Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininko profesoriaus Algirdo Utkaus, nėštumo laikotarpiu moteris išvis neturėtų vartoti alkoholinių gėrimų.
„Alkoholis priklauso tikrųjų teratogenų kategorijai, tai yra, tie aplinkos veiksniai, kurie yra labai pavojingi besivystančiam embrionui. Tokių veiksnių gali būti daug: fiziniai, cheminiai, biologiniai. Alkoholis yra cheminis veiksnys, kuris lemia embriono raidos sutrikimus“, - sakė profesorius.
Žvelgiant į istoriją, reikia prisiminti, kad alkoholį žmonija vartoja daugiau nei 2500 metų. Įvairiais laikotarpiais jis buvo vartojamas ir per nėštumą. „Apie tai duomenų galime rasti ir Aristotelio darbuose, ir Talmude, ir Biblijoje. Viduramžiais net buvo rekomenduojama alkoholį vartoti nėštumo metu. Seniau kai kurioms ligoms gydyti buvo naudojami maži kiekiai alkoholio, nes medicina nebuvo tiek pažengusi, kiek yra dabar. Mūsų laikais alkoholiu gydytis nebereikia, nes yra veiksmingesnių priemonių.
Kaip bebūtų keista, net ir dabar galima išgirsti, kad tai nėra nieko blogo. Bet išgėrus alkoholio, maždaug per 30 min. jis lengvai pereina placentą ir patenka į vaisių. Įdomu, kad galima tokia situacija, jog vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija gali būti didesnė nei moters. Ir taip yra dėl kelių dalykų. Pirma, alkoholis yra skaidomas kepenyse. Vaisiaus ši sistema dar nepakankamai funkcionuoja ir nesugeba jo suskaidyti. Kita priežastis, kad alkoholio yra ir vaisiaus vandenyse. Tokiu atveju, vaisius, kaskart atsigerdamas vandenų, pasipildo alkoholio doze“, - teigė dekanas.
Jis pabrėžė, kad alkoholis gali sutrikdyti įvairių vaisiaus organų raidą. Pats pavojingiausias laikotarpis nėštumo metu yra nuo 3 iki 10 savaitės, kai formuojasi svarbiausi organai. „Jei tuo metu veikia alkoholis, jis gali sutrikdyti tą raidą. Kai kalbame apie VAS, tai yra pati sunkiausia pažeidimo būklė. Jam būdingi dauginiai raidos defektai. Dažniausiai tai yra vidurinės kūno linijos defektai. Pati jautriausia sistema - centrinė nervų sistema. Kalbant apie ją, alkoholis yra pavojingas viso nėštumo laikotarpiu, ne tik iki 10 savaitės. Kadangi smegenų raida vyksta iki pat pabaigos. Alkoholis gali sutrikdyti šiuos procesus. Tai lemia, kad po gimimo gali būti įvairių intelekto defektų, elgesio sutrikimų, centrinės nervų sistemos pažeidimų“, - pasakojo A. Utkus.
Anot genetiko prof. A. „Pavojingiausia yra tai, kad alkoholis ir jo metabolitai veikia besivystančias embriono smegenis. Kartais tyrimai nerodo ryškių struktūrinių embriono smegenų ar kitų organų pakitimų, tačiau alkoholis gali paveikti normalią smegenų raidą negrįžtamai ir gimęs vaikas turės įvairių sveikatos problemų. Kaip tvirtina medikas, jeigu alkoholis vartojamas mažesniais kiekiais arba vėlesniu nėštumo laikotarpiu, jis vis tiek veikia besiformuojančias smegenis. Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu, ne tik kritiniu laikotarpiu iki 10 savaitės.
Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas.
