Alvydo Viršilo Biografija

Šiame straipsnyje apžvelgiama Alvydo Viršilo biografija, jo veikla partizanų judėjime ir indėlis į Tauro apygardos istorijos tyrimus.

Partizanų veikla ir Tauro apygarda

Lietuvos miškai pokario metais buvo pilni patriotų, pasiryžusių kovoti už laisvę. Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Miroslavas, Leipalingis, Kapčiamiestis taip pat buvo svarbūs partizanų veiklos centrai.

Partizanų rinktinės kariai priklausė Tauro apygardai. Akiratin patekę gyvi ir žuvę Tauro apygardos partizanai buvo svarbūs istorijos šaltiniai. Iki 1946 m. Tauro apygardoje veikė Vytauto rinktinės 4-os kuopa.

Vardyno "Partizanai" sudarymas

Darbas paspartėjo 1993 m. Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka. Pradžioje buvo įkurtas apygardos muziejus, kuriam nuo pirmos dienos vadovauja viena Vardynų autorių - A. Vilutienė. Surašo plėtotė buvo svarbi, siekiant įamžinti kiekvieno partizano atminimą.

Dažnai būdavo nežinoma pavardė, parašytas tik slapyvardis arba vardas. Tokių daug. Apygardoje buvo ir partizanų kitataučius: latviai, pora ukrainiečių, austras, vengras... „internacionalas".

Rašėme ir apie tuos, kurių žinoma arba žuvimo vieta, arba žuvimo data. Tas, kuris tikisi lengvatų, nusivils, neradęs jame savo pavardės.

Ko nerašėme?

Nerašėme, pavyzdžiui, A. A. Bieliūno - Variagas, V. Slapyvardžiu pasinaudojo vos vieną kitą kartą. Tik 1945 m. pradėjo rinktis slapyvardžius. Nerašėme slapyvardžio, kuris kilęs nuo pavardės. Teisingiau, slapyvardžiu pasirinkti kitą pavardę.

Slapyvardžių pasirinkimas

Partizanus medžiojusio saugumo darbas buvo žvalgyba. Žvalgais suko K. Stačiokas ir G., kurių vardai: Klemensas ir Gediminas. Dėl tos pačios priežasties A. K. Lapinskas - Birželiu, nes mėnesį išėjo į mišką. Paliekant namus A. jis tapo Šermukšniu. J. koziris, kerta visas kortas.

B. mokyklų, V. o Ašmonas-Sargas karo metais sargavo kalėjime. P. partizanavimą buvo „liaudies gynėju", S. - kalviu, o J. pasirinko J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas, pasivadinę A. herojų vardais. Tuo pačiu keliu nuėjo A. Povilaitis-Abneris bei V. V. K.

K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką. Vieno sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. V. K. kariuomenę išėjo ne savo noru ir už tai pateko į dalinį, sprogdinusį uolas.

Yra žinomas partizano, Tito, slapyvardžio atsiradimas. Todėl ir pats buvo pramintas Titu. Buvęs ulonas J. nešioti numylėto žirgo vardą, o buvę Lietuvos lakūnai K. Liaukus ir J. pasivadino garsaus aviakonstruktoriaus A. Vokietis H. lėktuvu „Storch" - garnys. Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna dėl to, kad daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę.

1944 m. išmesto desanto radistas A. rusiška pavarde - Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. slapyvardį keitė kas mėnesį: koks mėnesis, toks vardas. Tiesa, J. Aukštuoliu, o tylenis jo draugas - Baikininku. Ūgio K. A. vadinosi „partizanai". V. daug jovarų, todėl ir pats panoro vadintis Jovaru, prie J. P. kad visą laiką švilpavo ar dainavo, o K. J. slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus.

Ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. partizanas - Žemaičiu. S. Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų - Gorila. A. Kerevičius ir D. dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė. Medžiotojas.

J. Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui. „Esam netekę jau 13-os draugų, - pasakė vadas. - Būk 14-as". Pasak partizanės V. apygardos vadas Z. Drunga slapyvardžiu pasirinko savo antrą vardą: Jonas. Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą. Slapyvardžiai, kuriuos pasirinkdavo draugai arba artimi giminės dažnai būdavo susiję su išvaizda, o prie kito asmens slapyvardžio - kuo nors artimi. Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. - Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų vlsč. kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana - Meška ir Lokiu. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai - Dženkauskai iš Ožkasvilių.

Garsaus JAV boksininko, lietuvio emigranto J. Šarkio-Žukausko pavardę ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku. Amerikos atradėjų: Kristupas ir Kolumbas. Kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.

Šaltinių svarba

Toks Vardynas labai svarbus požiūris į šaltinius. Ar taps dar viena eilute NUMESTINĖS LITERATŪROS sąraše, ar atkūrimo? Svarbūs šaltiniai: (vadinamieji KGB archyvai), memuarine literatūra ir atsiminimais apie pokarį.

Rašytinių atsiminimų nedaug, o jų leidėjų galimybės gauti informacijų buvo ribotos. Svarbūs ir liudininkų prisiminimai, bet ir vėl: žmonių atmintis ne geležinė. Tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas. Svarbu gautas žinias derinti ir analizuoti. Ir liudininkų prisiminimai, bet ir vėl: žmonių atmintis ne geležinė. Svarbu rašytinius atsiminimus derinti ir analizuoti, kokie informatyvūs jie beatrodytų. Veiklumo įrodymų.

Analizę pakeisti autoriui pageidautina tiesa kartojasi. Dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais. Laisvės kovotojų sąrašas. Slaptais laisvės kovotojų kapais. Samprotavimus apie išdavystę. Nei signatūros, nei turinio. Pirmiausia ištark. Andriui Karpavičiui iš Kazlų Rūdos sen. Liudvinavo apyl. Puskelnių, Antaninai Navickienei iš Kauno, M. Marijampolės, Klemensui Tamaliūnui iš Veiverių šen. Petronėlei Zuikienei iš Marijampolės, A. Žilionienei iš Baraginės.

Pavyzdžiai išvardyno "Partizanai"

1. Juozas- Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę. L. Tilvikienė, E. Šalaševičius ir V.
2. (Abromaitis) nuo Krosnos.
3. žr.
4. Kazys, Juozo s.,- Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.
5. Bronius - Spyglys. 1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč. Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas. Degučių k. Jankų vlsč.
6. Viktoras - Igla iš Būdos k. Šakių raj.
7. Jonas - Šermukšnis iš Žemaitkiemio. 1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
8. Albinas iš Jankų vlsč.
9. Karolis - Karaliukas. G. 1915 m. Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03,1945.07 pab. legalizavosi. Nuteistas. 1950 m.
10. Juozas iš Saltininkų k. Krosnos vlsč. 1924- 1945.
11. Haris - Haris iš Gibiži k. Valmieros vlsč. ir apskr. G. 1921 m. Latvis. Nuo 1939 m. Jaunimo organizacijos Jaunsargi narys. Policijos batalione, saugumo policijoje. 1944 m. Kariuomenę, kovojo fronte Prūsijoje. 1945 m. Pavasarį pateko į rusų nelaisvę. 1947 m. Apygardos Geležinio Vilko rinktinės 55-ąją kuopą. Metų pab. A. partizanais. 1947.12.23 atvyko į Rygą, kurioje 1948 m. pr.
12. Pranas iš Balsupių. Vytauto rinktinė.
13. Juozas. G. Daunorų k. Balbieriškio vlsč. Apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas.
14. M.
15. (Adomavičius) Petras iš Poderiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč.
16. Albertas - Gaudenis. 1919-1950.06.05. 1949 m. įstojo į Geležinio Vilko rinktinės I būrį, o po metų Apušoto k. Prienų raj.
17. Antanas. G. 1921 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Buvo Griškabūdžio stribas. Daug kalinių iš Griškabūdžio areštinės ir išėjo partizanauti. Lukšių vlsč. prie Rugienių-Klevinių-Šiaudinių kaimų.
18. k. Rudaminos vlsč. 1931-1947,06.12.
19. Adomaitis - Dėdė.
20. Adomaitis Juozas žr.
21. Juozas iš Vytautiškių k. Krosnos vlsč. 1912-?
22. Justinas, Antano s., iš Bartninkų k. Vilkaviškio raj. 1912-?
23. Kazys - Plienas. G. Šapnagių k. Kruopių vlsč. 1909-1946.07.25. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Rinktinės karys. Užėjus rusams, partizanavo apie Plutiškes. Iš ten 1945 m. paskutinį laišką.
24. A. Žuvo 1945.05 Lukšių vlsč.
25. Pranas - Barzdukas. G. 1917 m. Laučiškių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.04 pr.
26. Vincas - Šnapsas iš Putriškių k. Igliškėlių vlsč. 1926-1945.07. Žuvo ties Puskelniais. Šešupę, apvirto valtis.
27. Vitas - Agrastas. L.
28. Vitas, Jurgio s., iš Novokurionio(?) k. vlsč. 1927-? Lakūno būrys. Kalniškės mūšio dalyvis.
29. Vytautas - Agrastas.
30. Zigmas - Plienas, Vanagas. Dovydų k. Jankų vLsč. 1914-1948.02.13. Pavasario. Buvo paskirtas 34-osios kuopos vadu. Žuvo Toliejų k. Jankų vlsč. pas Žalenekienę. Kartu žuvo J. Kvietkauskas-Gaidys.
31. Mykolas iš Rumšiškių vlsč. Partizanuose 1945-1946 m.
32. žr.
33. Jurgis - Agrastas, Artojas iš Kirsnos k. Krosnos vlsč. 1924-1946(7).
34. Jurgis, Juozo s., iš Alksniškių k. Vilkaviškio apskr. 1904-?
35. Antanas - Kęstutis iš Katiliškių k. Šunskų vlsč. 1917-1948 m. Suimtas 1947.04.24 Gintautų k. pas Butanavičius. Mirė Magadane.
36. Mykolas - Plienas iš Dovydų k. Jankų vlsč. 1898-1946.07.24. Žuvo Meilutgiryje prie Rūdupio k. Kazlų Rūdos vlsč. partizanai. Visi perlaidoti į naujas Kazlų Rūdos kapines.
37. Magdelena. Kauno apyl.
38. Antanas. Kauno apyl.
39. Vincas iš Zailių k. Alytaus raj.
40. Zigmas - Gluosnis iš Girininkų k. Pakuonio vlsč. 1921(1924)-1949. Geležinio Vilko rinktinė, Viesulo būrys.
41. Antanas, Juozo s., iš Girininkų k. Pakuonio vlsč. Žuvo 1948.10.13.
42. Pranas - Lapinas, Liepsna, Vidmantas. G. 1918 m. Girininkų k. Prienų vlsč. Lietuvos kariuomenėje tarnavo artilerijos pulke. 1945 m. būrio vadas. Vėliau vadovavo 4-ajai kuopai. k.
43. iš Girininkų k.
44. - pavardė nežinoma.
45. Julius - Bijūnas iš Rudelės k. Kalvarijos vlsč. 1951.02.01 Jakimavičiuose.
46. Bijūno brolis.
47. (pavardė nežinoma) iš Laukiškių k. Išlaužo vlsč.
48. (pavardė nežinoma). Vytauto rinktinės partizanas. 1947.12.25 kartu su V. Pečeliu-Vairu žuvęs Dailučių k. Vilkaviškio raj.
49. Vincas. Žuvo 1945 m.
50. Jaronimas - Vanagas iš Sangrūdos vlsč. Nuo 1944 m. Partizanavo metus. Vėliau - Pažaislio psichiatrinėse ligoninėse.
51. A. 1920-1946.
52. Vincas, Juozo s., iš Alšininkų k. Prienų raj. 1946.03.04. Suimtas 1945 m.
53. (pavardė nežinoma).
54. (pavardė nežinoma) iš Armoniškių k. Kauno raj. G. 1922(?) m.
55. G. 1927(1928) m. Jonavoje. Bliuvų k. Šakių raj. Žuvo 1950.09.12 Aukštosios k. Kidulių vlsč. Kartu žuvo V. Aleksa-Aras, A. Piščikas-Bijūnas, V. Šulskis-Laisvūnas ir S. o J.
56. Vytautas, Juozo s., iš Girnupių k. Kazlų Rūdos vlsč. 1923-1947.05.31.
57. Jonas - Bijūnas nuo Vilkabūdės k. Sasnavos vlsč. 1922-1945.06.10. Žuvo Aukštosios k. Sasnavos vlsč.
58. Petras, Jono s., iš Igliaukos k. Marijampolės raj. 1905-1945.04.13.
59. Vėtra. G. Igliaukoje. 1924- 1948.01.28. Mirė operuojamas Kaune. 54-osios kuopos vadas. Partizanuose nuo 1947 m.
60. Sigitas - Vinetū. 1928(?)-1994 m. Vytenio būrys.
61. Pranas iš Plokščių.
62. - Šernas.
63. (pavardė nežinoma).
64. - Pistoletas. Partizanavo kelerius metus.
65. Juozas iš Mockų k. Kalvarijos vlsč. 1921-1945.04.20. Vytauto rinktinės, Ąžuolo kuopos partizanas. Žuvo Rudelės k. Kalvarijos vlsč.
66. Petras - Strazdas. G. 1925 m. Gerdžių k. Lukšių vlsč. Šakių apskr. Partizanų ryšininkas. Partizanams nurodžius, buvo įstojęs į LKP.
67. (Braškus) Antanas - Kęstutis, Ežys iš Šilvienų k. Plokščių vlsč. 1919-1947.11.17. Žuvo Brėmerinės miške prie Plokščių. Tarnavo Raudonojoje armijoje. Valentino brolis.
68. Antanas iš Gemupių k. Kazlų Rūdos vlsč.
69. Jonas iš Zwikiele k.
70. Juozas - Aras iš Šilvienų k. Paežerėlių vlsč. 1946.01.06. Žuvęs Vidgirių k. Plokščių vlsč. ties Valaityne. 1945 m. Dr. V.
71. Valentinas - Aras. G. 1929 m. Šilvienų k. vlsč. Šakių apskr. vieton. Buvo Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvonijos vadas. 1950.08.12 Aukštosios k. Kidulių vlsč.
72. Vincas.
73. Vytautas - Aras iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1930.03.04-1952(7).
74. Vytautas - Ežys, Meškinis iš Šilvienų k. vlsč. 1920-1948.02.18. Žuvęs.
75. Bronius iš Zailių k. 1924-1945.02.21.
76. Bronius - Vijurkas iš Mikniškių k. Rudaminos vlsč. 7-1948.12.25. Vienas iš 5 Delnicos k. Šeštokų vlsč.
77. Petras, Motiejaus s., iš Ramanavo k. Krosnos vlsč. 1898-? Lakūno būrys.
78. (pavardė nežinoma).
79. Šalna.
80. (pavardė nežinoma). Laivo „Smetona" jūreivis. Zapyškio būrys.
81. Juozas, Jono s., iš Rudenų k. Gudelių vlsč.
82. Antanas iš Gojaus k. Prienų raj. 1919- 1945.09.10.
83. Petras.
84. (Milenka, Mileika) - Balandis. 1915(?)~ 1945.01.30. Žuvo Alšininkuose. Skyrininkas.
85. Alfonsas - Varna. G. JAV. 1918-1995.08.05. Lietuvą, gyveno Rūdninkų k. Sangrūdos vlsč. Nuo 1945 m. Ožio kuopoje. Mėnesių išėjo į Lenkiją. 1946 m. Suimtas, grąžintas rusams ir nuteistas. Magadano grįžo į Rūdninkus, kuriuose ir mirė.
86. Jurgis. G. 1920 m. JAV. Alfonso brolis. Grįžo į Lietuvą, kartu išėjo į mišką, kartu pasitraukė į Lenkiją. Pilietis, Jurgis 1946 m. Broliui nespėjo.
87. Pranas - Pempė iš Rūdninkų k.
88. Vincas - Tigras iš Verstaminų k. Lazdijų apskr. 1917-? Lakūno būrys.
89. Adomas. 1920-1945.05.16. Žuvo Kalniškės mūšyje. J.
90. Miškinių k. Rudaminos vlsč. Seinų apskr. 1917-1948.08.10. Lietuvos kariuomenės priešlėktuvinės tarnybos leitenantas. 1945-1946 m. Rinktinės vadas Dzūkijoje, vėliau Pietų Lietuvos srities vado adjutantas. M. rudenį perkeltas į Tauro apygardos štabą ir spalio mėn. Eiti apygardos adjutanto pareigas. Gruodžio pr. adjutantu. Lapkričio pab. Paskirtas apygardos Karo Teismo prokuroru. Metų pab. Skiriamas štabo rinktinės skyriaus viršininku. 1947 m. Organizacinio skyriaus viršininku ir egzaminų komisijos pirmininku. Birutės rinktinės vadovybei, 1947.10 pr. Eidamas Birutės rinktinės vado pareigas. Rinktinės štabo būstinėje kartu su K. Brunza ir J.
91. Antanas - Ateitis. G. Kirsnos k. Rudaminos vlsč. 1917-1946.10.23. Žuvo Rolių k.
92. (pavardė nežinoma).
93. iš Armoniškių k. Garliavos vlsč. Suimtas.
94. (pavardė nežinoma).
95. - Lapinas (pavardė nežinoma). Rinktinės B.
96. (pavardė nežinoma). Vokietis iš Kermošinės k. Igliškėlių vlsč. Žuvo 1946.12.
97. B. žr.
98. Antanas iš Bartninkų k. Vilkaviškio raj.
99. Jonas iš Dobilynių k.
100. Jonas - Trakėnas iš Žemaitkiemio k. Prienų raj. 1945.04.24 tėviškėje.
101. Juozas - Klaidas. G. Adamarinos k. 1922- 1949.11.21. Partizanavo nuo 1945 m. Žuvo Nendrinių k.
102. Juozas - Ąžuolas iš Igliaukos. 1946 m.
103. Jurgis. Buvo suimtas Gelčių k. Gudelių vlsč.
104. Motiejus iš Makrickų (Kalninių?) k. Gudelių vlsč. 1928-1946. Žuvo Dzingiškių k. pas Derešką. Geležinio Vilko rinktinė.
105. Stasys - Kalinys. G. Adamarinos k. 1919- 1950.02.09. Vytauto rinktinės partizanas, Klaido brolis. Žuvo su V.
106. Ališauskas Vitas.
107. Vincas - Kairaitis iš Kazlų Rūdos. 1920-?
108. J. - Berželis. 1910-1945.
109. (pavardė nežinoma).
110. (pavardė nežinoma). 1926-1947.11.01.
111. Jonas.
112. Ona. Kauno apyl.
113. ?-1945 m. Žuvo Kazlų Rūdos vlsč.
114. (pavardė nežinoma).
115. - Suvalkietis. Bausmės išvengė.
116. - Kaštonas. Stirnos rinktinė.
117. Antanas-Kardas. G. Dambravinos k. Kazlų Rūdos vlsč. 1928-? Kazlų Rūdos 6 kl.
118. Vincas - Peslys, Kėkštas. G. Kvietkapušio k. Rūdos vlsč. 1914-? S. Rimšos būrys. Įkalintas Intoje.
119. žr.
120. iš Būdos k.
121. Kostas - Kastukas iš Vytautiškių k. 1922-1945. Paliose prie Zailių k.
122. V. - Balandis. Geležinio Vilko rinktinė.
123. Petras. 1947-1949.
124. Petras - Povilas iš Pėdiš-kių k. Krosnos vlsč. Tikroji pavardė Ambraziejus. 1920.12.19- 1990.01.01. Kalniškės mūšio dalyvis. Gedimino būrys.
125. Kazys iš Pamargių k. Marijampolės raj.
126. iš Pupaso-džio k. Miroslavo vlsč. G. 1924 m. rinktinės Vyčio kuopoje. žinias. 1946.12 valdžiai pradėjus jį įtarinėti, išėjo į mišką. sužeistas, suimtas ir nuteistas - iš pradžių mirties bausme, vėliau - lageriais.
127. Alfonsas. LDK Kęstučio būrys.
128. Matrosas. Žuvo 1947.12.27.
129. Antanas. 1918-1949.03.09. Žuvo pri...

žymės: #Gimimo

Panašus:

• Neįtikėtina Alvydo Jegelevičiaus gyvenimo istorija – sužinok viską apie jo kelionę į sėkmę!
• Alvydas Unikauskas: Įdomiausia Biografija ir Karjeros Paslaptys, Kurių Dar Nežinojai!
• Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
• Gedimino Bardausko Biografija: Įdomiausios Faktai ir Gyvenimo Kelias
• Nemokami rinkiniai nėščioms mamoms Lietuvoje – kur gauti ir kaip pasinaudoti paprastai?