Bet kurio iš tėvų paklauskite, su kokiais didžiausiais iššūkiais jie susiduria augindami vaikus, ir pamatysite, kad sveiko maisto įsiūlymas užims gana aukštą vietą jų sąraše. Daugybė vaikų nori valgyti tik vištienos kepsnelius ar makaronus, kurie, žinoma, privalo būti be jokių daržovių.
Rodykite pavyzdį
Pasak gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės-Sidorovos, šeimos ir vaikų mitybai vadovauja suaugusieji, kurie savo pavyzdžiu vaikams formuoja atitinkamus įpročius - geresnius ar blogesnius. Norėdami, kad vaikai maitintųsi sveikai, tėvai, pirmiausia, patys turi valgyti sveiką maistą ir turėti sveikus mitybos įpročius, kitu atveju, visi siekiai pagerinti vaikų mitybą nueis perniek, - įsitikinusi gydytoja.
Specialistė akcentuoja, jog patys tėvai turėtų kurti šeimos valgymo tradicijas, kažkuriuo metu šeima turėtų skirti laiko valgyti visiems drauge prie stalo, ramiai, neskubant, pabendraujant, be pašalinių trukdžių, - įsitikinusi E. Kliukaitė-Sidorova.
Ne draudimas, o žaidimas
Gydytojos teigimu, draudimu ir kritika nieko nepasieksime - norint vaikams diegti sveikos mitybos vertybes, teks pasisemti žaismingų ir išradingų sprendimų. Labai svarbu vaikus palaipsniui integruoti į sveikos mitybos procesą - iš vakaro pasikalbėkite, kaip atrodys kitos dienos pusryčiai ar vakarienė. Kad racionas būtų kuo įvairesnis, naudinga sudaryti mitybos planą ir visiems šeimoje jį aptarti. Geriausias planas tas, kuris sumaniai atitinka kiekvieno šeimos nario poreikius, todėl net ir norint iš raciono pašalinti vaikų mėgstamą, bet sveikatai nepalankų produktą, svarbu nepersistengti - tam tikrų produktų suvartojimą mažinti palaipsniui, be streso. Pokyčius ugdykite susitardami, o ne piršdami savo nuomonę, - patarimais dalijasi specialistė.
Kurkite receptus
Sveikesne mityba vaikus sudominti galima juos įtraukiant į gamybos procesą, drauge kuriant receptus ir edukuojant, kuriant patrauklius patiekalų pavadinimus. Labai svarbu vaikus pratinti naujų maisto produktų paragauti, o patiekalus keisti, kad nenusibostų. Pavyzdžiui, šeimos vakarienių meniu gali būti labai įvairus - jei pietums valgėte makaronus, vakarienei rinkitės troškinį, sriubą, salotas su riešutais, sėklomis, žuvimi, paukštiena ar sūriu. Tinkami pasirinkimai dienos meniu - kiaušinis su avokadu, lęšiai, avinžirnių kotletukai, pagardinti daržovėmis, jogurtiniu padažu, varškės keksiukai su sėklomis, vaisiais.
Planuokite
Pasak gydytojos, vaikai neturi patirties, kokį poveikį maistas turi jų organizmui, todėl mes, suaugusieji, turime užtikrinti, kad vaikas gautų kokybiško maisto. Tam labai padeda mitybos planas - iš pradžių gali atrodyti, jog maitintis pagal planą sudėtinga, tačiau atsirinkus tam tikrus produktus vėliau jų paieškai reikia skirti daug mažiau laiko. Planas turėtų apimti įvairias produktų grupes - vaisius, daržoves, ankštinius, sėklas, riešutus, liesesnius nesaldintus pieno produktus, liesą mėsą, paukštieną, žuvį. Reikėtų vengti druskos, mažinti cukraus, sočiųjų riebalų, kurių gausu riebiuose pieno produktuose, pusfabrikačiuose, vaikų mėgstamose dešrelėse ir kt. Vaikai turi valgyti ne mažiau 3 pagrindinius subalansuotus valgymus per dieną ir 2-3 užkandžius.
Venkite cukraus
Pasak gydytojos, labai svarbi ir komunikacija: Neretai, sveikas maistas vaikams asocijuojasi su neskaniu maistu, todėl nebūtina sveikuoliško torto pristatinėti kaip tokio - pirmiausia duokite paragauti. O išmanių būdų, kaip saldumynus keisti kitais, alternatyviais, produktais - apstu: cukraus dalį galima pakeisti riešutais, džiovintais vaisiais be pridėtinio cukraus. Žinoma, kiekvienas produktas turėtų turėti savo normas, tad ir džiovintais vaisiais nereikėtų piktnaudžiauti. Neužmirškite ir šviežių vaisių, uogų.
Pasak riešutų ir džiovintų vaisių gamintojos „Arimex“ kokybės ekspertės Vaidos Prokopimienės, vartotojų apklausų rezultatai rodo, jog riešutai ir džiovinti vaisiai be pridėtinio cukraus yra vienas populiariausių saldumynų pakaitalų: Šeimos riešutus ir džiovintus vaisius dažniausiai renkasi kaip sveiką užkandį, taip pat išvykų, kelionių metų, dažnai šie produktai tampa ir puikiu desertu šventiniam stalui bei jo patiekalų ingredientu. Palankiausi sveikatai neapdoroti riešutai arba sausai skrudinti, jokiu būdu nesūdyti, reikėtų vengti ir riešutų su druska ar cukrumi, o džiovintus vaisius rinktis be pridėtinio cukraus, - svarbiausius aspektus įvardija ekspertė.
Pradėkite nuo ragavimo
Norint, kad vaikas pradėtų valgyti vieną ar kitą maistą, pirmiausia jis turi jo paragauti. Svarbu laikytis „vieno kąsnio taisyklės“ - paprašyti bent paragauti ir nedaryti spaudimo suvalgyti daug. Tyrimai rodo, jog kartais tenka iki 10-15 kartų pasiūlyti vaikui paragauti patiekalo, kol jis tampa mėgstamas. Bet kaip to pasiekti, jei vaikas maisto nuolat atsisako? Savo valdžios rodymas įsiveliant į kovą prie stalo - ne išeitis. Ragindami, įkalbinėdami, moralizuodami, grasindami, bausdami ar papirkinėdami teigiamų rezultatų nepasieksime. Pamirškime apie tai!
Gera žinia, jog yra daug efektyvių būdų, skatinančių vaikus ragauti. Žinoma, konkrečiam vaikui ne visos siūlomos strategijos gali pasirodyti tinkamos. Tai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo ankstesnės valgymo patirties. Svarbiausia yra jūsų nusiteikimas: atsipalaiduokite ir mėgaukitės. Jei esate pasiruošę, tuomet pirmyn!
Laikykitės dienotvarkės - valgykite tuo pačiu laiku
Vaikas turi žinoti, kas, kada, po ko įvyks. Tai suteikia saugumo jausmą. Jei stengsitės valgyti tuo pačiu metu, po kurio laiko susidarys alkio refleksas - atėjus valgymo metui vaikai jausis alkani ir natūralu, kad suvalgys daugiau. Viename iš vaikų mitybos įpročių tyrimų buvo atskleista, kad alkanumas buvo vienas iš veiksnių, prognozuojančių sėkmingą naujo produkto priėmimą. Ekspertai, dirbantys su išrankiais maistui vaikais, rekomenduoja naują produktą pasiūlyti kaip užkandį, ragavimui skiriant specialų laiką, ne pagrindinių dienos valgymų metu.