„Jei besilaukianti moteris kiekvieną dieną suvartoja apie 42 gramus gryno spirito (bokalas alaus ar taurė vyno), tai atsiranda iki 50 proc. Kasmet pasaulyje su sunkiuoju vaisiaus alkoholiniu sindromu gimsta vidutiniškai 1-3 vaikai iš 1000. Ypač dažnas ir ryškus būna srities tarp nosies ir viršutinės lūpos pažeidimas. „Vaikams su vaisiaus alkoholiniu sindromu dažnai nustatoma ir širdies yda (širdies skilvelių arba prieširdžių pertvarų defektai), kurie yra pagydomi operacijos būdu. Nesuaugęs gomurys taip pat nekelia problemų - sutvarkoma. Sutrikusio elgesio ir smegenų pažeidimo problemas galima tik sušvelninti tokius vaikus nuolat lavinant ir mokant, ypač mažame amžiuje.
Paklaustas, kokie alkoholio vartojimo nėštumo metu skaičiai yra Lietuvoje, profesorius pabrėžė, kad blogąja prasme čia neišsišokame. „Įvairiose šalyse statistika yra skirtinga, ji varijuoja nuo 2 iki 70 proc. Lietuvoje paskutiniais nėštumo mėnesiais apie 3 proc. moterų vartojo alkoholį, apie 0,15 proc. vartojo gausiai. Tai reiškia, kad vienas iš tūkstančio vaikų turi VAS. Jei alkoholio vartota mažesnėmis dozėmis, ar vartotas alkoholis antrą ar trečią trimestrą, gali būti VAS spektro sutrikimai. Gimus vaikui, kuriam yra VAS, galime aiškiai matyti ir išorinius požymius: mažesnė masė, mažesnė galvos apimtis, siauros lūpos, smulkūs veido bruožai“, - pasakojo profesorius.
Anot jo, yra auksinė taisyklė, kurią pasakė amerikiečiai: nulis alkoholio - nulis rizikos. „Nėščia moteris turi visiškai atsisakyti alkoholio, bet jai turi padėti ir šeima, ir visuomenė“, - teigė A. Utkus. Pati nėščioji ir jos artimoji aplinka, taip pat ir medikai turi suprasti ir palaikyti mintį, kad nėštumas ir alkoholis yra tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekano gydytojo genetiko prof. habil. dr. Algirdo Utkaus, vaisiaus alkoholinis sindromas mokslinėje literatūroje aprašytas neseniai - 1973 m. Du amerikiečiai mokslininkai, gydytojai L. Džonsas ir D. V. Smitas nustatė VAS diagnozę ir ją aprašė. O 1987 m. JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis.
Pasak profesoriaus, „nors aprašyta neseniai, žmonijos istorijoje žinoma, kad alkoholis vartojamas 2500 metų. Jau Antikos laikais buvo duomenų, kad vaikai gimdavo, turėdami VAS“.
Prof. A.Utkus teigė, kad šis sindromas ypatingas tuo, jog jis nulemtas žalingo veiksnio - alkoholio ir jo metabolitų - poveikio. Vienintelis apsisaugojimas - visiškai nevartoti alkoholio nėštumo metu.
„Pavojingiausias laikotarpis - nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sistemų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos“, - įsitikinęs prof. A. Utkus.
Jis pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog svarbiausios yra 3-10 savaitės, o vėliau alkoholis nekenkia: „Tai klaidinga nuostata. Net ir mažos alkoholio dozės turi kenksmingą poveikį per visą nėštumą“.
Genetikas prof. A. Utkus pasakojo, kad tik gimus kūdikiui medikai gali pastebėti VAS būdingus simptomus: mažą galvą, sutrumpėjusius akių plyšius, papildomą odos raukšlę vidiniame akies kampe, trumpą riestą nosį, įdubusią nosies nugarėlę, plonas siauras lūpas, ypač viršutinę, neišsivysčiusį apatinį žandikaulį, išlygintą nosies ir lūpos raukšlę.
„Be abejo, būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų, t. y. smegenų pažeidimo, tokiems vaikams būna įgimtos širdies ydos, gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių organų ir griaučių sistemų pažeidimai“, - sakė A.Utkus.
Pasak gydytojo, „šie pažeidimai iki gimimo lieka visam gyvenimui. Be abejo, kai kuriuos struktūrinius, anatominius defektus (širdies ydą, gomurio nesuaugimą ir kt.) galima koreguoti chirurginėmis operacijomis. Tačiau protinės raidos sutrikimų nepakeisime. Galima vaiką ugdyti, jam padėti, bet intelekto deficitas išliks. Šis sindromas palieka žymę visam gyvenimui“, - teigė profesorius.
„Be abejo, protinė negalia gali būti įvairaus laipsnio. Jei lengvesnė - aišku, problemų mažiau. Bet tokiam vaikui sunkiau mokytis, išryškėja elgesio ypatumų: hiperaktyvumas, koncentracijos stoka“, - sakė genetikas.
Jo teigimu, tokiems vaikams būdingas vadinamasis plaštakės elgesys: jie negali susikaupti, susikoncentruoti, lyg drugeliai puldinėja nuo žiedo prie žiedo.
„Bendraudamas su tokiu vaiku kabinete pastebiu, kad jis apžiūri viską, atidarinėja stalčius ir t. t., tačiau negali susikaupti ties vienu dalyku. Tai yra alkoholio poveikis. Juk ne veltui tarptautiniame VAS dienos logotipe yra plaštakė: skleisti žinias apie alkoholio žalą nėštumo metu ir vaikams būdingą sindromą“, - pasakojo VU profesorius.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena dažniausių protinio atsilikimo priežasčių, o svarbiausia, kad tai yra ta priežastis, kurios mes 100 proc. galėtume išvengti“, - įsitikinęs prof. A.
Statistika ir tyrimai
Ilgą laiką nebuvo įmanoma gauti tikslios alkoholio vartojimo nėštumo laikotarpiu statistikos, nes atliekant besilaukiančių moterų apklausas apie alkoholio vartojimą nėštumo metu tyrimo rezultatais visiškai pasikliauti negalima. Todėl šiuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus, kurių rezultatai turėtų parodyti tikrą šios problemos mastą Lietuvoje. Naujagimių sauso kraujo mėginiuose tiriama fosfatidiletanolio koncentracija leidžia nustatyti alkoholio vartojimo paskutinį nėštumo mėnesį rodiklį.
Šis tyrimas yra anoniminis ir juo nesiekiama identifikuoti konkrečias moteris, kurios vartojo alkoholį nėštumo metu, tik įvertinti bendrą situaciją mūsų šalyje. „Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių patikra, kuria siekiama kuo anksčiau nustatyti keturias genetines ligas. Antrą dieną po kūdikio gimimo į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centrą atsiunčiamas sausas kraujo lašo iš kūdikio kulniuko mėginys. Iš jo nustatomos kai kurios retos ir sunkios genetinės ligos, taip pat galima nustatyti ir fosfatidiletanolio koncentraciją, kuri atspindi alkoholio vartojimą paskutinį nėštumo mėnesį“, - apie atliekamą tyrimą pasakoja genetikas.
Tyrimo rezultatas neparodo, kokį alkoholio kiekį moteris vartojo, nes kiekvienos moters organizme alkoholis skaidomas labai nevienodai, priklausomai nuo to, kaip funkcionuoja fermentai. Tokiu būdu ištyrus alkoholio skilimo produktus iš 10 tūkst.
E. „Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2-7 proc. moterų visame pasaulyje. Lietuva šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų šalių - alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. lietuvaičių“, - teigia prof. A.
Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Kornelija Mačiulienė atskleidė, jog apie 90 proc. Lietuvos moterų vartoja alkoholį. 25-60 proc. besilaukiančiųjų neigia vartojusios alkoholį. Tačiau, pasak gydytojos, realybė kiek kitokia.
„Liberalėja pažiūros, daugėja ilgųjų ir šventinių savaitgalių, tad tenka iš šalies išgirsti, kad nėščiosios „šiek tiek vartojo“. Tačiau gydytojams jos neprisipažįsta arba teigia pavartojusios atsitiktinai, vienintelį kartą. Lengvai išgėrusių gimdyvių ne taip jau retai pasitaiko. Nereikia ieškoti pavienių atvejų, pasitaiko per savaitę ir keturios, ir penkios. Vis dėlto 0,2 proc. nėščiųjų piktnaudžiauja alkoholiu gana ilgą laiką“, - liūdnus faktus dėstė K. Mačiulienė.
