Naujagimis - tai žmogaus vaikas nuo gimimo iki 29 dienos po gimimo. Naujagimio terminas apima pirmąsias keturias savaites po gimimo, laikotarpį, kuriam būdingi reikšmingi fiziologiniai ir raidos pokyčiai.
Naujagimio vertinimas pagal gestacinį amžių
Naujagimis vertinamas pagal vadinamąjį gestacinį amžių. Gestacinio amžiaus trukmė skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo. Pagal gestacinį amžių, naujagimiai būna:
- Neišnešioti (mažiau kaip 259 dienos)
- Išnešioti (gimę 259-293 d.)
- Pernešioti (gimę po daugiau kaip 294 dienų)
Neišnešiotas naujagimis laikomas gebančiu išgyventi, jei gimė nuo 22 nėštumo savaitės ir sveria 500 g kūno masės.
Naujagimio svoris
Pagal gimimo kūno masę, naujagimiai būna:
- Normalios gimimo masės (daugiau kaip 2500 g)
- Mažos (mažiau kaip 2500 g)
- Labai mažos (mažiau kaip 1500 g)
- Itin mažos gimimo kūno masės (mažiau kaip 1000 g)
Naujagimio fizinė raida
To paties gestacinio amžiaus naujagimių fizinė raida gali labai skirtis; ji vertinama procentilių metodu. Pagal tai naujagimiai būna:
- Hipotrofiški (kūno masė tam tikrą gestacijos savaitę yra mažesnė nei 10 procentilių)
- Eutrofiški (tarp 10 ir 90 procentilių)
- Paratrofiški (daugiau kaip 90 procentilių)
Taip pat vertinamas ir naujagimio ūgis (normalus yra apie 48-56 cm.)
Sveiko naujagimio požymiai
Sveikas išnešiotas naujagimis turi poodžio riebalų sankaupų skruostų, nosies, sprando (kaklas atrodo trumpas), dilbių srityse. Oda rausva, švelni, dėl spaudimo gimdant naujagimio kūne gali būti gimdymo dėmių (kai kurios išnyksta greitai, kitos pastebimos iki kelerių metų, paryškėja verkiant, karščiuojant), prakaito liaukos nepakankamai išsivysčiusios.
Naujagimis kvėpuoja 35-45 kartus per minutę, jo širdis plaka 120-140 kartų per minutę. Naujagimis dažniausiai miega (apie 20 valandų per parą), atsibunda dėl alkio, skausmo, šalčio ar kitų nemalonių pojūčių.
Naujagimio galva, palyginti su kūnu, neproporcingai didelė, plika arba apaugusi švelniais plaukeliais, su momenėliais, kaklo raumenys silpni, nosis, kartais kakta, smakras būna nusėti mažyčiais baltais taškeliais - užsikimšusiomis riebalinėmis liaukomis, kurie savaime išnyksta per kelias savaites. Plaštakos ir pėdos dažnai vėsios, net melsvokos dėl silpnesnės kraujotakos, tamsesnės negu kūnas. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos (rainelės pigmentinės ląstelės nepakankamai išsivysčiusios), dar aiškiai nemato, bet užsimerkia nuo ryškios šviesos, į objektus žvilgsnio nesutelkia. Ramiai gulinčio naujagimio rankos ir kojos sulenktos, plaštakos sugniaužtos (vadinamoji fleksinė poza). Rengiant naujagimį gali drebėti galūnės, smakras.
Naujagimio refleksai
Naujagimiui būdingi tam tikri refleksai:
- Ieškojimo (palietus lūpų kampą naujagimis suka galvą ir žiojasi)
- Čiulpimo (palietus gomurį čiulpia įkištą krūtį, pirštą)
- Moro (iki 5-6 mėnesių išsilaikantis stresinis refleksas išsigandus garso ar staigaus judesio - naujagimis išskečia rankas į šonus, paskui apglėbia save)
- Toninis kaklo (galvą pasukus į vieną pusę ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta - vadinamoji fechtuotojo poza; lieka iki 6-7 mėnesių)
- Griebimo (palietus delną pirštai susigniaužia į kumštį; lieka iki 2 mėnesių)
- Babinskio (pabraukus padą išsiskleidžia pirštukai; lieka iki 2 metų)
- Žingsniavimo (laikant už pažastų ir atrėmus padus į stalą naujagimis žingsniuoja)
Naujagimio fiziologinės ypatybės
Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias 3 paras mažai šlapinasi, kartais šlapimas būna oranžinės spalvos (dėl šlapimo rūgšties kristalų), vėliau - 15-20 kartų per parą, tuštinasi iš pradžių mekonijumi, vėliau košės pavidalo išmatomis 4-7 kartus per parą (dažniausiai po kiekvieno maitinimo). 80-90 % naujagimių pirmąją ar antrąją gyvenimo savaitę oda ir gleivinės šiek tiek pagelsta (vadinamoji fiziologinė gelta). Pirmomis paromis po gimimo naujagimio kūno masė sumažėja apie 10 % (fiziologinio svorio kritimas) per 2 savaites kūno masė pasiekia gimimo masę. Virkštelės liekana nukrinta po 5-7 dienų, bamba užgyja po 12-14 dienų. 3-7 dieną 2/3 naujagimių dėl motinos estrogenų poveikio paburksta krūtys, mergaitėms iš makšties skiriasi baltos gleivės).
Naujagimio judesiai ir elgsena
Sveikas naujagimis, kai nemiega, įnirtingai spardosi. Gulėdamas ant pilvo jis pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankas prie veido. Pajutęs, kad padui yra į ką atsispirti, jis trukčiojamais judesiais ant slidaus pagrindo šliaužia į priekį, o galvą netvirtai kilsteli ir didelėmis pastangomis pakreipia į kitą pusę. Naujagimis negali sėdėti, tiesiai laikyti galvos (ji virsta į vieną ar kitą pusę), jos pakelti gulėdamas ant pilvo.
