Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  
Antanas Terleckas (1928 m. vasario 9 d. Krivasalis, Saldutiškio vlsč. - 2023 m. vasario 16 d., palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje) - vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas, pogrindinės spaudos leidėjas, disidentas.

Ankstyvasis gyvenimas ir studijos

Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje, neturtingų valstiečių šeimoje. Tėvai - Pranas Terleckas (1896-1964) ir Teklė Terleckienė (Mičėnaitė, 1902-1980). Broliai - Jonas Terleckas (1929 m. Krivasalyje, Ignalinos raj. - 1985 m.), nagingas stalius, sodininkas, ir Vladas Terleckas (g. 1939 m. rugsėjo 13 d.).

1944-1946 m. mokėsi Linkmenų progimnazijoje, 1946-1949 m. - Vilniaus prekybos technikume. 1949-1954 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultete. 1956-1957 m. mokėsi LSSR mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje. 1964-1969 m. Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją.

Persekiojimai ir įkalinimai

Pirmą kartą A. Terleckas buvo suimtas 1945 m. liepos 27 d. Buvo kaltinamas priklausęs neegzistavusiai „Geležinio vilko“ pogrindinei organizacijai, tačiau neradus jokių įrodymų, paleistas po 2 mėnesių. 1957 m. gruodžio 24 d. vėl suimtas, apkaltintas kuriant nelegalią organizaciją, ryšiais su neva reakcingais emigrantais. 1958 m. birželio 9 d. nuteistas (su kitais) 4 m. kalėti griežto režimo lageryje; kalintas iki 1960 m. lapkričio mėn. Taišetlage (Irkutsko sr.).

1973 m. gegužės 24 d. vėl suimtas, kaltintas stambaus masto grobstymu; nors kaltės įrodyti nepavyko, 1 m. kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje. 1979 m. spalio 30 d. už antisovietinę veiklą suimtas ketvirtą kartą; nuteistas 3 m. griežto režimo lagerio (Permėje) ir 5 m. tremties (Omsukčane, Magadano sr.).

Taip okupacinė valdžia A. Terlecką persekiojo už jo politines pažiūras ir veiklą, skirtą Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei.

Antisovietinė veikla

1975 m. rugpjūčio 4 d. parašė ir išplatino 17 inteligentų laišką, kritikuojantį Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjus dėl jų užsisklendimo konfesiniuose reikaluose, nepakankamą ryžtą ginant tautines vertybes. 1975 m. lapkričio 23 d. parašė atvirą laišką SSRS KGB pirmininkui J. Andropovui; jame išdėstė savo politines nuostatas, neteisėtą jo persekiojimą už pažiūras, pateikė faktų apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS, prievartinio rusinimo politiką, Lietuvos istorijos klastojimą. 1976 laiškas buvo išspausdintas Jungtinėse Amerikos Valstijose knygoje Gerbkite mano teises. Rašė ir į kitą nelegalią spaudą, perduodavo dokumentų, žinių Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui, Amerikos balso, Vatikano radijo stotims.

1978 m. birželio 15 d. su kitais įkūrė nelegalią organizaciją - Lietuvos laisvės lygą ir tapo jos vadovu. Pagrindinis Lygos tikslas: politinės ir tautinės sąmonės ugdymas, laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose. Iki 1988 m. gegužės mėn. organizacija veikė nelegaliai, nuo to laiko - viešai konfrontavo su režimu: pilietinio pasipriešinimo ir nepaklusnumo akcijomis, demonstracijomis, protestais, kurių surengta keliasdešimt, ragino atkurti nepriklausomą valstybę, trauktis okupacinę kariuomenę.

1979 m. rugpjūčio 23 d. su V. Bogušiu, J. Sasnausku, V. Šakaliu ir kitais parašė, surinko parašus ir išplatino Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą, smerkiantį 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus; memorandume SSRS ir Vakarų valstybių vadovai raginami panaikinti pakto padarinius Baltijos valstybėms. Bendravo su rusų (S. Kovaliovu, A. Lavutu ir kitais) ir kitų tautų disidentais.

Šis memorandumas, reikalaujantis išvesti svetimą kariuomenę iš Baltijos respublikų, susilaukė plataus atgarsio visame pasaulyje, aktualizavo Baltijos šalių okupacijos bylą. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Atgimimas ir nepriklausomybė

1987 m. grįžęs A. Terleckas, kaip Lietuvos laisvės lygos vadovas, 08 23 su kitais suorganizavo Vilniuje viešą nelegalų protesto mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo - pirmąjį Lietuvoje per SSRS okupaciją ir aneksiją. 1988-90 rengė mitingus ir piketus, kuriuose reikalauta Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės. 1989 m. su kitais inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS okupacinė kariuomenė (įsitraukus Sąjūdžiui surinkta daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų parašų). protesto mitingas Katedros aikštėje Vilniuje dėl badaujančiųjų sumušimo ir suėmimo. 1990 pradžioje atsisakė dalyvauti LSSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose.