Susitarkite dėl taisyklių
Norėdami įtvirtinti pozityvius įpročius, užtikrinkite, kad šeimoje būtų valgymui skirta vieta, pvz. „valgoma tik virtuvėje“, „valgoma maitinimo kėdutėje“, „valgoma sėdint prie stalo“. Valgykite lėtai, neužsiimdami pašaliniais darbais: televizijos žiūrėjimu, naršymu internete, kalbėjimu telefonu - tuo, ką dažnai darome nesusimąstydami. Prie stalo bendraukite, kalbėkite pozityviomis temomis. Pietūs - tai tarpusavio ryšio kūrimo priemonė, puiki galimybė visai šeimai kartu praleisti laiką ir pasikalbėti apie dienos įvykius.
Elkitės įprastai patiekdami naujo maisto
Kartais mūsų nerimas pakiša koją. Demonstratyviai pareikšdami, kad šiandien pietums bus kažkas naujo, galite tik prikurti problemų. Vaikas tokią žinutę gali sutikti su įtarimu ir dėl to atsisakyti to „kažko naujo“. Būkite atsipalaidavę ir naujus patiekalus pateikite kaip visada be didelių ceremonijų. Pavyzdžiui, jei į pietų meniu įtraukiama nauja daržovė, tarkim baklažanas, pirmiausia pateikite ją atskirai: kaip garnyrą ar salotas.
Suteikite laisvės vaikams
Nustokite kontroliuoti, kaip ir kiek suvalgoma. Leiskite savo mažyliams valgyti patiems savo rankutėmis ar šaukštu. Taip ne tik paskatinsite jų savarankiškumą, bet ir suteiksite džiaugsmo, sudarydami galimybę patyrinėti pasaulį. Vaikams tai svarbu. Tyrinėjant labiau norisi viską išbandyti, be abejonės, ir paragauti.
Pagirkite vaiką kiekvieną kartą, kai pastebėsite tinkamą elgesį valgant, net jei tai būtų tik mažas žingsnelis į priekį „Šaunu, tu šiandien paragavai du kąsnelius. Tu esi puikus ragautojas“. Galbūt kitą dieną jis jau suvalgys tris kąsnius. Įvertinkite tai: „Aš džiaugiuosi matydama, kad tu vis daugiau suvalgai daržovių“.
Leiskite vaikams rinktis
Pasiūlykite vaikui išsirinkti, ką valgyti arba ką gaminti pietums. Atminkite, kad pasirinkimo ribas nustatote patys. Neklauskite, „ko norėtum pietums?“, nes vaiko norai gali neatitikti jūsų galimybių. Leisdami rinktis pateikite keletą jums priimtinų alternatyvų. Suteikite galimybę vaikui nuspręsti, koks padažas, garnyras ar salotos bus patiektos prie pagrindinio patiekalo. Natūralu paklausti „Nori blynų su uogiene ar su grietine?“. Taip pat galime elgtis siekdami ugdyti sveikos mitybos įpročius ir kitose situacijose. „Šiandien kepsiu vištieną. Gali rinktis su kuo norėtum ją valgyti: su burokėlių ar su morkų salotomis?“. Parodykite vaikui, kad jį rimtai vertinate, klausdami jo nuomonės, ką gaminti pietums „Ką šiandien gaminam iš moliūgų? Verdam sriubą ar troškinį su moliūgais?“ arba „Ko pietums labiau norėtum: sriubos ar troškinio?“. Galimybė pasirinkti stiprina vaiko savivertę, tuomet jis jaučiasi svarbus, nes pats priima sprendimą. Suteikiama galimybė rinktis yra svarbus autoritetingo (arba demokratiško) auklėjimo stiliaus bruožas.
Vienas iš įdomesnių tyrimų, nagrinėjančių kaip auklėjimas siejasi su vaikų mitybos įpročiais, parodė, kad šeimose, kuriose tėvai vadovaujasi autoritariniu auklėjimo stiliumi, vaikai mažiau suvalgo daržovių nei tose šeimose, kuriose propaguojamas autoritetingas auklėjimo stilius. Autoritarinis auklėjimo stilius siejasi su bendra didesne tėvų kontrole, taigi ir autoritarine maitinimo praktika, tuo tarpu autoritetingas auklėjimo stilius siejasi su dažnesniu tėvų atreagavimu į vaiką apskritai.
Mėgaukitės
Jei valgymas teikia malonumą, gyvenimas prie pietų stalo paprastesnis. Pavyzdys yra užkrečiamas, todėl gali užtekti vien jūsų pozityvaus požiūrio į maistą ir valgymą, norint skatinti vaikus sveikai maitintis. Tyrimais patvirtinta, kad besimėgaujantys maistu vaikai suvalgo daugiau naujų, iki tol neragautų produktų nei kiti vaikai. Formuokite vaikams pozityvias nuostatas, susijusias su maistu ir mityba, su šypsena ir malonumu valgydami, gamindami ir kalbėdami apie maistą.
Kalbėkite pozityviai ir patraukliai
Venkite atkartoti tokius vaiko žodžius kaip „nemėgsti“, „neskanu“ ir panašių, kuriuos girdime atsisakant valgyti. Geriau padrąsinkite ragauti „Tu dar pamėgsi tai. Tiesiog dar neparagavai pakankamai kartų“. Tai faktas, pagrįstas moksliniais tyrimais. Negąsdinkite vaiko „susirgsi, jei nevalgysi daržovių“. Motyvuokite vaikus paragauti daržovių, papasakodami apie gerą jų skonį. Žinutės apie gaunamą naudą yra veiksmingesnės, siekiant įtvirtinti sveikatai palankų elgesį, nei apie galimą žalą. Tačiau atminkite, kad akcentuojama nauda turi būti aktuali. Jaučiamas malonumas skanaujant yra aktualesnė vaikams nauda nei pasakymas, jog valgydami daržoves būsime sveikesni. Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažiau supranta tokias abstrakčias sąvokas kaip „sveikata“.
Būkite kūrybiški
Mokslininkai nustatė, kad vaikai suvalgė dvigubai daugiau daržovių, kai jos buvo linksmai pavadintos: „Švytinčios morkos“, „Galingieji brokoliai “. Pabandykite ir jūs! Įtraukite į kūrybinį procesą ir vaikus, surenkite konkursą, rinkdami geriausią dienos patiekalo pavadinimą.
Įtraukite vaiką į pokalbius apie maistą
Klauskite vaiko atsiliepimų, ką jis mano apie ragaujamą valgį. Kokias emocijas pajuto paragavus maisto? Aptarkite, kokio maisto kvapas, skonis jūsų vaikams yra malonus ir nemalonus. Papasakokite vaikams apie maisto įvairovę, rūšis, kilmę, kultūrinį paveldą. Tokias edukacijas papildykite smagiomis viktorinomis.
Įtraukite vaiką į veiklą, susijusią su maistu
Mokslininkai įrodė, kad aktyvus vaiko įsitraukimas į su maistu susijusią veiklą turi teigiamos įtakos jų mitybos įpročiams. Tad imkitės tyrinėjimo kartu su vaiku! Eikite kartu apsipirkti, gaminkite patiekalus, užsiimkite sodininkyste, žaiskite, eksperimentuokite, naudokite maistą įvairiems kūrybiniams darbeliams. Tai pasaulio pažinimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Eksperimentuokite patiekdami maistą
Vaiko pasirinkimui didelės įtakos turi, kaip ir kada patiekiamas maistas. Vaikai suvalgo daugiau patraukliai ir įdomiai atrodančio maisto. Todėl linksmi piešinukai iš maisto lėkštėje sudomina juos ir didina motyvaciją ragauti. Tyrimai rodo, kad jei tėvai įdomiai supakuoja priešpiečių krepšelį, kurį vaikas nešasi į mokyklą, tikimybė, kad jis pirks nesveikus užkandžius, sumažėja. Naujo maisto pateikite, kai vaikai gerai nusiteikę pvz. savaitgalio iškylų metu ar tėvų ir vaikų maisto gaminimo valandėlės metu.
Ištyrinėkite maistą pasitelkdami visus pojūčius
Apžiūrėkite maistą iš visų pusių. Palieskite, pakilnokite, pajuskite jo temperatūrą, paviršiaus gruoblėtumą. Pauostykite, pagalvokite ką primena kvapas. Paragaukite lyžtelėdami, po to atsikąsdami. Skanaukite užspaudus nosį, kad vaikai suprastų, kaip kiekvienas pojūtis prisideda prie skonio pajautimo. Stebėkite veido išraišką ragaujant. Pasiklausykite pabarbenę kaip skamba (pvz. arbūzas). Padrąsinkite vaikus kalbėti, ką jie jaučia uostydami, liesdami, ragaudami ar klausydami. Visa tai galima atlikti užmerktomis, o po to atmerktomis akimis. Paprašykite palyginti, kuo skiriasi maisto produktai, įvertinti, kuris yra saldžiausias ar rūgščiausias. Tokie tyrinėjimai ne tik sudomina vaiką maistu, bet ugdo ir vaiko dėmesingumą. Nauda dviguba!
Išbandykite
Būkite nuoseklūs, laikykitės susitartų taisyklių, kad prie stalo viešpatautų kasdieninė ramybė ir niekas nedrumstų jūsų mėgavimosi. Atsipalaidavimas leis jums būti pozityviems ir entuziastingiems, o tai užkrečiama! Kalbėdami apie maistą apgalvotai, patraukliai, išryškindami, kokia valgomo patiekalo nauda, aktyviai įtraukdami vaikus į šiuos pokalbius bei veiklas, susijusias su maistu, drąsindami juos ragauti, tyrinėti, pasitelkiant visus pojūčius, leisdami pasirinkti ką ir kiek suvalgyti, efektyviai prisidėsite prie jų sveikos mitybos įpročių formavimo.
Gian Luca Demarco naująją veiklą vertina kaip įdomų iššūkį: Maitinti jaunus žmones yra labai įdomu. Jei jie valgo ir jiems patinka tavo maistas - tai yra didžiausias pasiekimas. Suaugusieji gali sąmoningai domėtis maistu, norėti išbandyti skirtingus skonius, virtuves, o vaikams tai nelabai įdomu, jiems rūpi kiti dalykai. Todėl jiems taip ir sunku įtikti. Jei man pavyks, laimėsime visi: ir vaikai, ir jų tėvai, ir aš.
Paklaustas, ar žino receptą, kaip sudominti maistu vaikus, kuriems, atrodo, tiesiog niekas neskanu, virtuvės šefas mano, kad tai ne tik maisto, bet ir auklėjimo reikalas.
Neslėpkime, yra tiesiog išpuikusių vaikų, kurie nieko nevalgo iš principo. Tačiau riba tarp tokių vaikų ir neskanaus maisto yra labai plona. Valgymo erdvė taip pat išsiskirs šiuolaikiška estetine aplinka, jai baldai gaminami Vokietijoje.
Skirstyti maistą į sveiką ir ne - klaidingas požiūris
Kalbėdamas apie vaikų maitinimą, Gian Luca išskiria tris pagrindinius principus, kurie, jo manymu, yra svarbūs - tai pilnavertė mityba, skonių įvairovė bei pati valgymo kultūra.
Noriu pripratinti vaikus skanauti įvairaus maisto ir pakeisti požiūrį, kad jei daržovė, vadinasi, bus neskanu. Esu įsitikinęs, kad jei tik vaikas nėra vegetaras ar nesilaiko kitų mitybos rėžimų, jis turi išmokti valgyti viską - ir daržoves, ir vaisius, ir mėsą, - teigia virtuvės šefas.
Paklaustas, ar mokyklos meniu atsiras taip vaikų mėgstamos picos, Gian Luca nusijuokia, kad tikrai taip: Tikrai bus dienų, kai valgysime picas. Visi nusipelnome mažų švenčių. Sveikas maitinimas nereiškia, kad nebus picų ar mėsainių, tai neteisingas požiūris. Maistas turi būti įvairus, turi būti visko.
Atrasti, išbandyti ir pažinti įvairius skonius, per maistą plėsti vaikų akiratį, pažintį su skirtingų šalių virtuvėmis ir kultūra yra dar viena siekiamybė tiek tėvams, tiek mokyklai. Kartais dėl vaiko nenoro išbandyti naujus patiekalus ar atsisakymo valgyti patiektą maistą kalti ir patys suaugusieji.
Iš savo aplinkos esu pastebėjęs, kad kartais per daug atsainiai žiūrime į tai, ką ir kaip gaminame vaikams. Daugelis galvoja, kad užtenka įvairias daržoves sumaišyti, pašauti į orkaitę ir vaikai valgys. To tikrai nebus, nes vaikai yra labai protingos asmenybės, jei jiems patiekalo vaizdas nebus „skanus“, jie jo tikrai nevalgys. Vaikai itin atidžiai vertina ne tik skonį, bet ir estetinę išvaizdą, - į suaugusių klaidas beda virtuvės šefas.
Valgymo kultūra yra kur kas daugiau nei tik maistas
Ne mažesnis iššūkis pastaruoju metu tampa ir valgymo kultūra.
Norėčiau, kad mes sėstume prie stalo be telefonų, planšetinių kompiuterių, išjungę televizorių. Didelis pasiekimas, jei vaikas sugeba sėdėti prie stalo ir valgyti bendraudamas su kitais. Italijoje turime panašių problemų, tai netgi ne mūsų šalių, o šio laikmečio problema - kaip atsikovoti vaikų dėmesį, kad laikas prie stalo būtų ne tik valgymo, bet ir bendravimo, malonumo atrasti naujus skonius metas, - teigia virtuvės šefas.
„Erudito licėjaus“ steigėjo dr. Nerijaus Pačėsos teigimu, būtent vienodas požiūris į maistą ir mitybą lėmė, kad mokykla nusprendė bendradarbiauti su Gian Luca.
Mokykloje vaikus ugdome visapusiškai, todėl mums valgymo erdvė yra tokia pati vieta edukacijai kaip ir klasė - maistas gali būti puiki patyriminio mokymosi dalis, kaip bendrauti, ragauti, elgtis prie stalo, kad ateityje kolegų ar bičiulių kompanijoje netektų jaustis nepatogiai ir atsisakyti valgyti vien tik todėl, kad nežinai, kaip tą daryti. Visapusiškai išsilavinęs jaunas žmogus neturėtų susidurti su tokiomis problemomis, - sako N. Pačėsa.
Ieškoti naujų sprendimų ir partnerysčių skatino ir lėtai besikeičiantis vaikų maitinimo tiekėjų požiūris: čia vis dar vyrauja greitojo maisto pobūdžio patiekalai ir noras kuo labiau sumažinti kaštus. Dėl to valgiaraštyje dažnai trūksta įvairovės, nekeliamas tikslas lavinti vaikų skonį.
Tikiu mūsų bendradarbiavimu su Gian Luca, nors ir suprantu, kad laukia nemažai iššūkių. Kad juos įveiktume, įtrauksime visą mokyklos bendruomenę. Juk kiekvienuose namuose virtuvė tradiciškai yra vieta, kuri visus suvienija, - įsitikinęs N.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip Pritaikyti Aplinką Vaikams su Specialiaisiais Poreikiais – Efektyvūs Patarimai ir Sprendimai
- Sužinokite, Kokią Savaitės Dieną Jūs Gimėte – Įdomūs Faktai ir Skaičiavimai!