Antanas Smetona, Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vasario 16 Akto signataras ir pirmasis Lietuvos prezidentas, gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje. 1944 m. sausio 9 d. jis mirė Klyvlende, tačiau buvo palaidotas Klyvlendo Knollwoodo mauzoliejuje, o 1975 m. jo palaikai perkelti į Čardono All Souls kapines, Ohajo valstijoje.
Šiemet minėsime mūsų kraštiečio, pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos 195-ąsias gimimo metines. Čia, 1874 m. rugpjūčio 10-ąją mažažemių valstiečių Jono ir Julijonos Smetonų šeimoje gimė būsimasis Lietuvos prezidentas. A. Smetona gimė Užulėnio kaime, 1874-aisiais metais.
Smetonos šeima ir gimtinė
Būsimasis prezidentas gimė Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užugirio kaime, pačiame dabartinio Ukmergės rajono pakraštyje, už 28 km nuo Ukmergės. Kaimas buvo gana neturtingas, apsuptas didelių pelkynų ir miškų su šalia telkšančiu gražiu pailgu Lėno ežeru. A. Smetona nebuvo nuo amžių Užugiryje gyvenusi šeima. Kada tiksliai jie čia įsikūrė, nenustatyta, greičiausiai XIX a. pradžioje.
Pagal vieną versiją, Smetonos galėjo atsikraustyti iš dabartinės Latvijos, kurios pietinėje dalyje Alūkštos apskrityje yra Smetonų kaimas. Prezidento senelis Kazimieras valdė valaką žemės (apie 20 ha), tačiau turėjo 4 sūnus ir 3 dukras. Tad po jo mirties Antano tėvas, vyriausias sūnus Jonas po turto dalybų su broliais gavo 5 ha ir dūminės pirkios galą.
Prieš pat baudžiavos panaikinimą, Jonas vedė Julę Kartanaitę iš gretimo Šilų dvaro. Kaip ir tėvas, Jonas susilaukė 4 sūnų ir 3 dukterų. Anot išlikusių užulėniškių pasakojimų, Jonas Smetona buvo neeilinė asmenybė, kurios daugelį būdo bruožų paveldėjo ir vaikai. Kaime Jonas garsėjo kaip niekada nemeluojantis, teisingas žmogus.
Augo kaip ir visi kaimo vaikai - dūminėje pirkioje, neišlikusioje iki mūsų dienų. Pirkia sudegė karo metais. Pasak senųjų užulėniečių, prezidentas gimė kitoje kelio pusėje stovėjusioje senojoje sodyboje (tarpukaryje dar buvo išlikę jos pėdsakai, dabar jokių nebėra).
Sodyboje kvepėjo tik ką nupjauta žole ir nukritusiais alyviniais obuoliais. Aukštaitiškos pirkios, kurioje gimė A. Smetona, nebėra - likę jos pamatai. Čia pat galima pamatyti sodybos maketą, paragauti prezidentą menančių senutėlių obelų vaisių, paskanauti vandens iš kieme išlikusio šulinio su svirtimi. Ši sodyba vis dar priklauso artimiems Smetonos giminaičiams - iš tremties Sibire čionai grįžusi A.Smetonos sesuo Julija pasistatė namą, kuriame ir gyveno.
Vaikystės išdaigos ir mokslai
Kaip ir kiti kaimo vaikai, Antanas ganė gyvulius. Ganydamas su draugu Juozu Kuliavu prasimanydavo pramogų: pindavo kraiteles, vyžas, sukdavo birbynes, lipdydavo molinius karalius ir kareivukus. Kartą Antanas su Juozuku vos nesudegino klojimo per arti užsikūrę laužą.
Antano tėvai vaikų niekada nemušdavo, bet prasikaltusius rūsčiai bardavo - taip, kad visi apsiverkdavo. Anksti ėmė ryškėti dideli vaiko sugebėjimai. Kadangi buvo nestiprus, silpnos sveikatos, nutarta leisti jį į mokslus, savaime suprantama, tikintis, kad taps kunigu.
