Griežto atsakymo - taip arba ne - specialistai nepateikia, tačiau įspėja apie galimas grėsmes gimdant tokiame amžiuje.
Specialistų nuomonės apie vėlyvą nėštumą
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Machtejevienė įvardijo, kad svarbu atsižvelgti ne tik į motinos, bet ir į tėvo amžių.
„Didelės rizikos nėštumas gali prasidėti dar iki pastojimo. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet mes kalbame apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui, - teigė E. Machtejevienė. - Kartais netgi porai būna sunku pastoti, didelė rizika prasideda jau tada, kai prireikia pagalbinio apvaisinimo metodo."
Jos teigimu, problemų gali atsirasti iki pat paskutiniojo etapo - gimdymo.
„Jeigu moteris jau pastojo, yra ir kitas didžiulis etapas nėštumo metu. Nėštumo metu gali vaisius vystytis, o ultragarsu galime nustatyti, kad kažkas blogai. Kartais gali būti problema, susijusi su moterimi, hipertenzijos problemos, neišnešiotumo problemos. Paskutinis etapas, kuris yra laimingas arba ne, tai yra gimdymas“, - kalbėjo E. Machtejevienė.
Individualus požiūris į kiekvieną situaciją
Gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius teigia, kad vieno atsakymo į klausimą apie gimdymo po 45 nėra.
„Vienareikšmiškai pasakyti sunku, reiktų įvertinti kiekvieną situaciją individualiai. Jei moteris neturi vaikų, kartais gali būti ir kita santuoka, o vyras gali būti bevaikis, tada būtų pilnai suprantamas noras pastoti ir pagimdyti. Dažniausiai 45-55 metais įvyksta menopauzė, moterims baigiasi menstruacijos, išsenka folikulų atsargos, todėl remiantis moters fiziologija, galima teigti, kad gimdymas po 45 m. neturėtų būti rekomenduojamas.“, - teigė ginekologas akušeris.
H. Stankevičiaus teigimu, jei tokiame amžiuje moteriai dar nebūna įvykusi menopauzė, vyksta kiti procesai - fioziologinis kiaušialąstės senėjimas.
„Tai reiškia, kad kiaušialąstė sunkiau apvaisinama, zigota sunkiau implantuojasi, o implantavus daugiau šansų, kad gali įvykti persileidimas. Taip pat ženkliai padidėja apsigimimų rizika“, - kalbėjo gydytojas.
Moters senėjimas, anot mediko, yra tas veiksnys, kuris lemia didesnę kompilkacijų riziką tiek nėštumo metu, tiek gimdant.
O ar įmanoma pastojus tokiame amžiuje kūdikio susilaukti be jokių komplikacijų?
„Visko būna, bet tai daugiau išimtis iš taisyklės, - tvirtino H. Stankevičius ir pridūrė, kad pastojus vyresniame amžiuje būtina ir specializuota medikų priežiūra, ir specialūs prenataliniai tyrimai, siekiant sumažinti galimų komplikacijų riziką. - Būtina perinatalinė patikra dėl galimų apsigimimų. Na, o nusprendus gimdyti, reikia bandyti išnešioti vaisių žinant, kad yra daug didesnė rizika visų galimų nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Niekas negali pacientei vienareikšmiškai pasakyti, kaip jai elgtis, Suteikus informaciją, galima tik rekomenduoti, o moteris turi nuspręsti pati.“
Vis dėlto, jo teigimu, ne visos moterys vienodame amžiuje jaučiasi vienodai.
„Ne visada sutampa chronologinis ir biologinis amžius. Viena 45-erių metų moteris gali būti pasiligojusi ir išsekusi, o kita dar visai sveika ir jaustis jauna. Kita vertus, svarbus genetinis paveldas. Vienoms moterims 45-erių baigiasi menstruacijos, kitoms - 55-erių. Labai svarbi ir gyvensena, ir visa kita“, - kalbėjo ginekologas akušeris.
O iki kokio amžiaus gimdyti patariama?
„Siūlyčiau pagimdyti kuo jaunesniame amžiuje, bent jau iki 40 metų, nes nuo 35-erių vaisingumas pradeda mažėti, didėja apsigimimų rizika, - tikino pašnekovas. - Bet negalima vienareikšmiškai visoms pasakyti.“
Baigdamas kalbėti ginekologas akušeris pridūrė: „Visada reikia prisiminti, kad tik ant sveikos obels užauga sveikas obuolys“.
Gimdyvių amžiaus tendencijos Lietuvoje
Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė teigė, kad gimdyvių amžius Lietuvoje vis didėja, tačiau pridūrė, kad kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį.
„2016 metais gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 29,1 metai, 2017 metais - 29,4 metai. 2017 metais 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc.“, - vardijo D. Ramašauskaitė.
Kuo vyresnė moteris, anot ginekologės akušerės, tuo didesnė tikimybė nėštumo ir gimdymo metu sulaukti komplikacijų ir sunkumų.
„Esant vyresniam gimdyvės amžiui didėja hipertenzinių būklių, gestacinio diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos, operacinių gimdymo užbaigimo būdų, perinatalinio mirtingumo, net ir gimdyvės sudėtingų komplikacijų ir mirties tikimybė. Reikia nepamiršti, kad kuo vyresnė moteris - tuo sudėtingiau yra pastoti“, - teigė ginekologė akušerė pridurdama, kad vyresniame amžiuje daug dažniau įvyksta persileidimai, tampa sunku pagimdyti laiku, todėl dėl nėštumo komplikacijų reikia nėštumą užbaigti prieš laiką.
Specialistė pabrėžė, kad natūraliai pastoti sulaukus 45 metų yra sunku, tikimybė siekia vos kelis procentus, todėl moterys, nusprendusios lauktis tokiame amžiuje, dažnai kreipiasi į specialistus.
„Mūsų šalyje kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kai moteris yra iki 42 metų. Dažnai vyresnėms nei 45 metai moterims reikia donorinės kiaušialąstės pagalbinio apvasinimo procedūrai, - kalbėjo ginekologė ir pridūrė. - Visos šalyse diskutuojama etiniais šios situacijos klausimais. Ar padedant tokiu būdu šeimai ir kartais rizikuojant moters sveikata ir gyvybe - etiška taikyti tokį gydymą.“
Vis dėlto, į klausimą, ar gimdyti sulaukus 45-erių metų, ar ne, atsakė ne konkrečiai.
„Kiekviena situacija yra individuali ir kiekvienos moters bei šeimos sprendimas - kokį kelią pasirinkti. Gydytojai akušeriai ginekologai visada tokio amžiaus moteriai išaiškins galimas komplikacijas, įvertins moters galimybes pastoti, patars prieš nėštumą pasikonsultuoti su kitais specialistais, jeigu moteris turi lėtinių ligų, - kalbėjo ginekologė akušerė. - Mes visada gerbiame pacientų pasirinkimą ir visada prižiūrėsime, teiksime pagalbą bet kuriuo pasirinktu atveju.
Nevaisingumo problemos ir amžius
Nevaisingumas yra sparčiai didėjanti problema su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų. Amžius blogina vyrų spermos kokybę, tačiau jis labai neigiamai veikia moterų vaisingumą ir kiaušidžių rezervą.
Moterys gimsta su ribotu kiaušialąsčių skaičiumi. Senstant kiaušialąsčių kokybė ir kiekis mažėja, o joms išsekus prasideda menopauzė.
Dauguma su nevaisingumu susidūrusių porų patiria didžiulį stresą, įtampą, gėdą ir net aplinkinių spaudimą. Depresija yra dažnas nevaisingų porų palydovas. Tyrimai rodo, kad depresijos dažnis nevaisingų porų tarpe yra toks pat, kaip ir tarp sergančių vėžiu. Ypatingą įtampą dėl nevaisingumo išgyvena moterys.
Yra daug nevaisingumą lemiančių priežasčių, tačiau dažnai nepavyksta rasti tikslios nevaisingumą sukėlusios priežasties. Tai vadinama „nepaaiškinamu nevaisingumu“.
Dėl senstant vykstančių kiaušialąsčių ir spermos pokyčių, įskaitant genetinės medžiagos pažeidimus, vyresnių tėvų vaikai turi didesnę apsigimimų ir genetinių anomalijų riziką.
Dar ir šiandien dėl nevaisingumo daugelis yra linkę kaltinti tik moteris, tačiau puikiai žinoma, kad moteriškos priežastys lemia 50 procentų nevaisingumo atvejų. Jau labai ilgą laiką yra stebimas vyrų spermos kokybės blogėjimas. Ši tendencija pastebima visame pasaulyje. Jei iki šio amžiaus pradžios vidutinis spermatozoidų kiekis vyrų spermoje per metus mažėjo po 1 proc., tai nuo 2000 m. stebimas dvigubai spartesnis spermatozoidų mažėjimas.
Neteisinga būtų sakyti, kad nevaisingumas neigiamai veikia tik moteris. Vyrai ne ką lengviau išgyvena nevaisingumo problemą. Vaikai yra stiprybės ir seksualinio pajėgumo, vyriškumo simbolis.
Vyrų galimybės susilaukti kūdikio taip pat mažėja su amžiumi, nors ir ne taip stipriai, kaip moterų. Vyro amžius įtakoja tikimybę pastoti. Mažesnis domėjimasis seksu, prasta spermos kokybė ir sutrikusi lytinių hormonų gamyba gali neigiamai veikti vyresnio amžiaus vyrų vaisingumą.