Antanas Terleckas ir LLL Atgimimo laikotarpiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo ryškiausias Lietuvos komunistų partijos politiniai priešininkai. LKP atsiskyrimą nuo KPSS laikė tik gudriu politiniu manevru, siekiant išlaikyti savo valdžią Lietuvoje. Antanas Terleckas aktyviai dalyvavo 1990 m. pradžios Lietuvos valstybės atkūrimo įvykiuose, buvo neatidėliotino Lietuvos valstybės atkūrimo akto skelbimo šalininkas.

Politinė veikla atkūrus nepriklausomybę

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A.Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politinius įvykius, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, 2000 metais buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą. 2005 m. protestuodamas prieš neteisėtą (A. Terlecko supratimu) prezidento R. Pakso nušalinimą įstojo į partiją Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai).

Šeima

Žmona - Elena Terleckienė (iki 1951 m. Keraitytė, 1925 m. rugpjūčio 1 d. Laukagalių kaime, Troškūnų valsč., Panevėžio apskr., Justino ir Uršulės Keraičių šeimoje - 2010 m. birželio 10 d. Vilniuje), ekonomistė, buhalterė, Vilniaus prekybos technikumo dėstytoja, rezistentė. Jos brolis partizanas Stasys Keraitis 1948 m.

Vaikai:

  • Vilija Terleckaitė (Dailidienė, g. 1953 m. spalio 28 d. Vilniuje), lietuvių kalbos filologija (VU, 1971-1976), dirba lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, rašytoja.
  • Gintautas Terleckas (g. 1958 sausio 29 d. Vilniuje), istorikas (VPI, istorijos pedagogikos fakultetas 1980-1985), dešimt metų dirbo mokykloje, kita penkiolika - vadovavo smulkiai įmonei, nuo 2015-04-14 dirba Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyriaus vedėju.
  • Ramūnas Terleckas

Apdovanojimai

  • Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998)
  • Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000)
  • Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004)
  • Ordino Už nuopelnus Karininko kryžius (Lenkija, 2010)
  • Marijos žemės kryžiaus 3 laipsnio ordinas (Estija, 2013)
  • Laisvės premija (2013)

Bibliografija

  • Antanas Terleckas. Didysis sąmokslas prieš Lietuvą. - Kaunas, 1996.
  • Antanas Terleckas. Lietuvoje iš šalčio ir vėjų žemės sugrįžus (25-ieji Lietuvos okupacijos metai: rezistento dienoraštis. - Kaunas: Judex, 2006. - 291 p. iliustr.
  • Antanas Terleckas. Rezistento dienoraštis: 1966 metai. - Vilnius: Naujoji matrica, 2008. - 593 p.: iliustr.
  • Antanas Terleckas. Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai, 1970-1986. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011. - 328 p.
  • Antanas Terleckas. Ne pats pasirinkau savo dalią. - Vilnius: Versmė, 2013. - 344 p.
  • Antanas Terleckas. Apie veiklą politikoje ir pėdsaką istorijoje,in. Žmogus laiko taikinyje. Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis (sudarytojas Vilius Kavaliauskas - Vilnius, 633-642 p.: iliustr.
  • Bronislovas Genzelis. Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki Nepriklausomybės. Dokumentai. Konferencijos medžiaga. Kalbos. Straipsniai. Bibliografija (sudarytojas ir redaktorius Gintaras Šidlauskas). - Vilnius: Naujoji Matrica, 2004. - 522 p.: iliustr.
  • Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki Nepriklausomybės. Antra knyga (sudarytojas ir redaktorius Gintaras Šidlauskas). - Vilnius: Naujoji Matrica, 2006. - 494 p.: iliustr.
  • Arvydas Anušauskas. Birutė Burauskaitė. Baltijos laisvė - Europos atsakomybė. - Vilnius: Seimo leidykla „ Valstybės žinios“, 2002.
  • Juozas Banionis. Lietuvos laisvės byla Vakaruose 1975-1990. - Vilnius:Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002.

Atminimo įamžinimas

2012 m. A. A. Terleckui įteiktas VU atminties diplomas, kuris grąžino jį į universiteto bendruomenę. Diplomas įteiktas vasario 14 d. Vilniaus universiteto iniciatyvos „Grįžtanti atmintis“ tikslas - išreikšti pagarbą asmenims, kaip A. Terleckas, kurie buvo neteisingai pašalinti iš universiteto dėl politinių motyvų.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: