Apsinuodijimas maistu - nemaloni patirtis, ypač žindymo metu. Svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad nepakenktumėte nei sau, nei kūdikiui. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir farmacininkė Giedrė Tautkevičienė rekomenduoja visada namų vaistinėlėje turėti aktyvintos anglies, nes ji - pirmoji pagalba apsinuodijus maistu.
Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu
Aktyvinta anglis, elektrolitai ir vanduo mažais gurkšniais - tai pirmosios priemonės, kurios skuba į pagalbą apsinuodijus maistu.
Ką daryti, jei vemiate?
Apsinuodijus maistu dažniausiai vemiama, todėl organizmas netenka daug skysčių ir visų gerųjų mikroelementų. Šeimos gydytoja teigia, kad pats vėmimas nėra blogas dalykas, nes taip pašalinamas toksiškas skrandžio turinys. Tačiau būtina atkurti prarastus skysčius ir elektrolitus.
„Tai yra labai sūraus mineralinio vandens gėrimas arba preparatai, kurių galima įsigyti vaistinėse“, - sako J. Dūdienė. Vaistininkė G. Tautkevičienė teigia: „Tik tais atvejais, kai tai jau yra labai intensyvus pykinimas ir vėmimas, mes skiriame medikamentinį gydymą. Vaistai pykinimui, vėmimui slopinti yra skiriami tik griežtai su medikų priežiūra ir pagalba. Nereikėtų gydytis patiems.“
Ką daryti, jei viduriuojate?
Vaistininkė G. Tautkevičienė teigia: „Ūmaus viduriavimo atveju nuo 2 metų vaikams galimi 9-12 g diosmektito per parą, suaugusiems - 18 g per parą. Esant stipriam viduriavimui tinka racekadotrilis, kuris slopina skysčių pasišalinimą, mažina viduriavimą, tačiau nesukelia vidurių užkietėjimo ir nesutrukdo toksinams pasišalinti. Vartojant preparatus, pasižyminčius sugeriančiomis ypatybėmis, svarbu išlaikyti 0,5-1 val. tarpą tarp jų vartojimo ir kitų vaistų ar maisto vartojimo“.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pykinimas užsitęsia, po gausaus vėmimo skauda skrandį, šeimos gydytoja J. Dūdienė rekomenduoja kreiptis į gydytoją.
„O jeigu kelias dienas išlieka nemalonus sotumo, pilnumo, nevirškinimo jausmas, tą irgi galėtų padėti įveikti vaistai su fermentais.“, - sako J. Dūdienė.
Mityba apsinuodijus maistu
Praėjus kuriam laikui po vėmimo, sveikatos specialistės rekomenduoja valgyti lengvą maistą. „Maistas turėtų būti švelnus, virtas ar troškintas garuose.
Šeimos gydytoja J. Dūdienė pataria valgyti sausą maistą - duoną (tik ne šviežiai keptą), džiūvėsėlius, avižinę košę, sausučius.
„Reikia suprasti, kad saldus produktas, kur daug cukraus, nepadeda mūsų gerajai žarnyno mikroflorai. Vandenį kartais galima pakeisti švelnia arbata - ramunėlių, sidabražolės, pipirmėčių, kmynų, pankolių, pelyno. Tiesa, anot vaistininkės, pelyno negalima vartoti vaikams, žindymo ir nėštumo metu.“
Pasak vaistininkės G. Tautkevičienės, reikėtų vengti vaisvandenių, stipriai gazuotų gėrimų, kavos, pieno (vaiką maitinti krūtimi drąsiai galima), maisto, turinčio daug skaidulų (šviežių vaisių ir daržovių): „Šį maistą sunku virškinti, todėl sudirgusiam skrandžiui jis tikrai ne į naudą.“
Specialistės pabrėžia, kad apsinuodijus reikėtų valgyti mažiau ir leisti organizmui susikoncentruoti į pasveikimą.
Žindymas apsinuodijus maistu
Mamos apsinuodijimas maistu žindymui netrukdo. Tol, kol tokios būklės simptomai apsiriboja virškinimo traktu (mama vemia, viduriuoja, jai spazmuoja skrandis), reikėtų žindyti toliau, nes kūdikiui jokios rizikos nėra. Tačiau jei būklė sunkėja ir ligos sukėlėjas persikelia į mamos kraujotaką (mamai nustatoma septicemija ir ji turi būti gydoma jau ligoninėje), tuomet sprendimas dėl žindymo priimamas kiekvienu atveju individualiai. Net ir esant rizikai, kad sukėlėjas pateks iš mamos kraujotakos į jos pieną, tačiau mamą gydant su žindymu suderinama antibiotikų terapija, žindymas išlieka saugiausiu kūdikio maitinimo būdu.
Jeigu mama susirgo, pavyzdžiui, kvėpavimo takų liga, kūdikis dažniausiai irgi jau būna užkrėstas. Tokiu atveju žindymą nutraukusi moteris atneš daugiau žalos kūdikiui nei naudos. Tuomet kūdikis negaus iš motinos pieno pasigaminusių apsauginių veiksnių prieš tą konkretų sukėlėją. Žodžiu, nežindant padidės tikimybė susirgti ir kūdikiui. Susirgus šlapimo organų infekcija (cistitu, pielonefritu) arba žarnyno uždegimu, kūdikį galima žindyti toliau.
Kai moteris jaučia ūminio apsinuodijimo maistu požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą) tikslinga kelis kartus pieną nusitraukti ir jo neduoti kūdikiui. Tuo metu kūdikiui geriausia duoti anksčiau nusitraukto ir užšaldyto pieno. Suaugusiam žmogui ūminio apsinuodijimo simptomai paprastai greitai išnyksta. Jiems nykstant žindyti vėl galima.
Vėmimą, viduriavimą sukeliantys virusai nepatenka į mamos pieną ir per jį užsikrėsti negalima, todėl nutraukti žindymą ar maitinimą mamos pienu taip pat nėra priežasties. Priešingai, mamos pienas yra labai svarbus kūdikiui, nes tyrimai rodo, kad mamos piene esančios medžiagos taip aktyviai kovoja su rotovirusu, kad kai kurios medikų organizacijos net rekomenduoja paskiepijus nuo rotoviruso laikinai nutraukti žindymą, nes mamos pieno imuninės medžiagos gerokai sumažina vakcinos efektyvumą.
Kadangi vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti. Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes (čia labai padeda laikmačio ar žadintuvo užstatymas reguliariam signalo kartojimui).
Taigi, nors jūs jaučiatės blogai, žindymą svarbu tęsti, o jums svarbu gydytis ir laikytis higienos - plautis rankas tekančiu vandeniu su muilu po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo epizodo. Su dezenfektantais būtina valyti klozetą, jo dangtį, kriauklę, čiaupą ir jo rankeną, pageidautina su vienkartinėmis priemonėmis, arba panaudotus skudurėlius išmesti.
Kadangi žindymas 100 proc. neapsaugo nuo vėmimą ir viduriavimą sukeliančių virusų, kartais suserga ir žindomi kūdikiai. Žindymo tęsimas tokioje situacijoje yra labai svarbus mažylio sveikimui - mamos piene esančios medžiagos kovos su virusu - ir taip pat kaip pagalba atstatant skysčius, gaunant maistinių medžiagų. Jeigu po žindymo kūdikis smarkiai - fontanu - vemia, gali būti praktiška žindyti dažnai ir tumpai, kad vienu metu į skrandį patektų nedidelis kiekis pieno.
Tokiu atveju būtinai susisiekite su gydytoju ir pasitarkite dėl to, kokiomis priemonėmis padėsite kūdikiui atstatyti skysčių ir mineralinių medžiagų kiekį. Tačiau tęsti žindymą vis tiek reikia, tyrimai rodo, kad neduodant kūdikiami mamos pieno tokiu metu, kai atstatinėjamas skysčių kiekis organizme, jie netenka daugiau svorio, nei tokiu atveju, kai žindymas tęsiamas.
Kūdikiui, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą obuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių tyrės be karvės pieno, džiūvėsėlių, ryžių košės, miltinių produktų. Bado dieta nėra sveikiausias pasirinkimas, paprastai ligoniai, kurie nors šiek tiek valgo, sveiksta greičiau, jiems rečiau atsiranda antrinis laktozės netoleravimas ar jautrumas baltymams.
Kai kūdikis viduriuoja ir vemia svarbu laikytis tų pačių higienos normų, kaip ir sergant mamai - plautis rankas, valyti paviršius, skalbti karštu vandeniui suterštus drabužius, vengti kontakto su kitais asmenimis.
žymės:
Panašus:
- Kaip pradėti maitinti kūdikį kietu maistu: patarimai ir grafikas
- Nepakeičiami patarimai, kaip lengvai ir smagiai sudominti kūdikį nauju maistu!
- Kūdikių Maitinimas Kietu Maistu: Būtini Patarimai Ir Paslaptys Pradedantiesiems
- Sužinokite Visas Globos Institucijų Funkcijas Lietuvoje – Nepraleiskite Svarbiausios Informacijos!
- Sužinokite Visas Globos Institucijų Funkcijas Lietuvoje – Nepraleiskite Svarbiausios Informacijos!