Daiva Matulevičiūtė yra šiuolaikinio šokio menininkė, kuri ypatingai domisi performatyvia kūno raiška ekrane ir scenoje.
Nuo 2016 m. ji yra Šiuolaikinio šokio asociacijos narė, o nuo 2021 m. Greta jau yra sukūrusi kelis šokio filmus („Deivido Fikcija“; „Adaptacija“; „Jeigu manęs išvis nėra“).
Šokio menininkė aktyviai veikia ne tik kaip kūrėja, bet ir kaip atlikėja kitų menininkų kūryboje: šokio teatras „Aira“, Vyčio Jankausko šokio teatras, Artūras Bumšteinas, Paulius Markevičius, Aleksandras Špilevoj, Mauricia B.
Gretos, kaip kūrėjos, domės laukas yra labai platus - nuo socialinių iki asmeninių temų (Vilniaus miesto teatre „Mokslo ir meno laboratorija“ yra sukūrusi „Šokio objektui ir šeimos nariui“ trilogiją).
2018 m. spektakliu „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ kūrybinį triptiką pradėjusi choreografė ir šokėja Greta Grinevičiūtė pristato antrąjį šeimos ryšius nagrinėjantį darbą.
G. Grinevičiūtė bendradarbiauja su šiuolaikinio šokio kūrėju, atlikėju ir dėstytoju Andriumi Katinu, kuris spektaklyje pasirodys Helsinkyje įrašytose vaizdo projekcijose ar telefono skambutyje gyvenančiu balsiniu pavidalu.
Režisierė Gabrielė Tuminaitė, dar karantino metu į pagalbą pasikvietusi vaizdo menininkę Anetą Bublytę ir operatorių Eitvydą Doškų, su šia pjese ėmėsi tyrinėti teatro ir kino panašumus bei skirtumus, eksperimentuoti su jų sintezės galimybėmis.
Pasak G. Tuminaitės, konceptualūs P. „Ši feministinė absurdo pjesė, kaip ir būdinga autorei, yra netradicinė, itin specifinė savo forma, pilna įvairių kultūrinių nuorodų, tad dirbant su šia medžiaga reikia gerokai pasukti galvą“, - sako G. Tuminaitė.
Savo režisūriniame darbe G. Tuminaitė įkvėpimo semiasi iš 7-8-ajame dešimtmetyje Amerikoje gimusio „performing for camera“ žanro ir „vintažinių“ televizijos spektaklių bei „film noir“ estetikos, kurią ji bando pritaikyti scenoje.
Spektaklio režisierė - Valstybinio Vilniaus mažojo teatro meno vadovo pavaduotoja Gabrielė Tuminaitė, turinti neabejotiną režisūrinį talentą, savitą žvilgsnį ir nuolat ieškanti naujų, neįprastų teatrinės raiškos formų, kurianti originalius ir žiūrovų mėgstamus spektaklius tiek pagal lietuvių literatūros klasikos kūrinius (Žemaitės „Marti“, VVMT, 2018; Juozo Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“, VVMT, 2014), tiek remdamasi klasikine pasauline literatūra bei dramaturgija (Nikolajaus Erdmano „Savižudis“, VVMT, 2014; Alfredo de Musset „Fantazijus“, VVMT, 2017).
Taip pat režisierė daug dėmesio skiria šiuolaikinei lietuvių dramaturgijai, bendradarbiauja su garsiais mūsų šalies dramaturgais (Paulina Pukytė „Bedalis ir labdarys“, VVMT, 2015; P. Pukytė „Scilė nori būti žmogumi“, VVMT, 2022).
Naujausias režisierės darbas - žiūrovų itin pamėgtas spektaklis „Tinder Dates“ pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę (rež.: Gabrielė Tuminaitė, Stas Žyrkov (Ukraina) ir Kirilas Glušajevas).