Gydytojos neonatologės prof. dr. Nijolės Drazdienės teigimu, nėra tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra vaikų, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas.
„Gimimų medicininių duomenų bazėje nuo 1995 metų ši diagnozė įrašyta tik keliems, o gal reikėtų sakyti - net keliems vaikams. Net ir vienas toks vaikas yra per daug, - sakė N. Drazdienė. - Kodėl tie skaičiai nėra tokie, kokie yra iš tikrųjų? Viena iš priežasčių yra ta, kad ne visada pirmosiomis gyvenimo dienomis medikai gali pasakyti, jog tam vaikui yra VAS. Panašių išorinės raidos pakitimų gali būti ir kitų sutrikimų atvejais. Todėl norint nustatyti VAS diagnozę, vienas iš kriterijų yra būtent alkoholio vartojimas. Moterys neprisipažįsta vartojusios ir medikai ne visada žino tikrąją padėtį“.
Pasak N.Drazdienės, „ši problema yra didžiulė. Ir ji yra ne vien medikų ar visuomenės bėda - apskritai reikia keisti požiūrį į alkoholio vartojimą, ypač kalbėtis su paauglėmis. Turėtume kalbėti ir apie tai, kad tai nutinka ne tik socialinės rizikos šeimose. Daug vaikų su plaštakės sindromu gyvena inteligentiškose, vadinamosiose normaliose šeimose“.
Nustatytas VAS ir patologijos, sakyčiau, yra ledkalnio viršūnė. Viskas prasideda vėliau. Vaikams pradėjus eiti į mokyklą atsiranda mokymosi sunkumų. Galiausiai nustatyta, kad nėštumo metu alkoholį vartojusių moterų vaikai turi didesnį potraukį alkoholiui, jie anksčiau pradeda jį vartoti ar tampa priklausomi nuo jo vėlesniame amžiuje. O kiek nuo mažumės keliauja į sutrikusios raidos kūdikių namus? Suprantama, kad ir koks geras gyvenimas ten būtų, jis nėra toks, koks šeimoje. Jų tolesnis gyvenimas yra labai sunkus“, - sakė N.
Alkoholio poveikis nėštumo metu
- Persileidimas: Savaiminio persileidimo rizika padidėja, kai nėščioji išgeria daugiau nei 3 SAV (30 g gryno alkoholio) per savaitę.
- Priešlaikinis gimdymas: Įrodytas alkoholio ir priešlaikinio gimdymo ryšys, nepriklausomai nuo to, ar alkoholis vartotas nėštumo pradžioje ar vėlesniu nėštumo laikotarpiu.
- Placentos atšokimas: Net 1 SAV (10 g gryno alkoholio) per dieną gali padidinti vaisiaus žuvimo riziką ar sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas ir mažas gimimo svoris: Alkoholio vartojimas nėštumo metu trikdo vaisiaus augimą, blokuojamas aminorūgščių ir gliukozės transportas per placentą.
- Su alkoholiu susiję vaisiaus nervų sistemos pažeidimai: Atminties, dėmesio sutrikimai, socialinės adaptacijos problemos, kalbos ir matematinių sugebėjimų pokyčiai, hiperkinetinės ir kitos elgesio problemos.
- Su alkoholiu susiję gimimo defektai: Šlapimą išskiriančių, širdies ir kaulų sistemų apsigimimai, įvairūs regėjimo ir klausos defektai.
Prevencinės priemonės
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pasakojo, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu gali sukelti daug didesnes pasekmes nei rūkymas ar kitos medžiagos. „Alkoholio vartojimas gali sukelti ne tik fizinės sveikatos sutrikimus, bet ir gali lemti gyvenimo kokybę ateityje. Lietuvoje yra gajus mitas, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra tik moters problema. Bet tai yra visų atsakomybė. Kalbant apie žalą, gaila, kad Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, bet galime pasiremti Švedijos pavyzdžiu, kur paplitimas panašus kaip ir Lietuvoje - VAS nustatytas 0,1-0,3 proc. vaikų. Atrodytų nedaug, bet per metus šios pasekmės valstybei kainuoja 1,4 milijardo eurų“, - teigė specialistė.
Anot jos, labai svarbu nevartoti alkoholio ne tik nėštumo metu ar planuojant, bet ir gimus vaikui, kai mažylis žindomas. Deja, 80 proc. moterų, kurios vartojo alkoholį per gimdymą ar prieš gimdymą, vartoja alkoholį ir po jo. „Žindant kūdikį, alkoholis patenka į pieną ir į vaikutį. Jis gali prasčiau miegoti, prasčiau maitintis. Laimei, situacija Lietuvoje gerėja, tyrimai rodo, kad tėvai keičiasi ir atsiranda daugiau tokių, kurie atsisako alkoholio. Įrodyta, kad alkoholio nevartojantys tėvai turi geresnius santykius su vaikais. Praleidžia su jais daugiau laiko, daugiau pagiria juos“, - pasakojo G. Belian.
Departamento atliktų tyrimų duomenys rodo, kad situacija Lietuvoje išties gerėja. Per ketverius metus padaugėjo alkoholio visai nevartojančių tėvų dalis: nuo 21 proc. 2016 m. iki 26 proc. 2020 m. Taip pat 2020 m. 5 proc. mažiau tėvų nei 2016 m. nurodė, kad vartojo alkoholį prie savo vaikų (2016 m. - 72 proc. visų tėvų, 2020 m. - 67 proc. visų tėvų). Tai rodo didėjantį tėvų sąmoningumą ir atsakomybę nevartoti alkoholinių gėrimų prie savo vaikų.
Geri santykiai šeimoje ir jaučiamas tėvų palaikymas yra vieni svarbiausių veiksnių sėkmingai vaiko raidai, socializacijai, sveikatai ir gerovei. Departamento 2020 m. apklausos rezultatai parodė, kad alkoholio nevartojantys tėvai palankiau vertina savo ir vaikų tarpusavio santykius nei alkoholį vartojantys tėvai, skiria jiems daugiau dėmesio ir laiko.
Reikšmingai didesnė dalis alkoholio nevartojančių tėvų nei jį vartojančių nurodė, kad jų ryšys su vaikais yra stiprus ir artimas (nevartojantys - 77,5 proc., vartojantys - 72,5 proc.), kasdien bent 15 minučių būna su vaikais visu 100 proc. (nevartojantys - 57 proc., vartojantys - 55 proc.), kasdien pagiria savo vaikus bent dėl vieno dalyko, kurį vaikai daro gerai (nevartojantys - 74 proc., vartojantys - 71 proc.). O alkoholį vartojantys tėvai, ypač geriantys prie savo vaikų, dvigubai dažniau nurodė, kad dažnai nesutaria, pykstasi su savo vaikais (nevartojantys - 3 proc., vartojantys - 5 proc., niekuomet nesislepiantys - 7 proc.). Taip pat alkoholį vartojančių tėvų šeimos dažniau susiduria su vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (vartojančių - 8 proc., nevartojančių - 6 proc.).
G. Belian pabrėžė, kad prevencinės alkoholio vartojimo priemonės veikia, todėl reikia tik džiaugtis, kad jų Lietuvoje atsiranda vis daugiau. „Mes turime veikiančias priemones, kurios yra orientuotos į pasiūlą: alkoholio reklamos draudimas, amžiaus didinimas, pardavimo laiko trumpinimas. Nors į jas buvo gana aštriai reaguojama, šiandien matome, kad mažėja ne tik alkoholio vartojimas, bet ir jo daroma žala. Psichikos sutrikimų per ketverius metus sumažėjo apie 20 proc. Pavyzdžiui, JAV, padidinus alaus kainą 1 centu, 16 proc. sumažėjo jaunų nėščiųjų. O mažo svorio naujagimių sumažėjo nuo 1 iki 2 proc. Dar įdomus buvo Švedų tyrimas, kuris parodė, kad naujų alkoholio pardavimų vietų atidarymas, padidina naujagimiu mirtingumo tikimybę ir sąlygoja priešlaikinio gimdymo riziką“, - pasakojo specialistė.
Visuomenės nuomonės formavimas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovė Sigita Lesinskienė pabrėžė, kaip svarbu imtis ne tik prevencinių priemonių, bet ir atitinkamos nuomonės formavimo. „Prisiminkime, kaip mūsų tėvai ar seneliai gerdavo per šventes. Dažniausiai jie vartodavo alų, o moteriai alkoholis išvis net nebūdavo siūlomas. Dabar jei pereisime vakare pro Vilniaus barus, pamatysime, kaip jie dūzgia. Ten pilna jaunimo, o koks alkoholio įdomumas ir gražumas. O juk pavojingiausias laikotarpis nėštumo metu yra 3-10 savaitė, smegenų vystymasis - 6 savaitė. Dažna moteris tuo laikotarpiu dar net nežino, kad laukiasi... Tai jei vienas kokteilis vieną vakarą, kitas - kitą, kas bus?“, - retoriškai klausė vadovė.
Anot jos, žmonės, susidūrę su VAS sutrikimais, gėdijasi apie tai kalbėti. Jiems sunku gyventi su tokia diagnoze. „Jaunos moterys ir merginos neturėtų vartoti iš viso alkoholio. Deja, alkoholinė pramonė orientuota į jauną žmogų. Pažiūrėkite, jaunai moteriai, net per vestuves siūlo išgerti. Jai reikėtų gerti tyrą vandenį. Ji būsima mama. Moterys anksčiau tiek negėrė alkoholio“, - teigė S. Lesinskienė.
Ji teigė, kad labai svarbu keisti visuomenės matymą. „Jeigu aplinka rodytų, kad tai pavojinga, ir dėl to kyla daugybė emocinių išgyvenimų, turėtume kitą rezultatą. Turime formuoti suvokimą, kad taurė vyno nepadės išspręsti problemų“, - sakė pašnekovė.
Saugus alkoholio kiekis nėštumo metu
Dažnai klausiama - ar tikrai viena taurė šampano ar vyno gali pakenkti? Nėra saugaus kiekio: Nėra nustatyta jokio alkoholio kiekio, kuris būtų laikomas saugiu nėštumo metu. Net ir nedidelis kiekis gali pakenkti jautriam besivystančiam vaisiui. Pirmąjį trimestrą: Kai formuojasi pagrindiniai organai, alkoholis gali sukelti rimtus apsigimimus, didina persileidimo riziką.
Nėra saugaus alkoholio kiekio ar saugaus laiko jo vartoti nėštumo metu. Kiekvienas „nekaltas gurkšnis“ gali turėti negrįžtamų pasekmių jūsų kūdikio ateičiai. Saugiausias ir teisingiausias pasirinkimas - visiška blaivybė visą laukimo ir žindymo laikotarpį.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia nėščiosios sveikatą: sąlygoja nepakankamą mitybą, kepenų ar širdies pažeidimus. Abstinencija nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą, kraujospūdžio pakilimą ar širdies ritmo sutrikimus. Alkoholis greitai (per 30-60 min.) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda. Iki 90% viso alkoholio yra skaidoma kepenyse. Alkoholio skilimui turi įtakos aplinkos ir genetiniai veiksniai.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Vaiko alkoholio sindromas (VAS): priežastys, simptomai ir gydymas
- Šokiruojanti tiesa apie alkoholio poveikį nėštumui – ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Alkoholio sindromas vaikams: svarbiausi auklėjimo patarimai, kurių negalite praleisti!
- Vaisiaus alkoholinis sindromas: pagrindiniai simptomai ir ilgalaikės pasekmės, kurių negalite ignoruoti
- Neįtikėtina, ką reikia žinoti apie dantų kanalų gydymą nėštumo metu!
- Pilvo Forma Nėštumo Metu: Ar Tai Tiesiog Mitas ar Tikra Paslaptis?