Nuvežus į rusišką pradinę Taujėnų mokyklą, vaikas išsigando. Bet tėvas mirdamas prisakė: „Antaną leiskit mokytis“. A.Smetona gimė Užulėnio kaime, 1874-aisiais metais. Kur gimė, ten ir pradėjo savo kelią į mokslus, o baigęs Taujėnų pradžios mokyklą, kelią į mokslą pratęsė Palangos progimnazijoje. Kiek vėliau mokslus tęsė Mintaujoje, Sankt Peterburge.
Baigęs Taujėnų pradinę, Antanas pusantrų metų gyveno Ukmergėje, čia savarankiškai ruošdamasis egzaminams į trečią gimnazijos klasę. Ukmergėje jis ėmė pamokas iš gabaus, bet prasigėrusio, metusio universitetą studento Juškevičiaus. Antrasis mokytojas buvo seminarijos nebaigęs klierikas Cibulskis.
Ukmergėje Antanas gyveno Ramygalos gatvėje, pas miestietę našlę Songailienę. Čia, mažame kambarėlyje, jis gyveno su dar keliais savarankiškai egzaminams į gimnaziją besiruošiančiais berniukais. Kadangi Songailienė ir Antano kambario draugai tarpusavyje kalbėdavo lenkiškai, jis greitai išmoko lenkų kalbą.
Mokslai ir visuomeninė veikla
Tęsdamas mokslus Palangos progimnazijoje, Mintaujos (Jelgavos) ir Peterburgo gimnazijose, Peterburgo universitete, vasaros atostogas Antanas daugiausia praleisdavo užsidirbdamas mokslams kaip repetitorius įvairiuose dvaruose, bet būtinai bent kelioms dienoms parvykdavo į Užulėnį. Namiškiai pamena jį vis skaitantį, įnikusį į knygas.
A. Smetona net buvo laikomas vienu geriausių lietuvių kalbos stilistų. Stebint A. Smetonos profesinę veiklą, negalima nepastebėti šios asmenybės ryšio su lietuvių kalba. Jis prisidėjo prie įvairių leidinių: buvo „Lietuvos aido“ steigėju ir redaktoriumi, redagavo „Lietuvos balsą“, „Lietuvių balsą“, „Tėvynės balsą“, „Krašto balsą“, „Tautos vairą“.
Kelias į prezidentavimą
A. Smetonos kelias į prezidentavimą prasidėjo 1916 m., kai jis pirmininkavo Lozanos lietuvių konferencijoje. Jau kitais metais Antanas Smetona buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, o kiek vėliau - ir Valstybės Tarybos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos prezidentu A. Smetona išrinktas 1919 m. ir 1926 m. - taip jis tapo pirmuoju ir ketvirtuoju šalies prezidentu.
A. Smetonos vadovavimo metai buvo sudėtingi ir kupini iššūkių, tačiau prezidentas kartu su žmona niekada nepamiršo nukentėjusių nuo karo ir skyrė jų pagalbai daug dėmesio. A. Smetonos asmenybę visų pirma atskleidžia jo politinės pažiūros. Jis visada pasižymėjo griežtomis pozicijomis, kurias išlaikė net ir eidamas prezidento pareigas: vertino korporatyvizmą ir smerkė liberalizmą, aršiai kritikavo jame slypintį egocentriškumą.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Įspūdinga Antano Mockeliūno Biografija ir Neįtikėtina Veikla, Kurią Privalote Žinoti!
- Antano Boso Biografija ir Šeima: Atraskite Įdomiausias Jo Gyvenimo Detales!
- Antanas Terleckas: Įkvepianti biografija apie Lietuvos laisvės kovotoją
- B grupės hemolizinis streptokokas nėštumo metu: svarbiausi tyrimai, rizikos veiksniai ir efektyvi profilaktika
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai: Nuoširdžiausi Linkėjimai Jūsų Šventei!