Savo darbuose režisierė mėgsta eksperimentuoti, derinti kiną ir teatrą arba teatrą ir džiazą (2022 m. spalio 8 d. VVMT premjera „Infinity“ kartu su „NoJo Airlines“ orkestru ir kompozitoriumi, perkusininku, dirigentu Daliumi Naujokaičiu (Niujorkas).
Ieškodama naujų formų bei būdų, režisierė praturtina VVMT repertuarą naujomis spalvomis ir leidžia pritraukti įvairesnę auditoriją, galiausiai - praplėsti paties teatro sampratą.
Aktorė, režisierė ir pedagogė Ieva Stundžytė ne tik režisuoja, bet ir aktyviai kuria vaidmenis kolegų spektakliuose, rašo pjeses, nuo 2010 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teatro ir kino fakultete.
I. Stundžytė studijavo vaidybą LMTA - 2006 m. įgijo bakalauro, 2008 m. - magistro diplomą.
Vėliau ji ėmėsi režisūros aspirantūros studijų ir 2010 m. įgijo meno licenciatės kvalifikacinį laipsnį.
Kartu su studijų draugais ir kurso vadovu aktoriumi bei režisieriumi Aidu Giniočiu 2006 m. įkūrė teatrą „Atviras ratas“, o nuo 2017 m. I. Stundžytė yra sukūrusi septyniolika vaidmenų „Atviro rato“ ir „Keistuolių teatro“ spektakliuose, kaip aktorė yra pelniusi du „Auksinius scenos kryžius“ (2006 m. ir 2007 m.).
Kaip režisierė spektaklius kuria „Atviro rato“ ir „Keistuolių teatre“, taip pat yra režisavusi spektaklį Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.
Jos režisūrinėje biografijoje daugiau kaip dvidešimt spektaklių.
Greta pasaulio dramaturgijos klasikos ir šiuolaikinių pjesių interpretacijų jos repertuare svarbią vietą užima jos pačios pjesių pastatymai.
Teatro ir kino aktorius Dainius Gavenonis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vaidina ir kuria Oskaro Koršunovo bei Lietuvos nacionaliniame dramos teatruose.
Spektaklis „Laisvė“ - jau trečias D. Gavenonio režisuotas spektaklis.
Pirmasis - „Kartu“ pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Pupos“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, 2007 m.), antrasis - vienos pasakos motyvais „Uždaras vakaras“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, 2008 m.).
Bendradarbiaudama su kolegomis, režisierė Laura Kutkaitė šiuolaikinę istoriją perkelia tiesiai į mito minų lauko vidurį: praėjus ketveriems metams po #MeToo judėjimo viršūnės Lietuvoje, ji piktnaudžiavimo galia meno pasaulyje problemą pristato scenoje.
Pozuodamos ant uolos ir laukdamos „didžiojo Odisėjo“, keturios aktorės atidaro savo salos teatrą ir pasakoja tikras istorijas iš savo bei kitų Lietuvos menininkių moterų kūrybinių procesų.
Jos nepraleidžia nė vienos tamsios smulkmenos - net tarpusavio konkurencijos - ir kartu vaidina teatrą: su kostiumais ir grimu, su garsu ir šviesa, su karčiu humoru, aistra, pažeidžiamumu ir dėl daugybės priežasčių.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Daiva Žeimytė-Bilienė: Neįtikėtina Biografija, Įkvepiantis Gyvenimo Kelias ir Kūrybinė Sėkmė
- Daiva Steponavičienė – Neįtikėtini Atsiliepimai apie Darbą su Vaikais, Kuriuos Turite Žinoti!
- Daiva Gineikaitė: Paslaptinga Biografija, Įspūdinga Karjera ir Didžiausi Skandalai
- Sedalia Sirupas Vaikams: Visa Tiesa apie Sudėtį, Vartojimą ir Saugumą
- Drabužiai vaikams iš UK: kokybė ir stilius už prieinamą kainą