Serologinis konfliktas - tai motinos ir vaisiaus kraujo grupių arba Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas. Tai yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas, kuris kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra rezus konfliktas, kokie pavojai kyla motinai ir vaisiui, kaip diagnozuojama ir gydoma rezus imunizacija, bei kokios prevencinės priemonės taikomos.
Rezus konfliktas: kas tai?
Pagal hemolizinės ligos sunkumą skiriamos trys jos formos:
- lengva (mažakraujystė): būdingas odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys, blužnis;
- vidutinio sunkumo (gelta): būna geltoni vaisiaus vandenys, virkštelė, pirmosiomis gyvenimo valandomis pagelsta oda ir gleivinės, ryškiai padidėja kepenys ir blužnis. Jei išauga labai didelis eritrocitų irimo produkto (bilirubino) kiekis kraujyje, kyla smegenų „apsinuodijimo“ bilirubinu (bilirubininės encefalopatijos) pavojus. Naujagimis tampa mieguistas, vangus, negydant prasideda traukuliai, nugaros raumenų mėšlungis, sutrinka kvėpavimas, ištinka koma.
- sunki (vandenė): naujagimio būklė labai sunki, kartais jis gimsta negyvas. Po gimimo greitai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Oda būna labai blyški, su kraujosruvomis, vėliau pagelsta, padidėja kepenys ir blužnis.
Tai nutinka iki 50 proc. atvejų, tačiau tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu. Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai. Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius.
Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė.
Pavojus motinai ir vaisiui
Pavojus atsiranda nėštumo metu ir dažniausiai ne pirmojo, o vėlesnių, jei įvyksta taip vadinamasis rezus konfliktas. Tai yra, jei moteris, kurios kraujyje nėra rezus D faktoriaus, tai yra, ji - rezus neigiama, nešioja kūdikį, kurio kraujyje yra rezus D faktorius.
Esant tam tikriems veiksniams - persileidimui, nėštumo nutraukimui, kraujavimui nėštumo metu, negimdiniam nėštumui, pilvo traumoms ar procedūroms nėštumo arba gimdymo metu, į motinos kraujotaką patenka rezus teigiamo vaisiaus eritrocitų. Kadangi moters organizme nėra D antigenų, imuninė sistema tuos eritrocitus atpažįsta kaip svetimkūnius, kaip bakterijas ar virusus ir ima kurti imuninį atsaką, kad juos nugalėtų.
Dažniausiai pirmojo nėštumo metu tas konfliktas didelių problemų nesukelia, tačiau susiformuoja „imunitetas“ rezus D faktoriui ir pasigamina specialūs antikūnai prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai yra labai smulkūs ir praeina pro placentą į vaisaus kraujotaką, todėl jei vėlesnių nėštumų metu moteris nešioja rezus D teigiamą vaisių, mamos imuninė sistema ima naikinti vaisiaus eritrocitus, išsivysto vaisiaus mažakraujystė, atsiranda pakitimų visame organizme - pakenkiami vidaus organai, organizme ima kauptis skysčiai, sutrinka širdies veikla, pažeidžiamos vaisiaus smegenys. Kuo anksčiau prasideda pažeidimas, tuo blogesnė išeitis, vaisius gali žūti.
Diagnostika ir priežiūra
Kai turime rezus neigiamą nėščiąją, tai žinia medikams, kad ją reikia atitinkamai prižiūrėti, o įvykus tam tikriems nutikimams nėštumo metu, reikia skirti profilaktiką ir laiku suleisti anti-D imunoglobuliną.
Jei nieko panašaus nenutiko, ištiriame antikūnus nėštumo pradžioje, jei jų nėra, pakartojame tyrimą apie 28-32 nėštumo savaitę, jei vėl nerasta, reiškia šio nėštumo metu imunizacija neįvyko, jokių problemų nebuvo.
Jeigu nėštumo metu nustatoma, kad yra antikūnų, profilaktiką taikyti beprasmiška, tada belieka stebėti vaisių ir jo būklę, gydyti jį dar gimdoje, kiek įmanoma, kad vėliau būtų išvengta sunkių pasekmių. Jei gydymas nepadeda, matome, kad būklė blogėja, galvojama apie nėštumo užbaigimą ir gimdymą. Tas pats ir jei randama antikūnų prieš rezus D antigeną nėštumo pradžioje - profilaktika nebetaikoma, vaisius stebimas, nėštumas tampa labai didelės rizikos.
Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Gydymas
Esant serologiniam konfliktui, nėščioji nieko blogo nejaučia, todėl svarbu žinoti apie galimą jo buvimą. Pastojus, pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, išsiaiškinama vyro ir moters kraujo grupė bei Rh faktorius. Jei moters Rh yra neigiama, nustatomas antikūnų prieš Rh faktorių kiekis jos kraujyje, išsiaiškinami rizikos veiksniai.
Jei moters kraujyje antikūnų prieš rezus antigeną nėra, taikoma imunoprofilaktika ir antikūnai nėštumo metu nebetiriami. Jei antikūnų randama, jie tiriami kartą per mėnesį nuo 20 nėštumo savaitės. Antikūnų kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų ir nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas pagal juose esančią bilirubino koncentraciją. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka.
- Esant lengvo laipsnio vaisiaus pažeidimui, amniocentezė kartojama po 3 savaičių, gimdymas numatomas laiku.
- Esant vidutinio sunkumo hemolizinei ligai, tyrimai kartojami po 2 savaičių. Jei bilirubino kiekis nedidėja, gimdymas numatomas 37-38 nėštumo savaitę. Bilirubino koncentracijai didėjant, elgiamasi kaip sunkios hemolizinės ligos atveju.
- Esant sunkiai hemolizinei ligai, atliekamas kraujo perpylimas gimdoje esančiam vaisiui. Jis kartojamas kas 7-10 d. ir gimdymas numatomas 34-35 nėštumo savaitę.
Prevencija
Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28 nėštumo savaitę ir per 24-72 val. po gimdymo (jei naujagimis turi Rh faktorių) į raumenis suleidžiama anti-Rh imunoglobulino. Jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh faktorių, todėl antikūnai nespėja pasigaminti.
Vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po:
- nėštumo nutraukimo,
- savaiminio persileidimo,
- negimdinio nėštumo,
- išorinio vaisiaus apsukimo,
- intervencinių procedūrų nėštumo metu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Antikūnai Nėštumo Metu: Kaip Suprasti Serologinį Konfliktą ir Užtikrinti Saugų Nėštumą
- Nepraleiskite! Skydliaukės Antikūnų Tyrimai Nėštumo Metu – Kas Būtina Žinoti!
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- „Keen“ Batai Vaikams: Išsamiausia Apžvalga, Tikri Atsiliepimai ir Geriausios Pirkimo Vietos
- „Holle“ Kūdikių Maisto Sudėtis: Išsamus Vadovas Tėvams – Atraskite Visą Tiesą!