Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.

Skydliaukės veikla nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėčiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.

Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Hipotireozė ir nėštumas

Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų.

Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.

Skydliaukės veiklos tyrimai nėštumo metu

Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.

Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu.

Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.

Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 sav. savaites, vėliau - kas 6-8 sav.

Gydymas hipotireozės atveju

Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.

Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l.

Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.

Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo.

Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min.

Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.

Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)

Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) yra specifiniai antikūnai, kuriuos organizmas gamina autoimuninių procesų metu. Jie nukreipti prieš skydliaukės peroksidazę - fermentą, esantį skydliaukėje ir būtina skydliaukės hormonų sintezei.

Šių antikūnų koncentracijos nustatymas yra vienas svarbiausių tyrimų autoimuninėms skydliaukės ligoms diagnozuoti ir stebėti. Tai padeda tiksliai nustatyti ligos buvimą ir jos progresavimo riziką. Taip pat ATPO tyrimas leidžia identifikuoti polinkį (predispoziciją) į autoimunines ligas ir diagnozuoti ankstyvą ligos stadiją, todėl jis naudingas įtraukti į profilaktinių patikrinimų programą.

Kada rekomenduojama atlikti ATPO tyrimą?

  • Įtarus autoimuninę skydliaukės ligą: Kai padidėjęs skydliaukės stimuliuojančio hormono (TSH) lygis, laisvas tiroksinas (FT4) yra normalus arba yra skydliaukės mazgų.
  • Šeiminė anamnezė: Jei šeimoje buvo autoimuninių skydliaukės ligų atvejų.
  • Nėštumo metu: Siekiant įvertinti pogimdyminės skydliaukės disfunkcijos riziką.

ATPO reikšmė ir hipotirozė

Hipotirozė (nepakankama skydliaukės funkcija) yra dažnai diagnozuojama būklė, kurios pagrindinė priežastis yra skydliaukės destrukcija dėl autoimuninių ligų. Jei skydliaukėje randamas mazgas ir padidėjusi ATPO koncentracija, tai rodo, jog mazgas greičiausiai yra autoimuninės kilmės - būtina atlikti citologinį skydliaukės tyrimą.

Pacientų, sergančių autoimuniniu tiroiditu (skydliaukės uždegimu), šeimos nariai turi didesnę šios patologijos riziką. Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku išaiškinti rizikos grupes ir pradėti stebėjimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių TSH padidėjęs, o laisvas T4 (LT4) dar yra normalus - šioje stadijoje autoimuninis procesas gali būti diagnozuotas ir koreguojamas laiku.

Autoimuninės ligos atsiranda, kai imuninė sistema per klaidą pradeda atakuoti normalius organizmo baltymus, juos klaidingai identifikuodama kaip grėsmę. Padidėjusi antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) koncentracija dažniausiai siejama su skydliaukės autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Graves'o liga ir Hashimoto tiroiditas. Ši analitė padidėjusi 90-95 % pacientų, sergančių šiomis ligomis.

Kai kuriais atvejais padidėjusi ATPO koncentracija nustatoma žmonėms, kurie dar neturi akivaizdžių skydliaukės ligų. Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo turi didesnę riziką ateityje susirgti autoimuniniu tiroiditu ar kitomis skydliaukės patologijomis.

Nėštumo metu ATPO nustatymas leidžia numatyti pogimdyminės skydliaukės disfunkcijos riziką. ATPO padidėjimas gali būti susijęs su padidėjusia persileidimų rizika.

Maždaug 8-10 % gimdyvių diagnozuojama pogimdyminė skydliaukės patologija. Kuo didesnis ATPO kiekis nėštumo metu, tuo didesnė tikimybė, kad po gimdymo bus nustatyta autoimuninė skydliaukės patologija.

ATPO tyrimas yra svarbi diagnostinė priemonė, leidžianti anksti diagnozuoti ir stebėti autoimuninius procesus skydliaukėje. Ankstyvas nustatymas gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui ir užtikrinti savalaikį gydymą.

Pagrindiniai kraujo tyrimai, atspindintys skydliaukės funkciją

  • TTH (Tirotropinis hormonas) - pagrindinis skydliaukės funkcijos rodiklis, leidžiantis įvertinti bendrą skydliaukės būklę. Tai skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą reguliuojantis hormonas.
  • FT4 (Laisvas tiroksinas), FT3 (Laisvasis trijodtironinas) - skydliaukės hormonai, kurie veikia visą organizmą - reguliuoja medžiagų apykaitą organizme.
  • aTPO (anti-TPO) Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę - autoimuninių skydliaukės ligų diagnozavimo ir sekimo rodiklis.

Skydliaukės ligų simptomai

Dauguma skydliaukės ligos simptomų yra neryškūs. Jeigu skydliaukės funkcija yra sutrikusi pakyla arterinis kraujo spaudimas, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, vystosi osteoporozė, gali pasireikšti bendras nuovargis.

žymės: #Nestumo

Panašus: