Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį, pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo.
Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu). Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti.
Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą. Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė.
Tradiciškai vadovaujamas primaitinimas ir BLW metodas
Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys.
Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti.
Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje. Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2-6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti. Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi?
Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui.
Pirmieji produktai ir ką reikėtų vengti
Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Reikėtų vengti:
- Druskos - kūdikis dar negali jos apdoroti.
- Cukraus.
- Medaus.
- Neskaldytų riešutų.
- Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
- Perdirbto maisto.
- Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
- Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.
Gera mintis - sveiki naminiai užkandukai. Pasigaminę jų, visada turėsit po ranka ir ramiai išsiruoši su mažyliu į lauką ar tolimesnę kelionę. Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Visada labai atidžiai skaitykit etiketes.
Mišrus primaitinimo būdas
Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina BLW su tradiciniu primaitinimu - pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam. Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra BLW.
Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats. Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja.
BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9-12 mėn.
Kada pradėti primaitinimą?
Remiantis įvairiomis pasaulinėmis rekomendacijomis, kūdikiai pradedami primaitinti nuo 4 arba 6 mėnesių amžiaus - dėl konkretaus laiko nėra sutariama. Vyrauja nuomonė, kad nereikėtų primaitinti jaunesnio nei 17 savaičių (t. y. 4 mėnesių) kūdikio.
Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle. Tai tiesiog amžiaus rekomendacija, bet ne taisyklė. Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia BLW principus.
Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą. Tai kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu. Esama svarbių kūno pokyčių, rodančių, kad mažylio organizmas jau pasirengęs primaitinimui: virškinimo ir imuninės sistemų vystymasis, burnos augimas ir vystymasis. Jei vaikas gali sėdėti beveik ar visai neatsirėmęs ar neprilaikomas, siekia daiktų, juos griebia, greitai ir tiksliai dedasi į burną, graužia žaislus, atlieka kramtymo judesius, vadinasi, jis jau gali nuo mamos pieno ar mišinių pereiti prie kieto maisto.
Pagrindinė taisyklė - mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.
Nuo ko pradėti primaitinimą?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia.
Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis! Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Atmink, kad 8 mėn. Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia.
Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui. Žvelgiant plačiau, nerasime daug kultūrų, kuriose kūdikis būtų nujunkomas pradedant jam duoti rafinuotus grūdus, vaisius ir daržoves.
Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.
Grūdai kūdikio mityboje
Namuose keptos duonos sudėtyje yra kviečių ar rugių miltų, mielių, vandens, druskos ir kartais - nedidelis kiekis cukraus. Kepykloje keptoje duonoje rasite: kviečių ar rugių miltų, vandens, mielių, druskos, augalinio aliejaus, sojų miltų, emulsiklių, konservantų, miltų apdorojimo medžiagos ir kitų E raidele ar kitaip žymimų priedų / medžiagų.
Tenka pripažinti, kad dažnam iš mūsų sąvoka „grūdai“ pirmiausia asocijuojasi su kviečias, iš jų gamintais makaronais ir batonu iš baltų miltų. Turėk omenyje, kad šiandieniniai kviečiai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo auginami prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų. Maždaug prieš tiek laiko mokslininkai pradėjo kryžminti įvairias kviečių veisles, kad jie taptų atsparesni, trumpesni ir greičiau augtų.
Šiandien tokiuose hibridizuotuose kviečiuose randama „naujų“ baltymų, kurių anksčiau nebuvo, o kai kurie iš jų yra net ir sunkiai virškinami. Todėl vis daugiau mokslininkų mano, kad šiuolaikiniuose kviečiuose randamas glitimas ir kiti junginiai yra pagrindinė dažnėjančios celiakijos priežastis. Dar grūduose yra daug fitino rūgšties. Ši rūgštis neretai dar vadinama „antimaistine medžiaga“, nes blokuoja mineralų, pvz., geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą.
Įdomu, kad mes, suaugusieji, būtent kviečių suvartojame žymiai daugiau nei anksčiau, nes dažnai jie būna „paslėpti“ kituose produktuose. Parduotuvėje pabandyk atidžiai paskaityti ledų, salotų padažų, mėsos gaminių sudėtį. Nustebsi visur radusi kviečių! Kai ieškai mitybos požiūriu svarbių grūdinių produktų kūdikiui, kuris daug nesuvalgo, žinok, kad yra daug vertingesnių medžiagų nei kviečiai. Ypač pirmaisiais ir antraisiais kūdikio metais.
Į šią mitybos produktų grupę įeina daug daugiau maistingų grūdų ir kruopų. Košė iš avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų savo sudėtimi daug naudingesnė ir puikiai papildys Tavo mažylio primaitinimo valgiaraštį.
Kūdikio pasirinkimas
Dažniausiai pradedamo primaitinti mažylio lėkštelėje puikuojasi tik morka, moliūgas ar kita daržovė, kurią parinko tėvai. Vis dėlto pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų.
Atkreipk dėmesį - jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - pasiūlyk skirtingu laiku.
Vis dar įprasta manyti, kad ryžiai yra kūdikių maisto karalius. Žinok, kad žindomi kūdikiai patiria visus skonius ir kvapus per mamos pieną. O primaitinamų mažylių tėvai aiškiai pastebi, kad kūdikiui labiau patinka skonį turintis maistas, o ne prėskas. Vengti reikia tik druskos ir cukraus. Kultūrinės normos labai skiriasi, todėl lygindama indišką ir vakarietišką virtuvę neabejotinai rastum skirtumų ir kūdikių primaitinimo klausimuose.
