Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiuolaikiniame pasaulyje technologijomis ir internetu vaikai pradeda naudotis vis jaunesniame amžiuje. Remiantis Europos šalių tyrimais, vaikai aktyviai į kibernetinę erdvę įsitraukia nuo septynerių metų. Tai, kad mažamečiai jau ankstyvame amžiuje pradeda naudotis technologijomis nėra nieko savaime kenksmingo. Svarbiausia, vaikui suteikti tinkamą apsaugą ir su virtualiu pasauliu supažindinti palaipsniui. Kuo turėtų pasirūpinti tėvai, kad jų atžala taptų atsakingu vartotoju ir nepapultų į grėsmę keliančias situacijas?

Saugumo taisyklės realybėje

Suaugusiųjų pareiga kalbėti su vaiku apie saugumą ir tykančius pavojus, priminti apie saugų elgesį kieme, gatvėje ar bet kurioje kitoje viešojoje erdvėje. Kalbėkite apie saugumą ir sutarkite taisykles. Galėsite jaustis ramūs, kai žinosite vaiko grįžimo iš mokyklos, kiemo ar draugų laiką, jo bus laikomasi, o apie pasikeitimus bus nedelsiant informuojama. Kiekvienas vaikas yra individualus ir tėvai geriausiai žino šeimos susitarimus, nujaučia galimas vaiko reakcijas ir sprendimus patekus į kritinę padėtį. Toks pokalbis yra prevencinė priemonė, o kartu artimųjų meilės ir rūpesčio ženklas - vaikui parodysite, kad juo rūpinatės, kad jis yra svarbus. Galima kartu sukurti saugaus elgesio taisykles, surašyti ir pakabinti matomoje vietoje.

Nepažįstamais žmonėmis vadiname visus, kuriuos matome pirmą kartą arba nepalaikome santykių. Jie gali sustabdyti gatvėje, kieme, parke, privažiuoti automobiliu ir kalbėti atidarę langą ar dureles. Žmonės ieško dingsties pradėti pokalbį dėl įvairių priežasčių, dažniausiai sukeldami gailestį ir apeliuodami į vaiko geranoriškumą. Nepažįstamieji klausia kelio arba kur yra objektas (namas, parduotuvė, įstaiga), ieško pabėgusio šuniuko ar kačiuko, pamesto telefono, savo draugo ar kito vaiko.

Svarbu paaiškinti, kad blogiukai ne visada atrodo grėsmingai. Dauguma gatvėje nėra pavojingi ir nedaro nieko, kad pakenktų aplinkiniams. Deja, kai kurie turi piktų kėslų. Paprastai atstumia išvaizda (nešvara, asociali apranga, blogas kūno kvapas), netipinis elgesys (pažįstami suaugusieji taip nesielgia), veido mimikos, balso tembras. Gali kilti įtarimas, jei asmens apranga neatitinka sezono ar socialinių normų, pavyzdžiui, dėvi tamsius akinius debesuotą dieną, dengia daug kūno šiltuoju metų laiku, dėvi sportinę ar naminę aprangą verslo rajone. Deja, dažnai pavojingi asmenys neatrodo pikti, baisūs ar grėsmingi. Jie gali būti malonūs ir mandagūs, net panašūs į mėgstamų filmų veikėjus ar žinomas garsenybes.

Pagrindinės saugumo taisyklės:

  • Informacija apie buvimo vietą: Vaiku besirūpinantys suaugę asmenys (tėvai, seneliai, globėjai, sesuo, brolis, auklė) visada turi žinoti, kur yra mažametis. Šios taisyklės, pagrįstos pasitikėjimu, rekomenduojama laikytis net aštuoniolikmečiams arba tol, kol atžala gyvena su tėvais.
  • Patikima draugija: Paaiškinkite vaikui, kad smagiau ir saugiau tvarkyti reikalus ar pramogauti su draugais. Skatinkite palaikyti glaudžius socialinius santykius su kaimynais ir bendramoksliais. Pratinkite vaiką su bičiuliu važiuoti į mokyklą, miesto centrą ar parką, eiti į prekybos centrą ar žaidimų aikštelę.
  • Saugi aplinka: Vaikas turi žinoti, kur gali sulaukti pagalbos ne namuose. Patikimos vietos - tokios, kur yra pažįstamų suaugusių žmonių: giminių, geriausių draugų, senelių namai ar darbovietės. Tinka bet kokios viešos vietos: parduotuvės, restoranai, policijos nuovada, biblioteka, gaisrinė, vaistinė, kavinė, paštas. Pratinkite vaiką, kad rinkdamasis kelionės maršrutą pakeliui numatytų nors vieną saugią vietą.
  • Nesaugios vietos: Paaiškinkite vaikui, kad būtina laikytis atokiau apleistų teritorijų, statybviečių, garažų masyvų, angarų, miškų, paupių ir tamsių, neapšviestų gatvių. Kuo mažiau aplinkui žmonių, tuo nesaugiau. Viešumas sumažina nelaimingų atsitikimų riziką, todėl rinkdamasis kelią vaikas turėtų teikti pirmenybę vietoms, kur didelė žmonių koncentracija.

Kaip elgtis su nepažįstamaisiais?

  • Jokių kalbų: Pagrindinė taisyklė, kurią turėtų išmokti vaikas, - nekalbėti su nepažįstamais žmonėmis. Tai dviprasmiška, nes kilus pavojui ar pasiklydus liepiame atžalai kreiptis į aplinkinius. Be to, vaikas turi išmokti užmegzti pažintis ir bendrauti, pavyzdžiui, su kaimynais. Pasiūlykite žaisti vaidmenų žaidimus ir pasipraktikuoti, ką sakyti konkrečiu atveju.
  • Adekvačios galimybės: Smagu padėti žmonėms, tačiau svarbu, kad vaikas įsisąmonintų, kas ne jo jėgoms. Nepažįstamieji, kurie prašo mažamečio ar paauglio, o ne suaugusiojo pagalbos, elgiasi netinkamai. Jei svetimas žmogus kreipiasi su prašymu, pavyzdžiui, rasti pamestus dokumentus, paklydusį šuniuką, tam tikro numerio namą, vaikas privalo pasišalinti.
  • Toliau nuo automobilių: Vaikai anksti sužino, jog nevalia sėsti į svetimą automobilį. Bet tai dar ne viskas. Būtina visiškai vengti svetimų transporto priemonių. Jei nepažįstamasis siūlo apžiūrėti motociklą ar elektrinį paspirtuką, vaikas turi nedelsiant pasitraukti į saugią vietą. Aiškinkite, kad negalima artintis ne tik prie automobilio durelių, bet ir prie bagažinės.
  • Daug triukšmo: Jei prie vaiko prieina nepažįstamasis, siūlo eiti kartu ar kviečia sėsti į automobilį, seka iš paskos, reikia bėgti į saugią vietą ir garsiai šaukti. Jei svetimas žmogus sugriebė, elgtis neadekvačiai - mosikuoti rankomis, spardytis, trypti kojomis, muistytis ir priešintis. Šaukti „palik mane ramybėje. Aš tavęs nepažįstu“ arba „gelbėkite. Jis - ne mano tėtis“.
  • Vidiniai instinktai: Vaikas turi laikytis saugaus elgesio gatvėje taisyklių su kiekvienu nepažįstamuoju, net jei atrodo, kad situacija nepavojinga. Mokykite atžalą kliautis intuicija. Jeigu dėl nepaaiškinamų priežasčių nepatinka svetimas žmogus, jis peržengia ribas, pavyzdžiui, artinasi, kyla bloga nuojauta, būtina reaguoti greitai ir užtikrintai.

Saugumas internete

Svarbu akcentuoti tai, kad internete galioja panašios taisyklės, kaip ir gatvėje. Vaikui paaugus ir po truputį žengiant į paauglystę, neabejotinai norėsis ne tik savo išmaniojo, bet ir pirmosios savo socialinių tinklų paskyros. Ar leisti vaikui turėti socialinių tinklų paskyrą anksčiau nei nurodyta sąlygose yra tėvų atsakomybė ir pasirinkimas. Tačiau bet kokiu atveju, rekomenduojama kontroliuoti situaciją ir stebėti vaiko veiklą. Sukurkite vaikui „Google“ paskyrą, kuri galės būti jūsų priežiūroje. Programos pagalba galėsite tvarkyti programėles, kuriomis naudojasi vaikai, nustatyti įrenginio naudojimo laiko apribojimus ar uždrausti pasiekti tam tikras svetaines.

Labai svarbu tėvams žinoti, kas yra vaiko draugai ir su kuo jis bendrauja. Domėkitės, su kuo vaikas bendrauja internete. Ši taisyklė itin aktuali kalbant apie socialinius tinklus, kur vaikams pasiūlyti draugauti gali ir visiškai nepažįstami bei ne gero linkintys žmonės.

Kibernetinio saugumo specialistės Agnės Turskienės patarimai:

  • Jeigu įdomus mano patarimas, kad ir kaip tai nepatiktų vaikams, siūlyčiau tėvams susikurti paskyras toje pačioje platformoje, kurioje yra jūsų vaikas.
  • Pirmiausia rekomenduočiau pasidaryti privačias paskyras, kad galėtume reguliuoti žmones, kurie matys mūsų turinį. Jeigu tai vaikų paskyros - sudėti visus įmanomus saugiklius.
  • Kalbant apie asmenines žinutes, jeigu vaikai yra vyresni, raginčiau tėvus su jais kalbėtis, kad patys atskleistų kokią nors informaciją. Jeigu tai privatūs pokalbiai, manyčiau, nuo tam tikro amžiaus nebederėtų pernelyg kištis į vaikų asmeninius pokalbius.
  • Kai kurie socialiniai tinklai turi komentarų filtrus, pavyzdžiui, „Instagramas“ turi „Paslėptų žodžių“ (angl. hidden words) funkciją, kuri automatiškai blokuoja užgaulius komentarus ar žinutes. Čia galite įtraukti norimus filtruoti žodžius.
  • Kitas dalykas - viena iš socialinių tinklų funkcijų, skirta nepageidaujamam turiniui, yra „Daugiau to nerodyti“. Tėvai turėtų skirti šiek tiek laiko prisėsti kartu su vaikais ir pažiūrėti jų feedą. Per keletą minučių pamatysite, koks turinys metamas algoritmų jūsų vaikui.

Vaikui svarbu suteikti ne tik patikimą įrenginį ir stebėti jo veiksmus, bet ir mokyti atsakomybės bei savarankiškumo. Tad tėvams vertėtų būti budriems, kurti stiprų, pasitikėjimu grįstą ryšį su savo vaikais ir susitarti su jais dėl saugumo taisyklių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į vaiko draugus, su kuo jis bendrauja, ypač socialiniuose tinkluose“, - sako I. Skuodienė.

Tėvų klaidos ir kaip jų išvengti

Nors vaikų auginimas - nemažas tėvų kantrybės išbandymas, tačiau svarbu suvokti, kad žeidžiantys žodžiai gali padaryti nemažai žalos vaiko savigarbai. Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai, kalbėdami su savo vaikais, ir kaip jų išvengti?

  1. Lyginimas su kitais vaikais: Užuot lyginę vaikus, įvardinkime, ko norime iš savo vaiko. Tvarkingesnio kambario? Geresnių manierų? Parodykime vaikui gerų įpročių naudą.
  2. Provokavimas: Užuot provokavę vaiką toliau tęsti savo blogą elgesį, suformuluokime teiginį taip, kad jis atneštų laukiamų pokyčių.
  3. Kritika dėl aprangos ar šukuosenos: Turime savęs paklausti: „Ar turiu tai kontroliuoti?” Psichologai pataria, kai vaikas eina kur nors su draugais, leisti jam dėvėti tai, ką jis nori, tačiau kai jis eina kartu su jumis, turi paisyti jūsų norų ir pageidavimų.
  4. Etiketės: Bet kokia etiketė, net ir teigiama, gali neleisti vaikui pažvelgti į save objektyviai ir iškreipti jo „aš“ vaizdą. Etiketės suklaidina vaikus (ir suaugusiuosius).
  5. Žeminantys teiginiai: Tėvų uždavinys - ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, o toks pasakymas „kaip gali būti toks kvailas?“ tik žemina vaiko savigarbą. Užuot vartoję neigiamus teiginius, vaiką teigiamai paskatinkite, tai padės keisti vaiko elgesį.
  6. Grėsmingi žodžiai: Jeigu vaikas girdi: „Tu niekam tikęs, nenoriu tavęs matyti“, šis jausmas gali neapleisti jo visą gyvenimą. Jeigu esate taip supykusi, kad galite drėbtelėti: „Geriau jau nebūčiau tavęs pagimdžiusi”, geriau pabandykite pasakyti: „Kartais tu išvedi mane iš kantrybės ir aš pasidarau labai pikta.“
  7. Ignoravimas: Šie žodžiai verčia vaiką manyti, kad jo nuomonė jums nerūpi. Jeigu sakome tai dažnai, vaikas gali pradėti manyti, kad jo nuomonė visai nesvarbi, nereikšminga ir apskritai jis neturi ką pasakyti.
  8. Tušti grasinimai: Tušti grasinimai ir bauginimai galiausiai pakirs jūsų autoritetą. Jie skatina vaiką tęsti savo blogą elgesį, kad jis galėtų jus išbandyti.
  9. Bausmė būti paliktam: Niekada nežaiskite vaiko baime būti paliktam. Tėvai turėtų būti saugi užuovėja, iš kurios vaikas galėtų išeiti į pasaulį.

Jeigu vis dėlto pasakėte savo vaikui ką nors žeidžiančio, yra būdų tai skriaudai atitaisyti. Laimei, vaikai yra labai nenusimenantys ir sugeba greit atsigauti. Šis būdas ne tik padeda atkurti gerus santykius, bet ir moko vaiką, kaip elgtis, kai pasakai, ką nors netinkamo, ko visiškai nenorėjai pasakyti.

Labai norėtume apsaugoti vaikus nuo pavojų ir sunkumų, tačiau neįmanoma visą laiką būti šalia ir užbėgti įvykiams, kurie nuo mūsų nepriklauso, už akių.

žymės: #Vaika

Panašus: