtų pakilti aukščiau 38ºC.
Tiek nuo peršalimo, tiek nuo gripo gydytis būtina gausiai vartojant skysčių ir dieną leisti lovoje.
„Viena vertus, pajutus simptomus reikėtų įsitikinti, ar tai tikrai tik palyginus nekaltas peršalimas.
Tačiau net jei matote, kad jums tikrai tik jis, leiskite savo kūnui pačiam atlikti dalį kovos su liga.
Žmonės labai mėgsta iškart vartoti du vaistus, kurių sudėties nežino, ir dar išgerti arbatos nuo peršalimo.
„Geriausias gydymas visada bus tas, kuris ligą ne nugali, o užkerta jai kelią.
Kaip sustiprinti sveikatą persirgus?
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius teigė, kad visos infekcinės ligos slopina imunitetą gana ilgam laikui: vieniems gali ir mėnesiui, kitiems - net iki pusmečio.
Infekcine liga prasirgęs asmuo dėl nusilpusio imuniteto gali lengvai pasigauti ir kitus susirgimus.
Anot mediko, yra keli paprasti veiksmai, kuriuos daryti galima ir nesergant.
„Reikėtų kaip įmanoma sveikiau gyventi, nes du trečdaliai mūsų sveikatos, atmetus genetiką, priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir poilsio režimo.
Žmogus turėtų pakankamai aktyviai gyventi.
Vaikams sakome daugiau laiko leisti lauke, sportuoti, bėgioti, važinėti dviračiais, žaisti futbolą ar bet ką, kad tik nesėdėtų sulinkusiu stuburu prie monitoriaus.
Nes tada poveikis būna prastas: užspaudžiami plaučiai, virškinamasis traktas.
Visa tai negerina savijautos“, - dėstė D.Varaškevičius.
Taip pat jis pabrėžia, kad nors tai yra elementarus ir paprastas dalykas, bet svarbu vartoti pakankamai skysčių, pavyzdžiui, tiesiog vandens ar namuose virtų arbatų, kompotų.
„Mes dažnai ligoninėje gydome vandeniu - pilant fiziologinį skystį ar Ringerį, kurie atstato skysčių pusiausvyrą.
Esant infekciniams susirgimams būklė dažnai pagerėja vien po infuzoterapijos.
Vanduo yra pats geriausias skystis mūsų organizmui ir geriausiai toleruojamas“, - paaiškino D.Varaškevičius.
Ne ką mažiau reikšmės turi ir grūdinimasis: jeigu įmanoma, nusiprausus po šiltu dušu, persilieti šaltu vandeniu.
Daryti šalto-karšto vandens voneles kojoms, kas, anot mediko, stiprina žmogaus venas, gerina poodinį sluoksnį.
„Tai tokie elementarūs, paprasti dalykai, kurie sveikatai nieko nekainuoja, tik reikia tam pasiruošti ir tą sistemingai daryti“, - teigė D.Varaškevičius.
Pasak jo, ligoninėje skaičiuojamas ne vienas vaikas, kuriam dėl grūdinimosi šiltu ir šaltu vandeniu praeina chroniniai sinusitai, ypač tiems, kurie serga po 3-5 kartus šia liga, o išrašyti antibiotikai nebepadeda.
Į ką dar derėtų atkreipti dėmesį? Į poilsio ir miego režimą.
Anot D.Varaškevičiaus, dabar žmonės miega mažiau nei prieš 10 ar 20 metų.
Anksčiau mažesniems vaikams buvo rekomenduojama miegoti 9-10 val., vyresniems vaikams 8-9, o suaugusiems ne mažiau kaip 6-7 val.
O paskutiniuoju metu, remdamasis statistika, gydytojas sako, kad, vaikai miega po 7-8 val., o suaugę - 5-6 val.
Savaitgalį išmiegojus po 12-13 valandų neatsistato visiškai mūsų nervų, imuninės sistemos, kurias paveikė miego trūkumas per savaitę.
Tačiau, anot mediko, remiantis moksliniais tyrimais, sveikiausia eiti miegoti yra kuo anksčiau, bent iki 23 val.
Pirmoje nakties dalyje yra pats geriausias miego efektyvumas, o vėlyvas gulimasis ir ilgesnis pamiegojimas ryte nėra vienodai naudingas.
D.Varaškevičius taip pat pridūrė, kad miego kiekis yra individualus, tačiau ne visi organizmai prisitaiko prie mažiau laiko praleisto miegant.
„Kaip ir su vandens gėrimu - negalima sakyti, kad visiems vienodai.
Lygiai tas pats su miegu, bet dabar didžioji dalis jau miega mažiau, ir tyrimai parodė, kad savaitgalį išmiegojus po 12-13 valandų neatsistato visiškai mūsų nervų, imuninės sistemos, kurias paveikė miego trūkumas per savaitę.
Aišku, tai geriau negu nieko, bet geriausiai yra susiplanuoti savo gyvenimą, kad nebūtų tokių didelių miego trūkumų“, - D.Varaškevičius kalbėjo apie miego svarbą kūnui ir sveikatai.
Galiausiai, svarbu nepervargti, nebūti ilgai nemiegojus, nes pervargimas labai duoda didelį poveikį sveikatai ir susirgimams.
Gydytojas pabrėžia, kad tenka matyti prieš egzaminus vyresnius paauglius, kuriems nusilpsta sveikata.
„O būtent infekcinės ligos grasina imuninei sistemai nusilpus.
Mūsų organizmas yra visuma, ir susirgimas infekcinėmis ligomis labai priklauso nuo psichologinių veiksnių, nuo gyvenimo būdo.
Turime vaikus, kurie patiria stresą, pavyzdžiui, netektys, tėvų skyrybos ar kitos negandos, ir tada imuninė sistema taip nusilpsta, kad prasideda infekcinių susirgimų grandinė.
Prisideda viskas, kas yra aplinkoje“, - komentavo D.Varaškevičius.
Susirgus gripu, gydytojai pataria gulėti lovoje, vartoti kuo daugiau skysčių.
Kaip atpažinti gripą?
Pasijutus blogai svarbiausia atskirti, ar susirgote gripu, ar tiesiog peršalote.
Skirti simptomus yra svarbu, nes skiriasi šių ligų gydymas.
Pasak Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Emilijos Petrauskienės, atpažinti gripą nėra sunku.
„Liga prasideda labai ūmiai. Užsikrėtęs gripu žmogus jau po kelių valandų pajunta šaltkrėtį, galvos, raumenų skausmą, atsiranda silpnumas, nuovargis, krūtinės skausmas.
Slogos, gerklės skausmo iš pradžių gali ir nebūti, tik vėliau gali atsirasti kosulys, sloga, gerklės skausmas.
Taigi, susirgus gripu, pirmiausia apima silpnumas, krečia šaltis, pakyla temperatūra iki 38 0C ir daugiau.
Kitos virusinės ligos, atvirkščiai, prasideda nuo gerklės peršėjimo, varvančios nosies ir tik vėliau žmogus gali pradėti karščiuoti.
Kitaip tariant, kitų virusinių ligų požymiai neatsiranda staiga“, - aiškina gydytoja.
Susirgus gripu, sergama apie savaitę, o peršalimas paprastai praeina per 3-4 dienas.
Pasak medikės, gripo virusą galima nustatyti atlikus specialų tyrimą, paėmus nosiaryklės tepinėlį.
Tai gana greitas testas, jis tiksliai nustato ir gripo viruso tipą.
Deja, šis tyrimas poliklinikose yra mokamas, todėl nėra atliekamas dažnai.
Simptomai skirtingo amžiaus žmonėms
Skirtingo amžiaus žmonėms ligos pradžioje gali pasireikšti nevienodi gripo simptomai.
„Vyresniems žmonėms ūminės reakcijos gripas gali nesukelti, jų ligos pradžia gali būti vangesnė, temperatūra gali siekti tik 37,5 0C.
Taip yra todėl, kad pagyvenusių žmonių imunitetas ne taip ūmiai reguoja į užpuolusį virusą, kitaip tariant, jis „užsikuria“ lėčiau nei jauno žmogaus.
Nes kas yra karščiavimas? Ūmų karščiavimą sukelia ląstelės, išskirdamos labai daug cheminių medžiagų, kurios dirgina karščiavimo centrą, vyresniame amžiuje šių medžiagų ląstelės išskiria mažiau.
Dažnai vyresniems žmonėms gripas komplikuojasi į plaučių uždegimą. Pasitaiko, kad pacientai labiau nerimauja ir kreipiasi į gydytoją dėl kosulio, dusulio, nė neįtardami, kad juos užklupo gripas.
Vaikai ir darbingo amžiaus žmonės, atvirkščiai, dažniausiai suserga ūmiai, smarkiai karščiuoja, jų imunitetas gripo virusui priešinasi iš karto“, - teigia šeimos gydytoja.
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripas yra labai užkrečiamas ir lengvai perduodamas kitiems. Labiausiai tikėtina kitus užkrėsti per pirmąsias penkias sirgimo dienas.
Gripo mikroorganizmai plinta kosint ir čiaudint, 24 valandas jie gali išgyventi ant rankų, įvairių paviršių.
Tačiau, pasak gydytojos, gripu užsikrečiama labai individualiai ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių: žmogaus amžiaus, imuniteto stiprumo, kontakto su užsikrėtusiuoju.
„Dažniausiai užsikrečiama esant ilgam kontaktui, neužtenka vien nueiti į polikliniką ir prie gydytojo kabineto durų minutę kitą pasėdėti šalia sergančiojo.
Labiausiai tikėtina pasigauti gripo virusą per rankas.
Pavyzdžiui, žmogus pačiupinėjo durų rankeną ar troleibuso turėklą, kurį lietė sergantysis gripu, virusas pateko ant rankų, žmogus pasitrynė nosį, akis, palietė veidą, įkvėpė virusą, ir grįžta namo su „dovanėle“.
Todėl rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas, jas dezinfekuoti, o būnant viešose vietose neliesti neplautomis rankomis veido“, - pataria pašnekovė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai, ypač gripo epidemijos metu, rekomenduoja rankas plauti kiek įmanoma dažniau ir jas gerai nusausinti.
Apskritai reikėtų vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, nesant būtinybei nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, prekybos centruose, renginiuose.
Kosint ir čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, o panaudojus ją nedelsiant išmesti ir nusiplauti rankas.
Gripo padės išvengti ir tinkamas patalpų vėdinimas.
Kada mažinti temperatūrą?
Daugelis užsikrėtusių gripu žmonių atsigauna maždaug po savaitės be jokio specialaus gydymo, tereikia gulėti lovoje, vartoti paracetamolį ar ibuprofeną ir daug skysčių.
Pajutus gripo simptomus, derėtų eiti namo, išgerti arbatos, vitamino C ir gultis į lovą, vartoti daug skysčių, kuo daugiau imbierų, citrinų, medaus.
Šių priemonių pakanka, jei būklė nėra labai sunki.
Gydytojos teigimu, galima vartoti ir homeopatinius antivirusinius vaistus.
„Jie palengvina ligos eigą, nes stabdo viruso dauginimąsi. Mažesnį kiekį viruso imunitetas įveikia daug greičiau ir komplikacijų būna mažiau.
Tačiau antivirusiniai vaistai veiksmingi tik tada, jei pradedami gerti 1-2 ligos dieną, vėliau iš jų jokios naudos.
Nederėtų šių vaistų vartoti, jei žmogus nėra tikras, kad jam gripas.
Visai kas kita, jei gydytojas nustatė, kad šeimos narys susirgo būtent gripu, o jums pasireiškia panašūs simptomai.
Tada galima iš karto pradėti gerti antivirusinius vaistus - kitokių vaistų nuo gripo nėra.
Bet, jeigu ligos eiga nėra labai sunki, žmogus jaučiasi gana neblogai, galima leisti imunitetui kovoti su virusu, juk vaistas yra vaistas, kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį“, - pasakoja šeimos gydytoja E. Petrauskienė.
Medikė pataria neskubėti mažinti temperatūros. Vertėtų leisti pačiam organizmui pakovoti su virusu, nes aukšta temperatūra yra savotiškas vaistas.
„Jeigu žmogus gali pakelti aukštą temperatūrą, reikėtų su ja ir pabūti.
Be abejo, svarbu neužkrėsti kitų, neiti į darbą, gulėti lovoje, gerti daug skysčių, nes karščiuodami daug jų netenkame.
Jeigu ligonis junta krūtinės skausmą ar jį kamuoja įkyrus kosulys, dirginantis gleivinę, galima pakvėpuoti nekarštais garais.
Kitokio gydymo nereikia“, - tikina pašnekovė.
Ko nereikėtų daryti sergant gripu?
Norėdami greičiau pasveikti, neretai neišvengiame gydymosi klaidų.
„Nereikėtų iškart griebtis antibiotikų. Būna, žmogui pakyla temperatūra ir iš kažkur gavęs antibiotikų pradeda jais „gydytis“.
Antibiotikai virusų visiškai neveikia, negana to, sutrikdo mikroflorą, vadinasi, ir imunitetą, nes jis ją saugo.
Taip pat reikėtų vengti vartoti didelius kiekius simptominių vaistų, kurių sudėtyje yra paracetamolio, pseudoefedrino.
Jie gydo nosies gleivinės paburkimą, bet gali pakenkti širdžiai - juos vartojant padažnėja širdies ritmas, širdis patiria didesnį krūvį.
Be to, pseudoefedrinas gali padidinti kraujospūdį, tad hipertonikai jo turėtų vartoti atsargiai.
Esant aukštai temperatūrai, geriau gerti grynojo paracetamolio arba ibuprofeno be jokių papildomų sudėtinių medžiagų“, - pataria šeimos gydytoja.
Galimos komplikacijos
Peršalimo ligos dažniausiai praeina be komplikacijų, o susirgus gripu jos dažnos būna sunkios, ypač vyresniems ir sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms.
„Komplikacijų sergant gripu gali kilti įvairių.
Dažniausios iš jų - plaučių uždegimas, prienosinių ančių, vidurinės ausies uždegimai.
Komplikacijų paprastai kyla tiems, kurių silpnesnis imunitetas, dažniausiai mažiems vaikams arba vyresniems žmonėms.
Imuninę sistemą gali silpninti ir kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, bronchinė astma, autoimuninės, reumatinės ligos.
Komplikacijų tikimybė didesnė ir tada, kai žmogus vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus.
Galima susirgti ir miokarditu, t. y. širdies raumens uždegimu.
Jis dažniausiai pasireiškia jau praėjus gripo simptomams arba ligos pabaigoje, bet tai būna reti atvejai.
Jos paprastai pasireiškia meningizmu, kuriam būdingas smegenų skysčio padaugėjimas.
O meningitas arba dar pavojingesnė komplikacija - encefalitas - dažniausiai atsiranda po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau mano esąs pasveikęs ir pradeda dirbti.
Šios ligos neužgriūva netikėtai, atsiranda pamažu ir prasideda nedideliu galvos skausmu, pykinimu, akių jautrumu, triukšmo netoleravimu.
Po 1-2 dienų, o kartais vos po keleto valandų atsiranda labai stiprūs galvos skausmai, ligonis pradeda vemti, gali aptemti sąmonė.
Dalis žmonių gripo šiemet greičiausiai išvengs dėl to, kad laiku pasiskiepijo.
Tačiau gripas - nenuspėjamas. Jo virusai nuolat mutuoja, keičiasi.
Skiepai taip pat nėra visagaliai. Teigiama, kad vakcina nuo gripo apsaugo tik 40-60 žmonių iš 100 paskiepytųjų.
Todėl reikia laikytis medikų rekomendacijų, kaip išvengti viruso užkrato, stebėti savijautą, o susirgus neiti į darbą ir neleisti sergančių vaikų į mokyklą, kad neužkrėstume kitų, nes gripo virusas plinta labai greitai.
Svarbu tinkamai gydytis patiems ir laikytis lovos režimo, o jei savijauta nepagerėja per tris dienas, būtina kreiptis į gydytojus - tai gali reikšti, kad liga komplikavosi.
Pasak sostinės Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos E. Petrauskienės, pavojinga ir tokia situacija, kai nukritus temperatūrai savijauta pagerėja, tačiau po kelių dienų vėl prasideda karščiavimas, o simptomai, kurie buvo nurimę, sustiprėja.
Rankų plovimas ir higiena
„Nepamiršk nusiplauti rankų", - tai žodžiai, kurie kiekvienuose namuose skamba daugybę kartų, tačiau vaikai turi savybę kažkaip imti ir negirdėti jų.
Kaip ten bebūtų, ne saujos vaistų ar brangiausi papildai, o būtent rankų plovimasis ir higiena yra vienas svarbiausių būdų išengti peršalimo ligų.
Ir tai ne tik rankų pakišimas po tekančiu vandeniu, bet ir jų kruopštus išsimuilinimas bei nusiprausimas.
Beje, tam nebūtinas specialus antibakterinis muilas ar dezinfekavimo skystis, pakanka įprasto muilo ir kasdienės rūpestingos rankų plovimo procedūros.
Kodėl reikia plauti rankas? Todėl, kad mikroorganizmai žmogaus platinami dažniausiai per nešvarias rankas: nuo vieno asmens kitam, nuo užterštų aplinkos daiktų, gyvūnų ar jų išskyrų, o rankų plovimas - tai pati efektyviausia priemonė virusų plitimui sustabdyti.
Per nešvarias rankas galima užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcinėmis ligomis: hepatitu A, dizenterija, kirmėlinėmis ligomis.
Ne veltui daugelis kirmėlinių ligų, kaip ir žarnyno infekcijų, vadinamos „nešvarių rankų ligomis“.
Gripo epidemijos metu, rankomis liečiant veidą, nosį, akis galima užsikrėsti gripo virusu.
Žmogus užsikrečia todėl, kad nesilaiko elementarios higienos: neplauna rankų, valgo neplautas miško ir sodo uogas, vaisius, daržoves.
Svarbu nesičiupinėti
Virusų, kurie sukelia peršalimo ligas, yra aplink visur - ant durų rankenų, žaisliukų, telefono aparato ir žinoma, ant rankų.
Nuo čia labai paprasta virusams patekti „į vidų", jei vaikas turės įprotį dažnai liesti nešvariomis rankomis lūpas, nosį, akis, burną, čiulpti pirštus.
Jeigu vaikas sąmoningas, paaiškinkite jam tai, o jei auginate visai mažytį, stebėkite jo elgesį, pasiūlykite reguliariai plautis rankas.
Apranga
žymės: #Vaika
Panašus:
- 12 metų vaiko kelionės su nepažįstamaisiais: svarbiausios taisyklės ir patarimai saugumui užtikrinti!
- Šokiruojanti tiesa apie buvusio vyro teises į vaikus Lietuvoje – ką privalote žinoti!
- Nuskausminamieji maitinant kūdikį ir dantų gydymas: svarbiausi patarimai ir rizikos, kurių negalima praleisti!
- Vaikiška dainelė „Du gaideliai“: paslaptys nuo žirnių kūlimo iki Mėnulio blynų
- Kūdikiui Pučia Pilvuką: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Efektyvius Sprendimus Ir Kada Kreiptis Į Gydytoją