Sveiką naujagimį ramina prisilietimas: jis nurimsta paimtas ant rankų, priglaustas prie krūties, išskyrus, kai yra alkanas arba jam skauda. Sveikas naujagimis bet kokį nepasitenkinimą reiškia kuo garsiau rėkdamas.
Žodžio "naujagimis" etimologija
Naujagimis - tai lietuvių kalbos žodis, sudarytas iš dviejų dūrinio dalių: nauja- ir -gimis. Tai tipiškas lietuviškas sudurtinis daiktavardis, kuriame pirmasis dėmuo „nauja-“ nurodo į naujumą, šviežumą, o antrasis dėmuo „-gimis“ yra kilęs iš veiksmažodžio „gimti“, reiškiančio atsirasti, gimti, būti pagimdytam.
Žodžio sandarą galima aiškinti remiantis darybos principais: pirmasis komponentas „nauja-“ yra būdvardinės kilmės priešdėlis, kuris suteikia reikšmę „naujas“, „nesenas“, o antrasis komponentas „-gimis“ yra substantyvuota (daiktavardėjančiai suformuota) forma, nurodanti asmenį, kuris yra gimęs. Tokiu būdu šis dūrinys įgauna reikšmę „ką tik gimęs asmuo“.
Kalbotyros požiūriu „naujagimis“ yra tipiškas determinatyvinis dūrinys, kurio pirmasis komponentas (determinantas) apibūdina antrąjį (determinatumą). Šis žodžio sudarymo būdas yra labai įprastas lietuvių kalboje, kur dažnai formuojami nauji žodžiai jungiant būdvardžius ir veiksmažodinius daiktavardžius.
Semantiškai žodis „naujagimis“ yra artimas tokio paties tipo dūriniams, kaip „naujadaras“ (naujas darinys, kūrinys), „naujakurys“ (naujas gyventojas, įsikūrėlis), ir kitiems. Darybos požiūriu „-gimis“ veikia kaip produktyvus elementas, kuris gali būti naudojamas ir kituose kontekstuose, pvz.: „lietugimis“ (lietaus metu gimęs), „vasaragimis“ (vasarą gimęs), nors šie žodžiai yra mažiau įprasti.
Istoriškai ir etimologiškai žodis „naujagimis“ atspindi lietuvių kalbos gebėjimą sudaryti sudurtinius daiktavardžius, kurie išreiškia ne tik objektų, bet ir asmenų apibūdinimus, remiantis pagrindinėmis darybos taisyklėmis. Tai žodis, kuris atitinka bendrą indoeuropietišką dūrių formavimo modelį, tačiau išlaiko grynai lietuvišką struktūrą bei fonetinį skambesį.
Intervencijos sergantiems naujagimiams ir kodavimo standartai
Žemiau išvardyti kodavimo standartai yra susiję su specifinėmis intervencijomis sergančiam naujagimiui. Šioms intervencijoms taip pat reikia suteikti kodą, jei jos naudojamos sergantiems kūdikiams, po 28 dienų vis dar esantiems gimimo epizode, gydyti (žr. ACS 1607 Naujagimis).
Svarbios pastabos:
- Deguonies terapija: Kodas 92044-00 [1889] Kiti deguonies terapijos būdai reikia suteikti tik tais atvejais, kai deguonies terapija (inkubatoriuje, per galvos šalmą, kaukę arba kaniulę) buvo atliekama ilgiau, nei keturias valandas.
- Farmakologinių preparatų įvedimas: Procedūrų kodus antibiotikų ir kitų priešinfekcinių vaistų injekcija reikia suteikti tik tais atvejais, jei jie buvo leidžiami ilgiau nei 24 valandas (žr. bloką [1920] Farmakoterapijos preparatų įvedimas su pratęsimu -02). 96199-07 [1920] Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas, maistingoji medžiaga ir 96199-08 [1920] Intraveninis farmakologinio preparato įvedimas , elektrolitas suteikiami tais atvejais, kai gydant angliavandenių, hidratacijos arba elektrolitų apykaitos sutrikimus skiriami intraveniniai farmakologiniai preparatai.
- Fototerapija: Naujagimio fototerapijos kodą reikia suteikti tik tuo atveju, jei nepertraukiama fototerapija (> 12 valandų) atliekama naujagimio geltai gydyti.
Vienu gydymo ligoninėje laikotarpiu naujagimiams gali būti taikomi nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) ir neinvazinė dirbtinė plaučių ventiliacija (NIV). Terapinė hipotermija taikoma naujagimiams, kuriems gresia deguonies stoka smegenyse. Deguonies stoka prieš gimimą ar gimimo metu gali sunaikinti naujagimio smegenų ląsteles, o vienas iš metodų, naudojamų sustabdyti šį procesą, yra hipotermijos sukėlimas.
žymės:
Panašus:
- Naujagimių žagsulys: sužinokite priežastis ir efektyviausius būdus, kaip padėti kūdikiui
- Stebuklinga naujagimio, kūdikio ir vaiko raida: ką privalote žinoti kiekvienas tėvas!
- Kaip Patikrinti Naujagimio Regėjimą: Svarbiausi Patarimai Tėvams
- Geriausi Vaikiški Čiužiniai: Nepakeičiami Patarimai ir Išsamios Apžvalgos
- Ar epidūras po gimdymo gali pakenkti naujagimiui? Sužinok tiesą dabar!