Placenta - laikinas organas, susiformuojantis nėštumo metu žinduolių organizme. Per placentą motinos organizmas aprūpina besivystantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, o iš vaisiaus pašalinami medžiagų apykaitos produktai.
Placentos susidarymas ir struktūra
Placenta pradeda formuotis ankstyvoje nėštumo stadijoje, kai apvaisintas kiaušinėlis (zigota) implantuojasi į gimdos sienelę. Vėliau zigota vadinama morule. Morulės ląstelės yra vadinamos blastomeromis. Blastulė, arba blastocista - ankstyva embrioninio vystymosi stadija. Blastulė susiformuoja iš morulės. Tai viensluoksnis, tuščiaviduris ląstelių darinys. Išorinės ląstelės vadinamos trofektoderminėmis, o visas sluoksnis vadinamas trofoblastu. Blastulės ertmė užpildyta skysčiu ir vadinama blastoceliu. Blastocelyje yra vidinių ląstelių, kurios telkiasi gemaliniame blastulės poliuje. Iš trofektoderminių ląstelių vystosi gemalo dangalai (dalis placentos, chorionas), o iš vidinių - pats gemalas, amnionas ir trynio maišelis.
Placenta susideda iš dviejų dalių: motininės ir vaisiaus. Motininę dalį sudaro pakitusi gimdos gleivinė, o vaisiaus - chorionas (vienas iš gemalo dangalų). Šios dvi dalys glaudžiai susijungia, sudarydamos vientisą organą.
Placentos funkcijos
Placenta atlieka daugybę svarbių funkcijų, būtinų normaliam vaisiaus vystymuisi:
- Maistinių medžiagų tiekimas: Placenta perneša iš motinos kraujo į vaisiaus kraują visas reikalingas maisto medžiagas - gliukozę, aminorūgštis, riebalus, vitaminus ir mineralines medžiagas.
- Deguonies tiekimas: Placenta perneša deguonį iš motinos kraujo į vaisiaus kraują, kuris būtinas ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai. Audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi. Lėčiau vyksta ląstelinis kvėpavimas. Mažiau pagaminama energijos. Žmogus jaučiasi nusilpęs.
- Atliekų šalinimas: Placenta pašalina iš vaisiaus kraujo medžiagų apykaitos produktus (anglies dioksidą, šlapalą ir kt.) ir perneša juos į motinos kraują, iš kur jie pašalinami per motinos organus.
- Apsauga nuo infekcijų: Placenta veikia kaip barjeras, saugantis vaisių nuo daugelio kenksmingų medžiagų ir infekcijų. Tačiau kai kurios medžiagos (alkoholis, narkotikai, virusai) gali prasiskverbti pro placentą ir pakenkti vaisiui.
- Hormonų gamyba: Placenta gamina įvairius hormonus (estrogenus, progesteroną, placentos laktogeną ir kt.), kurie būtini nėštumo palaikymui ir vaisiaus vystymuisi. Estrogenas - tai lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, nedideliais kiekiais - antinksčių žievė bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, pieno liaukų formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio atsiradimą. Estrogenai kartu su progesteronu svarbūs nėštumui ir gimdymui. Tiek moterų, tiek vyrų organizmuose estrogenai reguliuoja hormoninės liaukos hipofizės gonadotropinę funkciją. Progesteronas - steroidinis hormonas, kurį gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Pagrindinis fiziologinis progesterono poveikis moters organizmui pasireiškia tik subrendus lytiškai.
- Imunitetas: Gaunama iš motinos per placentą arba maitindamasis motinos pienu. Placenta perneša antikūnus iš motinos kraujo į vaisiaus kraują, suteikdama jam pasyvų imunitetą. Nes toks imunitetas yra laikinas, po kiek laiko sumažėja/išnyksta antikūnų skaičius kraujyje, nes pats organizmas jų nesintetina.
Placentos reikšmė
Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, užtikrinantis normalų vaisiaus vystymąsi ir nėštumo eigą. Sutrikimai placentos veikloje gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ar net vaisiaus žūtis.