Kai abu partneriai jaunesni nei 25 metų, tuomet pastoti užtrunka vidutiniškai penkis mėnesius. Jei moters partneris vyresnis nei 40 metų, pastoti vidutiniškai užtrunka maždaug dvejus metus ir dar ilgiau.
Sveika gyvensena ir vaisingumas
Vienareikšmiškai įrodyta, kad vaisingumą didina sveika mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas, metimas rūkyti ir kofeino vengimas.
Su vaisingumo problemomis susiduriančios poros turi žinoti, kad svarbiausia yra mylėtis dienomis prieš ovuliaciją ir jos metu, nes tuomet yra daugiausia šansų apvaisinti kiaušialąstę. Dauguma moterų ovuliuoja likus maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių.
Kūno pokyčiai gali moteriai padėti žinoti, kada ji vaisingiausia. Norint nustatyti ovuliacijos laiką galima matuoti kūno temperatūros ir makšties išskyrų pokyčius (gimdos kaklelio gleivės yra skystesnės, kai moteris yra vaisinga).
Genetiniai tyrimai nėštumo metu
„Prieš 20 metų Europoje vyresnių nei 35 m. gimdyvių buvo 10 proc., dabar šis skaičius kai kuriose Vakarų Europos šalyse siekia 30 proc. Nors nuo 35 m. moterims dėl rizikos atliekami papildomi genetiniai tyrimai, patologijų daugėja visose moterų amžiaus grupėse, o tai lemia ir nesveika aplinka, mityba ar perteklinis vaistų vartojimas“, - pastebi „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas doc. dr. Danielius Serapinas.
Tyrimai rodo, kad jeigu nėščiosios amžius - 35 metai, tikimybė, kad vaikas gims su chromosomų patologija, yra viena iš 300, jei moteriai - 45-eri, - apsigimimo rizikos santykis yra 1 iš 20.
Gydytojo teigimu, situaciją, nepriklausomai nuo to, kokiame amžiuje planuojama atžala, pagerintų sveikesnis gyvenimo būdas. Vyresnio amžiaus moterims pirmiausia reikėtų pasitikrinti bendrąją sveikatos būklę: išsitirti, ar nėra mažakraujystės, ar netrūksta kalcio kraujyje, nes tai gali didinti dantų problemų riziką nėštumo metu.
Neigiamos įtakos vaisiaus raidai ir nervinio vamzdelio formavimuisi turi ir vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumas.
Gydytojas genetikas pateikia ir pavyzdį: jei moteris savo sveikata nesirūpino, turėjo žalingų įpročių, tai būdama 27 metų turės didesnę riziką susilaukti Dauno sindromu sergančio vaiko nei 39 metų sveikai gyvenanti moteris.
Rekomenduojami genetiniai tyrimai
Pasirūpinus savo bendrąja sveikatos būkle, vyresnėms nei 35 m. moterims rekomenduojami šie tyrimai:
- 11-14 nėštumo savaitė: Atliekamas biocheminis Prisca I tyrimas, kuriuo įvertinama vaisiaus chromosominių ligų rizika. Jo jautrumas apie 70-85 proc.
- 15-20 nėštumo savaitė: Jei nespėta atlikti pirmojo Prisca tyrimo, šiomis savaitėmis galima atlikti Prisca II.
- 16-20 nėštumo savaitė: Jei gydytojai nustatė, kad Prisca II tyrimas gali būti rizikingas, tuomet galima atlikti invazinį vaisiaus vandenų tyrimą. Gydytojui išrašius siuntimą, valstybinėse įstaigose šie tyrimai yra nemokami, jei moteris priklauso rizikos grupei (amžius ir kiti faktoriai).
- 9-20 nėštumo savaitė: Jei pageidaujama saugesnio ir modernesnio neinvazinio tyrimo, gana ilgą nėštumo laikotarpį galima atlikti vaisiaus DNR tyrimą NIPT, testą iš motinos kraujo (Natera Panorama), kuris tiksliai įvertina vaisiaus būklę dėl penkių chromosominių ligų. Gydytojas pastebi, kad šio tyrimo metu ypač svarbu išmatuoti vaisiaus frakciją, kadangi kitu atveju gali būti sunku atskirti vaisiaus ir motinos DNR. Šį tyrimą galima atlikti kaip pirmo pasirinkimo tyrimą arba po rizikingesnių biocheminių tyrimų rezultatų.
- 9-20 nėštumo savaitė: Tyrimai rodo, kad 1 iš 1000 nėščiųjų (nepriklausomai nuo amžiaus) aptinkami mikrodeleciniai sindromai. Jie pasireiškia raidos ir augimo atsilikimu, kai kuriais atvejais galimi pokyčiai vidaus organuose. Šių sindromų riziką galima nustatyti atliekant tą patį NIPT neinvazinį tyrimą.
Jei moteris nėštumo metu sirgo ūmia bakterine infekcija - toksoplazmoze, reikėtų atlikti vaisiaus vandenų tyrimą ir išsiaiškinti, ar šia infekcija neužsikrėtė vaikutis.
Svarbu, kad prenatalinių genetinių tyrimų atlikimas ir vertinimas turi vykti kartu su atitinkamu konsultavimu.
Statistika apie apsigimimus
Įgimtų anomalijų struktūroje pirmoje vietoje yra širdies ir stambiųjų kraujagyslių anomalijos. Jų dažnis yra 5-10 tūkstančiui gyvų gimusių naujagimių, o tarp neišnešiotų naujagimių siekia net 30 vienam tūkstančiui.
Antroje vietoje yra chromosominės ligos, kurių per 90 proc. sudaro Dauno liga arba 21 chromosomos trisomija. Šių ligų rizika priklauso nuo motinos amžiaus - kuo vyresnio amžiaus nėščioji, tuo didesnė rizika pagimdyti vaiką, sergantį Dauno liga. Pvz., 25 metų amžiaus moteriai rizika 1:1500, tuo tarpu 45 metų moteriai - 1:20.
Trečioje vietoje yra galūnių anomalijos, lūpos ir/arba gomurio defektai (nesuaugimai).
Psichologiniai aspektai
Psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų.
„Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku. Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti.
Anot jos, paprastai vėlesnį nėštumą lemia vėliau prabudęs motinystės instinktas arba noras pakeliauti, pagyventi sau, susikurti gyvenimo pamatą: „Be abejo, nėra jokių taisyklių, kada turėtų prabusti motinystės instinktas. Tačiau kai tai nutinka 30-35-erių ir jei dar antra pusė būna vyresnio amžiaus, tada neretai susiduriama su vaisingumo problemomis. Tad jei pradedamas gydymas, nėštumas užsitęsia, vaikelis būna labai išlauktas, tad labai saugomas.“
Vidutinis gimdyvių amžius
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų.
„Vis rečiau moterys gimdo pačiame palankiausiame gimdymui amžiuje, nes tuo metu dauguma koncentruojasi į karjerą, mokslus, finansinę ateitį - stengiasi pakilti kuo aukščiau. Čia ir prasideda problemos, kai nebegalvojama apie šeimą ir vaikus. Tačiau, jei moteris pastoja būdama 35-erių ar 40-ies metų - reikia tik sveikinti.
Šie pokyčiai pasaulyje stebimi ne vien dėl pakitusių prioritetų. Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis savo naujausioje knygoje „Žvilgsnis iš veidrodžio” teigia, kad dėl įvairių priežasčių šiais laikais ilgiau trunkančios paauglystės laikotarpiu jaunimas gyvena aktyvų socialinį ir lytinį gyvenimą, tačiau nenori įsipareigoti - jie dar nepasiruošę tapti tėvais, jie dar tik ruošiasi tapti suaugusiais.
Gydytojos K. Mačiulienės teigimu, taip yra dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui.
Rizikos faktoriai
Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami negailestinga statistika: žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis (statistiškai, jų prireikia net pusei vyresnio amžiaus moterų), placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika.
Persileidimo tikimybė 20-24 metų amžiaus moterims yra apie 9, esant 35-39 metų išauga iki 20-ies, o sulaukus 42 metų siekia net 50 procentų.
Negana to, apie apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba.
Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas.
Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai - 1 iš 220.
Kitas dalykas, kad 40-metėms dažnai atsiranda miomų, fibrozių, tačiau viskas priklauso nuo moters”, - ramina ji.
Iš anksto nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus galima ultragarsinio ar diagnostinio tyrimo pagalba, kuris turėtų būti atliktas kiekvienai besilaukiančiąjai.
Dauno sindromo rizika priklausomai nuo motinos amžiaus
| Motinos amžius | Tikimybė pagimdyti vaiką su Dauno sindromu |
|---|---|
| 20-24 metai | 1 iš 2000 |
| 35 metai | 1 iš 220 |
| 45 metai | 1 iš 20 |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Antrasis Nėštumo Trimestras: Būtiniausi Patarimai Būsimoms Mamoms, Kad Jūsų Nėštumas Būtų Saugus ir Laimingas!
- Antrasis Nėštumo Trimestras: Svarbiausi Pokyčiai, Trukmė ir Kūdikio Vystymasis
- Greitas Antras Gimdymas: Atraskite Paslaptis ir Vertingiausias Įžvalgas
- Atverkite Antrą Nėštumo Trimestrą: Nepakeičiami Patarimai Būsimoms Mamoms!
- Vera Vasiljeva: Įkvepianti Gyvenimo Kelionė ir Nepamirštama Kūryba
- Atraskite Efektyviausią Globos Centro Veiklos Kokybės Vertinimo Tvarką – Svarbiausi Patarimai