Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas taikliai nurodė, kad „Bronislavas Genzelis - viena iš labiausiai dabartinei Lietuvai ir lietuvių tautai nusipelniusių istorinių asmenybių, priskirtinų prie Kovo 11-osios Lietuvos tėvų-gimdytojų“.
Akademinė Veikla ir Studijos
XX a. 1991-1997 studijos Vilniaus universiteto Istorijos fakultete leido sukaupti didžiulį akademinės laisvės ir tarpdalykinių tyrimų patirties kraitį (baigiamieji darbai iš Naujojo Testamento egzegezės ir teologijos santykių metodologijos).
1995 m. Vilniaus universitete įgijo istorijos bakalauro, 1998 m. - istorijos magistro laipsnį.
1996-1997 m. studijavo Graco (Austrija) universitete (Erasmus).
2002 m. apginta istorijos daktaro disertacija „Molotovo-Ribbentropo paktą ir Lietuva: teorinės, istoriografinės ir istorinės problemos“.
VU istorijos fakulteto lektorė nuo 1993 m. Nuo 2000 m. - humanitarinių mokslų daktarė.
Dalyvauja Lietuvos ir užsienio akademiniuose bei visuomenės švietimo projektuose, darė pranešimų Lietuvos, Europos šalių, JAV, Izraelio ir Rusijos mokslinėse konferencijose. Be VU, dėstė Europos universitete (S.-Peterbugas, Rusija), Latvijos nacionaliniame universitete.
Moksliniai Interesai ir Disertacijos
1987 m. apgynė daktaro disertaciją „Reformacijos genezė LDK“.
2004 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apginta humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertacija „Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio aspektai“.
2010 m. apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją (tema „Lietuvos paveldosaugos idėjiniai modeliai ir jų raiška praktikoje sovietmečiu“, Vilniaus universitetas).
2014 m. apginta daktaro disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“.
1996 m. apginta humanitarinių mokslų daktaro disertacija „Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis ir Apšvietos epocha Lietuvoje“.
Darbas ir Pareigos
Nuo 1998 m. dirba Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje.
1979 m. baigė VU Istorijos fakultetą ir pradėjo dirbti Istorijos fakultete Lietuvos istorijos katedroje.
1990 m. įgijo pedagoginį docento mokslo vardą ir buvo išrinktas Istorijos fakulteto dekanu (pareigas ėjo dvi kadencijas), o 2002 m. - VU Istorijos fakulteto prodekanu.
1993 m. įkūrė Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedrą, tapo jos vedėju, o nuo 2002 m. pradėjo eiti šios katedros profesoriaus pareigas.
2001-2005 m. dirbo Kurtuvėnų regioninio parko direkcijoje kultūrologu.
Nuo 2009 m. dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete: nuo 2012 m. prodekanas, nuo 2016 m.
Svarbūs Veiksniai ir Istoriniai Aspektai
XIX a. Karolina Praniauskaitė netiesiogiai kurstė A. Baranausko tautinį sąmoningumą.
Tai lietuviškoji tapatybė tradicine prasme: bajoras, gimęs LDK teritorijoje, kalbantis lenkiškai.
1862 m. rupgpjūčio 12 d. (pagal senąjį kalendorių - liepos 31 d.) Druskininkų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, jose dalyvavusios moterys buvo pasipuošusios baltomis suknelėmis, raudonomis ir mėlynomis kokardomis ant skrybėlių, o vyrai - lenkų tautiniais drabužiais.
Tokiam Trumpos vertinimui neprieštarautų ir jo XIX a. sampratos atžvilgiu kritiškai nusistatęs Kulakauskas: „iki pat 1863 m.
Bibliografija
Parengęs savo mokslo darbų apžvalgą „Lietuvos istorijos modeliai XIX-XX a. istoriografijoje“ 2008 m.
Lietuvos istorijos sintezių „Senosios Lietuvos istorija. 1009-1795“ (2005), „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija“ (2010), „Lietuvos istorija“ [kartu su A. Eidintu, A. Kulakausku ir M. Tamošaičiu] (2012, vertimai į anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, rusų, baltarusių, latvių, albanų, bengalų, hindi, japonų kalbas), „Wielkie Księstwo Litewskie: Wspólna historia, podzielona pamięć“ (2013), „Lietuvos istorija kiekvienam“ [kartu su A. Eidintu, A. Kulakausku ir M. Tamošaičiu] (2018, I leid. ukrainiečių k.), „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga“ (1 dalis 2018, 2 dalis 2019, 3 dalis 2020, 4-5 dalis 2022 kartu su M.
Vilniaus universiteto istorijos sintezių koncepcijos suformulavimas ir įvairios formos sintezių sukūrimas: „Universitas Vilnensis,1579-2004“ (2004, kartu su B. Butkevičienė, S. Jegelevičius ir kt.), „Vilniaus universitetas fotografijose“ (2004 m., kartu su S. Žvirgždu).
„Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai (2012, 1 leid. 2009, kartu su S. Jegelevičium, V. Pšibilskiu ir kt.), „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI-XXI amžiai)“ (2016, G. Kirkienė, A. Pacevičius ir kt.), Alma Mater Vilnensis : trumpa universiteto istorija (2019, E. Raila, R.
Dokumentinio tritomio „Būtovės slėpiniai. [T. 1], Nuo Netimero iki ...“ (2014), „Būtovės slėpiniai. [T.] 2, Užmiršta Lietuva“ (2016), „Būtovės slėpiniai. [T.] 3, Lietuvos vartai į jūrą“ (2017) (kartu su E. Gudavičiumi, A.
Santrauka
Antanas Kulakauskas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos istorijos tyrimų ir švietimo. Jo darbai ir veikla yra svarbūs Lietuvos kultūrai ir mokslui.
Panašus:
- Įspūdinga Antano Mockeliūno Biografija ir Neįtikėtina Veikla, Kurią Privalote Žinoti!
- Slaptos Antano Smetonos vaikystės paslaptys, kurios jus nustebins!
- Antano Boso Biografija ir Šeima: Atraskite Įdomiausias Jo Gyvenimo Detales!
- Pilvo išvarža vaikams: simptomai, priežastys ir gydymas
- Plaukų slinkimas po gimdymo: kaip sustabdyti ir atkurti sveikus plaukus greitai