Žiaugčiojimas ir springimas
Vis dėlto kūdikiai gali springti ne tik maisto gabaliukais, bet ir košele ar net pienu. Kūdikiai turi labai stiprų žiaugčiojimo refleksą, kuris ir apsaugo juos nuo per didelių maisto gabaliukų patekimo į gerklę. Jei pats vaikas valdo valgymo procesą, tikimybė springti yra nė kiek ne didesnė nei tada, kai maitinama šaukštu košele. Iš pradžių ragaudamas kietą maistą, Jūsų kūdikis tikrai žiaugčios. Taip jis mokysis ir atpažins, kokio dydžio kąsnį gali nuryti, o koks jam yra per didelis.
Gabaliukais patiekiamu kietu maistu primaitinamas vaikas išmoksta valgyti jam tinkamu laiku ir tempu. Taip patenkinamas maisto medžiagų poreikis, o kartu tobulėja ir mažylio savarankiško valgymo įgūdžiai bei organizmo gebėjimas pasisavinti kietą maistą. Kramtymas treniruoja žandikaulius ir liežuvį, o tai padeda greičiau vystytis kalbai. Pradėti valgyti kietą, gabaliukais susmulkintą maistą vaikas gali tik išaugęs liežuvio išstūmimo refleksą.
Mamos pienas
Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių.
Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu.
Išimtinis žindymas yra kūdikio maitinimas tik motinos pienu (motinos ar donorės), neduodant jokių kitų skysčių ar maisto (išskyrus oralinės rehidracijos skysčius, vitaminus, mineralines medžiagas ar vaistus, jeigu reikia). Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais.
Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą. Teigiama, kad 4-6 mėnesių amžius yra „jautrusis laikotarpis“ (tai ribotas laikotarpis, per kurį smegenys yra ypač imlios patirties poveikiui), per kurį galima pasiūlyti naujų skonių.
Svarbios rekomendacijos
- Amžius yra vienintelis parametras, pagal kurį sprendžiama, kada pradėti PM kūdikiui, neturinčiam su rijimu susijusių problemų. Laikotarpis, kada galima pradėti PM, yra nuo 4 iki 6 mėnesių amžiaus.
- Ankstyvas PM įvedimas iki 4 mėnesių amžiaus gali kelti užspringimo riziką, padažnėti ūmių gastroenteritų ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, sutrikti geležies ir cinko, gaunamų iš motinos pieno, biologinis prieinamumas, o pienas gali būti pakeistas kitais, ne tokiais maistingais maisto produktais (netinkamais motinos pieno pakaitalais).
- Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius, kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių.
- Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ang. The European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas [2], skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams.
- Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites).
- Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn.
- Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko.
- Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto.
- Pavėluotas PM įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas PM įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką.
- Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai.
- Jei tuo metu jie negauna kieto maisto (skirtingai nuo tiršto maisto, kurį galima duoti bet kada po gimimo), vėliau jie gali sunkiai jį priimti, nesugebėti kramtyti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Lietuvos dietologų draugija teigia, kad „jei sklandžiai augantis išimtinai žindomas kūdikis nuo 4 iki 6 mėn. amžiaus (imtinai) ima aktyviai domėtis maistu (t. y. kad dauguma vaikų pradeda siekti maisto būdami 6 mėnesių amžiaus. koordinacija, judesiai jau yra brandūs tiek, kad jis galėtų pats valgyti įprastą maistą.
Ko vengti?
Ne visi PM skirti maisto produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose yra per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos, todėl vaikas gali susirgti neinfekcinėmis ligomis.
Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai kūdikių maiste taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos, nes jie gali paskatinti vėliau gyvenime vartoti daugiau cukraus. Mažiems vaikams skirtų komercinių maisto produktų pernelyg saldus skonis gali turėti įtakos vėlesniems skonio pasirinkimams ir įpročiams.
Vaisių tyrė dažnai yra pagrindinė tokių maisto produktų sudedamoji dalis, ir net tariamai pikantiškuose ar daržovių pagrindu pagamintuose produktuose vaisiai nurodomi kaip pirmoji sudedamoji dalis pagal kiekį. Saldūs vaisių skoniai užgožia daržovių skonį, nors ne tokie saldūs produktai padėtų kūdikiams priimti ir pamėgti įvairesnius skonius.
Pirmasis kūdikio primaitinimo planas
Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta.
Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų.
Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!). jau reikalingas papildomas maitinimas. ilgalaikės įtakos sveikatai. tekstūra. Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti.
Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. ropė, cukinija bei avokadas. vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. duoti be riebalų. virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę. daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai. produktai tai turėtų būti, bet, kaip visada, stebėkite savo vaiką. prasidėjus alergijai, žinotumėte „kaltininką“.
Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku.
Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos. Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo.
Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.
7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.
Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka.
Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.
Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio.
Svarbu: Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.
Panašus:
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Kūdikių svoris ir ūgis: normos ir ką svarbu žinoti tėvams
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimimo Dienos Proga su Vertimu į Rusų Kalbą – Atraskite Geriausias Frazes!
- Sužinokite Tikslias Vaiko Pinigų Mokėjimo Datas Gruodį – Nepražiopsokite Svarbių Terminų!